Apsinuodijimo laipsnis ir jo simptomai nuo CO koncentracijos

Kabinos ore gali būti benzino garų ir kenksmingų atidirbusių dujų, kurios susidaro nepilnai sudegant degalams variklio cilindruose. Atidirbusiose dujose yra labai pavojingo žmogaus organizmui anglies viendeginio CO, arba smalkių.

Anglies viendeginis su atidirbusiomis dujomis patenka į atmosferą ir pro plyšius prasiskverbia į automobilio kabiną. Paprastai vairuotojas šių dują nejaučia.

Automobiliui nuvažiavus daugiau kaip 100 tūkst. km, gerokai išdyla variklių cilindro–stūmoklio grupė. Dėl to atidirbusios dujos patenka į variklio karterį ir pro alyvos įpylimo atvamzdi prasiskverbia po variklio gaubtu. Todėl automobilių su išdilusiais varikliais kabinose anglies viendeginio koncentracija labai padidėja, ypač žiemą, kai kabinos langai retai atidaromi.

Atidirbusių dujų kiekis ore priklauso nuo automobilio greičio. Važiuojant pakrautam automobiliui 31411-MM3-565 (kurio rida 106 ir 130 tūkst. km) keliu su tvirta danga 35 km/h greičiu, HHHAT’o duomenimis, CO koncentracija kabinoje siekė 125 mg/m3 1. Padidinus greitį iki 50-60 km/h, CO koncentracija per 10-15 min. sumažėjo 25 mg/m3. Taip staigiai CO kiekis sumažėja todėl, kad, padidinus automobilio greitį, padidėja oro kaita automobilio kabinoje, ir todėl, kad oro srovė nupučia išėjusias iš slopintuvo atidirbusias dujas. Tačiau daugiausia kenksmingų priemaišų, tarp jų ir CO, yra atidirbusiose dujose, kai variklis dirba laisva eiga. Tyrimų duomenimis, šiuo atveju CO koncentracija automobilio kabinoje padidėja keletą kartų, o kartais pasiekia 625 mg/m3.

Kvėpuojant oru su anglies viendeginiu, galima stipriai ir chroniškai apsinuodyti. Ypač pavojinga apsinuodyti anglies viendeginiu varikliui dirbant uždarose patalpose. Nedideliuose garažuose jau po 5 variklio darbo minučių gali susidaryti mirtinos CO koncentracijos. Buvo atveją, kai vairuotojai apsinuodijo, važiuodami didelėmis kompaktiškomis kolonomis.

Apsinuodijimo laipsnis ir jo simptomai yra nepaprastai įvairūs ir priklauso nuo CO koncentracijos ore bei laikotarpio, per kurį šios dujos veikia organizmą. Dažniausiai vairuotojai palyginti lengvai apsinuodija.

Lengvai apsinuodijus, iš pradžių jaučiamas bendras silpnumas, skauda galvą, tamsu akyse, pablogėja klausa, dirbant fizinį darbą, sukasi galva.

Vėliau atsiranda jaudrumo būklė, primenanti apsvaigimą alkoholiu. Sunkiai apsinuodijus, be nurodytų reiškinių, dar būdingas staigus raumenų suglebimas, sąmonės aptemimas, mieguistumas, pykinimas ir vėmimas.

Atidirbusiose dujose yra ir kitų kenksmingų priemaišų: akroleino — labai nuodingų dujų, kurių daugiausia yra dyzelinių variklių atidirbusiose dujose;, azoto oksidų, anglies dvideginio ir kitokių kenksmingų priemaišų, kurių kiekis atidirbusiose dujose priklauso nuo daugelio faktorių ir gali labai kisti.

Kovojant su oro apnuodijimu automobilių variklių atidirbusiomis dujomis, pagrindinės darbo kryptys yra šios: geras variklio sureguliavimas (gerai sureguliuotas variklis išskiria maždaug 10 kartų mažiau anglies viendeginio negu blogai sureguliuotas); vidaus degimo variklio darbo proceso patobulinimas, siekiant, kad kuo geriau sudegtų darbinis mišinys, nes tada sumažėja atidirbusių dujų toksiškumas; rūpestingas guminių tarpiklių montavimas, sandarinant angas kabinos grindyse; šildymo ir vėdinimo sistemos efektyvumo didinimas (ventiliacija reikia naudotis net ir tada, kai šalta). Pavojinga būti patalpoje, kurioje yra automobilis su veikiančiu varikliu, pavojinga miegoti arba ilgai ilsėtis automobilio kabinoje veikiant varikliui.

