Apsinuodijimo laipsnis ir jo simptomai nuo CO koncentracijos

Kabinos ore gali būti benzino garų ir kenksmingų atidirbusių dujų, kurios susidaro nepilnai sudegant degalams variklio cilindruose. Atidirbusiose dujose yra labai pavojingo žmogaus organizmui anglies viendeginio CO, arba smalkių.

Anglies viendeginis su atidirbusiomis dujomis patenka į atmosferą ir pro plyšius prasiskverbia į automobilio kabiną. Paprastai vairuotojas šių dują nejaučia.

Automobiliui nuvažiavus daugiau kaip 100 tūkst. km, gerokai išdyla variklių cilindro–stūmoklio grupė. Dėl to atidirbusios dujos patenka į variklio karterį ir pro alyvos įpylimo atvamzdi prasiskverbia po variklio gaubtu. Todėl automobilių su išdilusiais varikliais kabinose anglies viendeginio koncentracija labai padidėja, ypač žiemą, kai kabinos langai retai atidaromi.

Atidirbusių dujų kiekis ore priklauso nuo automobilio greičio. Važiuojant pakrautam automobiliui 31411-MM3-565 (kurio rida 106 ir 130 tūkst. km) keliu su tvirta danga 35 km/h greičiu, HHHAT’o duomenimis, CO koncentracija kabinoje siekė 125 mg/m3 1. Padidinus greitį iki 50-60 km/h, CO koncentracija per 10-15 min. sumažėjo 25 mg/m3. Taip staigiai CO kiekis sumažėja todėl, kad, padidinus automobilio greitį, padidėja oro kaita automobilio kabinoje, ir todėl, kad oro srovė nupučia išėjusias iš slopintuvo atidirbusias dujas. Tačiau daugiausia kenksmingų priemaišų, tarp jų ir CO, yra atidirbusiose dujose, kai variklis dirba laisva eiga. Tyrimų duomenimis, šiuo atveju CO koncentracija automobilio kabinoje padidėja keletą kartų, o kartais pasiekia 625 mg/m3.

Kvėpuojant oru su anglies viendeginiu, galima stipriai ir chroniškai apsinuodyti. Ypač pavojinga apsinuodyti anglies viendeginiu varikliui dirbant uždarose patalpose. Nedideliuose garažuose jau po 5 variklio darbo minučių gali susidaryti mirtinos CO koncentracijos. Buvo atveją, kai vairuotojai apsinuodijo, važiuodami didelėmis kompaktiškomis kolonomis.

Apsinuodijimo laipsnis ir jo simptomai yra nepaprastai įvairūs ir priklauso nuo CO koncentracijos ore bei laikotarpio, per kurį šios dujos veikia organizmą. Dažniausiai vairuotojai palyginti lengvai apsinuodija.

Lengvai apsinuodijus, iš pradžių jaučiamas bendras silpnumas, skauda galvą, tamsu akyse, pablogėja klausa, dirbant fizinį darbą, sukasi galva.

Vėliau atsiranda jaudrumo būklė, primenanti apsvaigimą alkoholiu. Sunkiai apsinuodijus, be nurodytų reiškinių, dar būdingas staigus raumenų suglebimas, sąmonės aptemimas, mieguistumas, pykinimas ir vėmimas.

Atidirbusiose dujose yra ir kitų kenksmingų priemaišų: akroleino — labai nuodingų dujų, kurių daugiausia yra dyzelinių variklių atidirbusiose dujose;, azoto oksidų, anglies dvideginio ir kitokių kenksmingų priemaišų, kurių kiekis atidirbusiose dujose priklauso nuo daugelio faktorių ir gali labai kisti.

Kovojant su oro apnuodijimu automobilių variklių atidirbusiomis dujomis, pagrindinės darbo kryptys yra šios: geras variklio sureguliavimas (gerai sureguliuotas variklis išskiria maždaug 10 kartų mažiau anglies viendeginio negu blogai sureguliuotas); vidaus degimo variklio darbo proceso patobulinimas, siekiant, kad kuo geriau sudegtų darbinis mišinys, nes tada sumažėja atidirbusių dujų toksiškumas; rūpestingas guminių tarpiklių montavimas, sandarinant angas kabinos grindyse; šildymo ir vėdinimo sistemos efektyvumo didinimas (ventiliacija reikia naudotis net ir tada, kai šalta). Pavojinga būti patalpoje, kurioje yra automobilis su veikiančiu varikliu, pavojinga miegoti arba ilgai ilsėtis automobilio kabinoje veikiant varikliui.

Jeigu variklio maitinimo sistema nesutvarkyta, tai kabinoje yra ,benzino garų, kuriais vairuotojas gali stipriai ir chroniškai apsinuodyti. Stipriai apsinuodijama įkvėpus oro, kuriame benzino garų koncentracija yra 5-10 mg/l. Kai organizmą ilgą laiką veikia maža benzino garų koncentracija, chroniškai apsinuodijama dažniau. Taip apsinuodijus padidėja dirglumas, sukasi galva ir susilpnėja širdies veikla. Didžiausia leistina benzino garų koncentracija ore — 0,3 mg/1. Profilaktiškai saugant vairuotojus nuo apsinuodijimo benzinu, reikia sistemingai tikrinti variklio maitinimo sistemos būklę ir kontroliuoti benzino garų kiekį kabinoje.

Oro švarumas automobilio kabinoje nustatomas dulkeliu kiekiu., Oro dulkėtumas priklauso nuo kelio grunto savybių, eismo intensyvumo, vėjo greičio ir krypties, oro temperatūros ir drėgmės. Nuo dulkių dalelių kiekio aplinkos ore priklauso matomumas (jeigu ore yra apie 1 g/m3 dulkių, matomumas sumažėja iki keleto metrų).

Vairuotojo sveikatai pavojingiausios yra dulkės, kurių dalelės neviršija 5 mkm. Dulkės gali būti kvėpavimo organų akies gleivinės uždegimų (konjunktyvitų) ir kitokių akių ligų priežastis.

Dulkės teršia odą, todėl dažnai susergama įvairiais odos pūliniais susirgimais. Vairuotojui derėtų atsiminti, kad kabinos oro dulkėtumą galima sumažinti patikimai hermetizavus automobilio langus.

Vairuotojo darbo ir poilsio režimas – svarbus dalykas

Superkame automobilius Kaune

Sekite Mus