Rožių krūmų formavimas pirmaisiais augimo metais

Šiuo laikotarpiu svarbiausia išauginti gerai išsivysčiusį, turintį 2-3 stiprias skeletines šakas rožių krūmą. Pirmaisiais metais rožių ūgliai trumpinami 2-3 kartus. Pirmą kartą jie trumpinami praėjus 2-3 dienoms po pasodinimo. Priklausomai nuo krūmo išsivystimo, ūgliai trumpinami skirtingai.

  1. Gerai išsivysčiusių, turinčių gausią lapiją krūmų, išaugus 2-3 mm skersmens žiedpumpuriams, viršūnė trumpinama 1 cm aukščiau pirmojo penkialapio lapo. Šoniniai ūgliai, netrumpinami. Kai pirmojo penkialapio lapo akutė per daug išsprogusi, kerpama virš sekančio penkialapio lapo.
  2. Vidutiniškai išaugusiems krūmams viršūnė trumpinama virš normaliai išaugusio penkialapio lapo.
  3. Silpnai išsivysčiusiems krūmams pašalinamos tiktai viršūninės vegetatyvinės akutės.

Iš pirmą kartą patrumpinto ūglio viršutinio penkialapio lapo pažasties išauga naujas ūglis, kuris formuoja žiedpumpurį.

Antrą kartą rožių ūgliai trumpinami žiedpumpuriui esant 3-5 mm skersmens. Trumpinimo vieta taip pat priklauso nuo krūmo išsivystymo.

  1. Jei krūmas stiprus, o jo pagrindinis centrinis ūglis sumedėjęs, kerpama virš 2-3 penkialapio lapo, skaičiuojant nuo atsišakojimo vietos.
  2. Kai ūglis trumpas, nesumedėjęs, kerpama žemiau išsišakojimo vietos.

Trečią kartą rožių ūgliai trumpinami praėjus 2-3 mėn. nuo pasodinimo. Tuo metu skiepijimo vietoje būna išaugę nauji šoniniai ūgliai, kurie trumpinami susiformavus 3-5 mm skersmens žiedpumpuriams. Ūgliai trumpinami priklausomai nuo jų stiprumo.

  1. Stiprūs, stori (6-7 mm skersmens) ūgliai trumpinami iki pirmojo penkialapio lapo.
  2. Silpni ūgliai, plonesni kaip 4-5 mm skersmens, kerpami nuo apačios paliekant 3-4 lapus.

Žiedų skynimas. Ūglius nugenėjus, iš viršutinio lapo pažastinio pumpuro vėl auga naujas ūglis, ant kurio formuojasi žiedpumpuris. Jeigu jis gerai išsivystęs, žiedas skinamas, paliekant 2-3 penkialapius lapus nuo atsišakojimo vietos. Silpni ūgliai skinami iki pirmojo penkialapio lapo nuo viršūnės. Sausio—vasario mėn. pasodintos rožės pradės žydėti gegužės pabaigoje ir iki metų galo (poilsio laiko) masiškai žydės 3-4 kartus.

Be skeletinių (pagrindinių) šakų gali augti vegetatyviniai ūgliai, kurie kerpami virš 3-4 penkialapio lapo, skaičiuojant nuo apačios.

Krūmo formavimas nulemia ateinančių metų derlių. Rožėms baigiant sėtis (poilsio laikas vidutiniškai tęsiasi 6-7 savaites), likus 5-7 dienoms iki temperatūros kėlimo, jas reikia nugenėti per 2-3 dienas. Pirmiausia pašalinama senoji krūmo dalis ir silpni ūgliai, paliekant ne daugiau kaip 3-4 šakas arba 1 m2 ne daugiau kaip 30-35 šakas. Likusios šakos sutrumpinamos, paliekant 50-60 cm aukščio stagarėlius (ne aukščiau kaip iki pirmojo išsišakojimo). Žemai nukirpus, išauga daugiau vegetatyvinių ūgliai, o aukštai — krūmai žydi anksčiau ir gausiau, bet žiedstiebiai būna trumpesni.

Sekite Mus

Tulpių ekonominė vertė

Pastaruoju metu labai pakito tulpių paskirtis, nes šios lauko gėlės tapo po­puliariomis šiltnaminėmis. Dabar tulpės pražydinamos nuo gruodžio mėnesio iki natūralaus jų žydėjimo laiko lauke. Zinomos ir jų pražydinimo ištisus me­tus programos.

Tulpių pražydinimas

Tulpes pražydinti labai apsimoka, nes pražydinimo trukmė trumpa (25-30 d.), o svogūnai sodinami tankiai (250– 300 vnt./m2). Labai gerai organizavus darbą, tame pačiame plote per sezoną galima padaryti 5 apyvartas, o visiš­kai nesunkiai 3 apyvartas ir iš šilt­namių 1 m2 naudingo ploto per 5 mėne­sius pirmuoju atveju nuskinti 1250– 1500 žiedų, antruoju 750-900 žiedų.