Jeigu variklio maitinimo sistema nesutvarkyta, tai kabinoje yra ,benzino garų, kuriais vairuotojas gali stipriai ir chroniškai apsinuodyti. Stipriai apsinuodijama įkvėpus oro, kuriame benzino garų koncentracija yra 5-10 mg/l. Kai organizmą ilgą laiką veikia maža benzino garų koncentracija, chroniškai apsinuodijama dažniau. Taip apsinuodijus padidėja dirglumas, sukasi galva ir susilpnėja širdies veikla. Didžiausia leistina benzino garų koncentracija ore — 0,3 mg/1. Profilaktiškai saugant vairuotojus nuo apsinuodijimo benzinu, reikia sistemingai tikrinti variklio maitinimo sistemos būklę ir kontroliuoti benzino garų kiekį kabinoje.

Oro švarumas automobilio kabinoje nustatomas dulkeliu kiekiu., Oro dulkėtumas priklauso nuo kelio grunto savybių, eismo intensyvumo, vėjo greičio ir krypties, oro temperatūros ir drėgmės. Nuo dulkių dalelių kiekio aplinkos ore priklauso matomumas (jeigu ore yra apie 1 g/m3 dulkių, matomumas sumažėja iki keleto metrų).

Vairuotojo sveikatai pavojingiausios yra dulkės, kurių dalelės neviršija 5 mkm. Dulkės gali būti kvėpavimo organų akies gleivinės uždegimų (konjunktyvitų) ir kitokių akių ligų priežastis.

Dulkės teršia odą, todėl dažnai susergama įvairiais odos pūliniais susirgimais. Vairuotojui derėtų atsiminti, kad kabinos oro dulkėtumą galima sumažinti patikimai hermetizavus automobilio langus.

Vairuotojo darbo ir poilsio režimas – svarbus dalykas

Superkame automobilius Kaune

Sekite Mus

Vairuotojo apsvaigimas alkoholiu yra pagrindinė eismo nelaimių blogybė

Svarbi fizinių pratimų ir grūdinimosi forma yra rytinė higieninė gimnastika (mankšta).

Higieninė gimnastika atliekama nuolat todėl pašalinamas miego slopinamasis poveikis. Labai svarbu, kad vairuotojas suteiktų organizmui žvalumo po miego, nes dėl to sutrumpėja įsidirbimo laikotarpis ir sudaromos palankiausios sąlygos, našiai dirbti rytą.

Higieninės gimnastikos pratimų kompleksą turi sudaryti 10-12 pratimų įvairioms raumenų grupėms, daugiausia dinaminio pobūdžio, atsipalaidavimo ir kvėpavimo pratimai. Atliekant komplekso pratimus, daug dėmesio reikia skirti taisyklingam ir ritmingam kvėpavimui, Kvėpavimą reikia derinti prie kūno padėties; įkvepiama tuomet, kai krūtinės ląsta išplečiama, o iškvepiama, kai ji suspaudžiama. Pratimus reikia atlikti sistemingai ir griežtai nustatytu laiku. Vykdant šiuos reikalavimus, labai padidėja gimnastikos pratimų efektyvumas. Fizinę apkrovą didinkime palaipsniui.

Rytinę higieninę gimnastiką patartina daryti tuomet, kai radijas transliuoja specialias laidas. Patalpa, kurioje atliekami pratimai, turi būti gerai vėdinama. Bet geriausia higieninę gimnastiką atlikti gryname ore. Oras palankiai veikia apnuogintą odą, todėl reikią pasirinkti atitinkamą aprangą, atsižvelgiant į oro temperatūrą ir organizmo užsigrūdinimą. Rytinę higieninę gimnastiką reikia baigti maudymusi, dušu arba apsitrynimu.

Eismo nelaimių priežastimi dažnai yra automobilių vairuotojų patologinė (liguista) Tokia būklė yra ir apsvaigimas alkoholiu. Jeigu vairuotojai neįvertina šios būklės pavojingumo, tai dažniausiai staigiai sumažėja jų darbingumas vairuojant automobilį ir dėl to įvyksta nelaimės.

Svarbus kovos su eismo nelaimėmis metodas yra vairuotojų sveikatos bei darbingumo medicininė kontrolė ir ypač medicininė apžiūra prieš kelionę.

Vairuotojo apsvaigimas alkoholiu yra pagrindinė eismo nelaimių blogybė ir maždaug, 40% visų jų priežastis. Dėl girtumo įvyksta pačios sunkiausios nelaimės. Pavyzdžiui, JAV 70% avarijose žuvusių vairuotojų buvo neblaivūs.

Eismo nelaimių, susijusių su vairuotojų neblaivumu, analizė Nju-Džersio valstijoje parodė, kad dažniausiai žūva vairuotojai nuo 17 iki 26 metų. Didėjant vairuotojų amžiui, žuvusiųjų staigiai mažėja. Dėl vairuotojų neblaivumo daugiausia eismo nelaimių įvyksta savaitės gale ir dažniausiai naktį.

Dėl alkoholio ne tik padidėja eismo nelaimių tikimybė, bet ir nelaimės būna sunkesnės. Pirmojo Maskvos medicinos instituto teisminės ekspertizės katedros tyrimų duomenimis, eismo nelaimėse girti susižeidžia ne tik dažniau negu blaivūs, bet ir sužeidimai būna pavojingesni, nes girti nesugeba teisingai įvertinti eismo aplinkybių ir imtis galimų atsargumo priemonių, kad apsaugotų.

Etilo alkoholis (vyno spiritas), kaip ir bet kuris narkotikas, veikla centrinę nervų sistemą, pirmiausia galvos smegenų žievę, slopindamas jos veiklą. Alkoholis paralyžiuoja galvos smegenų žievės slopinimo funkcijas ir sukelia sužadinimo būseną. Alkoholio veikiamas žmogus praranda sugebėjimą kontroliuoti savo poelgius ir teisingai įvertinti jį supančią aplinką. Veikiant alkoholiui, sutrinka subjektyvi nuovargio kontrolė.

Iš pradžių apsvaigus sumažėja dėmesys ir suvokimo tikslumas, susilpnėja kritinis mąstymas, atmintis. Paskui sužadinimo būseną keičia slopinimo būsena, kuriai būdingas kalbos sutrikimas, sąmonės aptemimas, judesių koordinacijos sutrikimas, raumenų suglebimas, išnykstantys refleksai. Sutrinka galvos smegenų žievės funkcijos.

Pavyzdžiui, yra nustatyta, kad, išgėrus 75 g alkoholio, bendras vairuotojo reakcijos laikas padidėja 2-2,5 karto, išgėrus 100 g 2-4 kartus, išgėrus 140 g 3-5 kartus, o išgėrus daugiau kaip 165 g – 6-9 kartus.

Šaltinis apie pirmąją pagalbą.

Sekite Mus

Žmogaus – kompiuterio sąsaja IV dalis

Užduočių identifikavimas

Užduočių  analizė yra  sudėtinga procedūra, apimanti naudotojų  stebėjimą  ir  jų  apklausas.  Tai  leidžia  naudotojui  suprasti  užduočių  dažnį  ir seką.  Dažnai  stengiamasi  gaminyje  realizuoti  kuo  daugiau  užduočių,  tikintis,  kad naudotojas įvertins tai, kaip privalumą. Tačiau šis būdas tik užgriozdina sąsają ir nėra teigiamai vertinamas.

Užduočių dažnis  reikalingas  formuojant komandų aibę arba meniu hierarchijas. Dažnos užduotys  turėtų būti paprastos  ir greitai  atliekamos,  rečiau atliekamų užduočių  sąskaita.

Santykinis užduočių dažnis sudaro pagrindą, nustatant sistemos architektūrą.

Pavyzdžiui, teksto dorojimo programoje:  dažni veiksmai galėtų būti atliekami, naudojant specialius klavišus, kaip antai, rodyklės, įterpimo, išmetimo; retesni veiksmai – pabraukti,  išsaugoti, pakeisti  tekstą  į kursyvą – galėtų būti atliekami, naudojant klavišų kombinacijas ar pasirenkant iš kabančio meniu,  reti  ar  sudėtingi  veiksmai  reikalautų meniu  pasirinkimų  ar  formų  pildymo  sekos,  kaip antai, pakeisti spausdinimo formatą.