Daugiausia tulpių auginama Olandi­joje (6154 ha), Anglijoje (1550 ha), Da­nijoje (700 ha), Japonijoje (400 ha), VFR (350 ha), TSRS (220 ha), Prancūzi­joje (100 ha), Lenkijos Respublikoje (150 ha). 1980 m. Olandijoje komerciniu požiūriu svarbios buvo 102 veislės (au­ginamos daugiau kaip 10 ha), o iš viso auginama apie 300 veislių. Darvino hibridinių tulpių sodinama 1931 ha, iš jų ‘Apeldoorn’ — 946 ha, ‘Golden Apel­doornr 465 ha. Triumfo grupės veislių auginama 1827 ha (‘Prominence’ 247 ha, ‘Lustige Witwe’ 245 ha). Si šalis kasmet eksportuoja 1,5 bilijono tulpių svogūnų, iš jų daugiausia VFR, JAV, Prancūzi­ją, Svediją. TSRS daugiausiai tulpių augina tarybinis ūkis „Mirnyj“ (Stav­ropolio kraštas, Krymo sritis), Sočio gėlininkystės ir sodininkystės moks­linio tyrimo instituto eksperimentinis ūkis, tarybinis ūkis „Pobeda“ (Klino miestas, Maskvos sritis), Latvijos ko­lūkis „Draudziba“.

Tulpės Lietuvoje

Lietuvoje gamybinė tulpininkystė prasidėjo nuo 1965 m., tulpių svogūnus pasto.viai ėmus importuoti iš Olandijos. Iki 1980 m. buvo įvežta 2,5 mln. tulpių svogūng (apie 100 o iš Kaišia­dorių introdukcinio karantininio punkto įvairiems ūkiams parduota 4,8 mln. svo­gūnų. Sią veiklą kontroliavo LTSR že­mės ūkio ministerijos Respublikinis so­dininkystės ir daržininkystės trestas, o vėliau Lietuvos TSR vaisių ir daržo­vių ūkio ministerija. Be to, Lietuvos respublikinis susivienijimas „Sėklos“ nuo 1966 m. iš ivairių Tarybų Sąjungos ūkių atvežė Lietuvą 1,2 mln. tulpių svogūng ir apie 100 t svogūnėlių, ku­riuos skyrė atraminiams ūkiams arba pagal sutartis gyventojams, organizavo svogūng supirkimą ir jų realizavimą. Buvusios LTSR komunalinio ūkio mi­nisterijos ūkiai kasmet išaugindavo apie 1 mln. tulpių svogūng. Per minėtą laikotarpi tulpes augino 11 ūkių. 1976 m. iš viso buvo išauginta 5,2 mln. prekinių svogūng (dauginimosi koeficientas 0,9), 1977 m.– 6,6 mln. (d. k. 1,2), 1978 — 7,6 mln. (d. k. 1,7). 1978 m. tulpes augino Kaišiadorių sodininkystės tarybinis ūkis (12 ha), Radviliškio rajono Beino­ravos tarybinis ūkis (5 ha), Siaulių rajo­no „Pirmyn“ kolūkis (4 ha), Avižienių sodininkystės tarybinis ūkis (2 ha), Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stoties eksperimentinis ūkis (2 ha).

Napalankūs metai Lietuvoje

Lietuvos tulpynams nepalankūs buvo 1979 metai, kai po lietingo rudens buvo atšiauri žiema. Nuostolių patyrė Siau­lių rajono „Pirmyn“ kolūkis, Kaišia­dorių sodininkystės tarybinis ūkis ir tik Radviliškio rajono Beinoravos tarybi­niame ūkyje svogūng derlius nebuvo mažesnis. Tų metų rudenį iš viso buvo pasodinta 4,4 mln. svogūng šiuose ūkiuose (tūkst. vnt.): Siaulių rajono „Pirmyn“ kolūkyje — 896, Radviliškio rajono Beinoravos tarybiniame ūky­je — 667, Kėdainių rajono A. Sniečkaus kolūkyje — 617, Vilniaus rajono Avi­žienių sodininkystės tarybiniame ūky­je — 532, Vilniaus šiltnamių kombina­te — 366, Panevėžio rajono Paežerio kolūkyje 268, Sirvintų rajono Ker­navės kolūkyje — 236, Vytėnų sodinin­kystės ir daržininkystės bandymų sto­ties eksperimentiniame ūkyje — 230, Vilniaus dekoratyvinių augalų tarybi­niame ūkyje — 200. Mažiau buvo au­ginama Kauno rajono Batniavos darži­ninkystės tarybiniame ūkyje.

Kita naudinga tema apie tulpes: Pratarmė apie tulpes ir jų rūšis

Sekite Mus