Personos

Persona – esminių sistemos naudotojų archetipai (apibendrinti aprašai), kitaip tariant apibendrinti kelių individų aprašai. Archetipas gali būti kuriamas ir vieno individo pagrindu, jei jis pakankamai tiksliai atspindi aprašomos bendruomenės narių charakteristikas. Tai viena vertus sugalvotas personažas, bet jame turi būti pateiktos stereotipinės veikiančių asmenų savybės atmetus individualias keistenybes. Personos skirtos pritaikyti produktą įvairioms grupėms. Persona – išgalvotas personažas, kuris reprezentuoja skirtingus interneto svetainės, kompiuterinės programos ar panašių kompiuterinių produktų naudotojų tipus. Dažniausiai, personos yra sukuriamos projektavimo pradžioje, kad projektuotojai (dizaineriai, architektai, inžinierius ar kt.) turėtų teisingą supratimą apie produkto naudotojus. Persona – yra archetipas, kuris aprašymo, naudojimo scenarijų ir t. t. pagalba aprašo aktualias naudotojų grupes bei jų poreikius. Personoms sukurti reikalinga informacija gaunama iš apklausų, naudotojo grįžtamojo ryšio, kitų metodų, interviu ir t.t.

Personų metodo privalumai:

  • geresnis naudotojų, o kartu ir pirkėjų, supratimas;
  • trumpesni projektavimo ir dizaino etapai;
  • geresnė produkto kokybė.

Panaudojamumas, usability, panaudojamumo tikslas, principai

Vertinant panaudojamumą, atsižvelgiama į  šiuos  aspektus:

  • lengva išmokti  ir
  • naudoti,
  • naudojimo lankstumą,
  • efektyvumą ir
  • naudotojo pasitenkinimą.

Panaudojamumas – tai naudotojo veiklos veiksmingumas, našumas ir jaučiamas pasitenkinimas, su kuriuo konkretus naudotojas gali pasiekti konkrečių tikslų konkrečiose aplinkose.

Panaudojamumo tikslas  yra naudotojų aprašas,  būtent, kas jie  yra, jų charakteristikos, kokias užduotis atlieka, kokiomis aplinkybėmis, kokie yra jų vertinimo kriterijai.

Panaudojamumo principai galėtų būti dalimi į tris grupes:

  1. Mokymosi rėmimas/Išmokstamumas  (angl. learnability) – kaip lengvai naujokai gali išmokti efektyviai naudotis sistema.
  • Nuspėjamumas (angl. Predictability)
  • Sintezavimas (angl. Synthesizability)
  • Atpažįstamumas (angl. Familiarity)
  • Apibendrinimas (angl. Generalizability)
  • Darna (angl. Consistency)
  1. Lankstumas (angl. flexibility) – naudotojo ir sistemos apsikeitimo informacija būdų įvairovė.
  • Dialogo iniciatyva (Dialogue initiative )
  • Daugiagijiškumas (Multithreading )
  • Užduočių perkėliamumas (Task migratability)
  • Pakeičiamumas (Substitutivity )
  • Pritaikomumas (Customizability )
  1. Robastiškumas (angl. robustness )– naudotojo rėmimo laipsnis, nustatant sėkmingą sistemos naudojimą ir tikslų įvertinimą.
  • Matomumas (angl. Observability)
  • Atstatomumas (angl. Recoverability)
  • Sistemos atsakas (angl. Responsiveness)
  • Užduočių atitikimas (angl. Task conformance)

Draugai šneka apie Žmogaus – kompiuterio sąsaja III dalis

Sekite Mus

Mažmeninės prekybos patalpų rinka

Lietuvos mažmeninės prekybos patalpų rinka sparčiai vystosi. Optimistiškos nuomos rodiklių prielaidos bei mažas neišnuomotų patalpų procentas privilioja vis daugiau vis daugiau investuotojų į šį sektorių. Pagrindinės priežastys kodėl Vilniaus miestas patrauklus užsienio investuotojams yra šios:

  • auganti gyventojų perkamoji galia;
  • nedarbo lygis yra vienas žemiausių šalyje;
  • Vilniaus gyventojų gaunamos vidutinės pajamos yra aukštesnės, negu kituose miestuose;
  • Augantis vietinių bei užsienio turistų skaičius;
  • Besikeičiantys apsipirkinėjimo įpročiai.

Šiandien Vilnius turi apie 500 000 m² prekybinių patalpų, kurias galima suskirstyti į tris segmentus: prekybiniai plotai pagrindinėse prekybai skirtose miesto gatvėse, hypermarketai, prekybos centrai. 2006 metais Vilniuje buvo atidarytas tik vienas prekybos centras (BIG- 19 000 m²).

Vilniaus mieste yra keturios pagrindinės prekybos gatvės:

  • Gedimino prospektas;
  • Pilies gatvė;
  • Vokiečių gatvė;
  • Didžioji gatvė.

Kiekviena gatvė turi unikalių bruožų, kurie vilioja pirkėjus bei prekybininkus.

Gedimino prospektas tai ne tik centrinė Vilniaus miesto gatvė, bet ir didžiausiu prestižu šalyje pasižyminti gatvė. Šiuolaikiškai rekonstruotas Gedimino prospektas apjungia pramogų, laisvalaikio, prekybos, komercinės, gyvenamosios ir vyriausybinės paskirties patalpas. Prekybinių patalpų plotas Gedimino prospekte yra gan ribotas. Nuomininkai dažnai pasirašo dešimties ir daugiau metų nuomos sutartis, tad naujos parduotuvės dažniausiai atidaromos tik vykstant nuomininkų ir patalpų savininkų kaitos procese. Esant ribotoms naujų pastatų statymo galimybėms, vienintelis būdas padidinti prekybinius plotus yra esamų patalpų transformacija į prekybines patalpas. Kadangi šiuo metu yra nemažai administracinių pastatų, kuriuose įsikūrusios įvairios valstybinės institucijos, ateityje Gedimino prospekte galime tikėtis vis naujų prekybinių plotų projektų vystymo.

Istoriškai susiklostė taip, jog turistai ypač mėgsta pilies gatvę, čia gausu suvenyrų, juvelyrinių gamininių parduotuvių.  Taip pat ją galima vadinti laisvalaikio teritorija kur gausu- restoranų, kavinių, viešbučių.

Vokiečių gatvė taip pat formaliai patraukli pirkėjams bei prekybininkams, tačiau nepakankamas pėsčiųjų srautas, sunkios automobilių parkavimo sąlygos sparčiai išstumia parduotuves iš miesto centro, užleisdamos vietą laisvalaikio pramogoms- restoranams, kavinėms, kazino.

Kaip kontrastas- Didžioji gatvė, kuri tapo išskirtine prabangos prekių vieta Vilniuje. Joje galima rasti beveik visų prestižinių prekių ženklų. 2006 metais Didžiosios gatvės patrauklumas buvo laikinai sumažėjęs dėl mieto Rotušės skvero rekonstrukcijos. Rekonstrukcija padidino Didžiosios gatvės vertė prekybos, turizmo bei laisvalaikio prasme.

2.1  Pagrindiniai turto vertės elementai

Nors dėl šiuo metu susiklosčiusios nekilnojamojo turto rinkos NT vertę labiausiai lemia jo dislokacijos vieta. Tačiau pagal vertės teoriją yra keliamos šios būtinosios  sąlygos kaip vertės pagrindas- naudingumas, retumas, paklausa, perleidžiamumas. Naudingumas reiškia galimą turto panaudojimą, galimybę iš jo gauti pajamas. Vieni objektai gali būti traktuojami kaip naudingesnius- galinčius atnešti daugiau pelno. Taigi tokius objektus galima pelningiau parduoti.

Retumas- tai individualios turto savybės, kurios teikia papildomą vertę ir pasireiškia kaip unikalių ypatybių visuma. Nors ši visuma retai sutinkama, ji išskiria objektą kaip iš kitų statinių taip suteikdamas jam didesnę vertę. Paklausa, tai pirkėjo galimybės ir noro nusipirkti turtą ar įsigyti paslaugą santykis. Kuo šis santykis didesnis, tuo didesnė galimybė varijuoti kainą. Paklausą lemia daugelis kriterijų: ekonominė šalies padėtis, vidutinės gyventojų pajamos, darbo užmokestis. Kai kinta šie veiksniai keičiasi ir kaina.

Perleidžiamumas, tai galimybė turimo turto nuosavybės teises perleisti kitam naudotojui: savininkui, nuomininkui. Perleidžiamumas suteikia galimybę efektyviai naudojantis turto savybėmis gauti pajamas.

Tik tenkinantis visas keturias sąlygas turtas yra vertingas, t. y. jam galima nustatyti vertę.

šaltinis: http://drambliukosvajones.lt/gyvenamojo-nekilnojamojo-turto-rinka/

Sekite Mus

Kaip tinkamai prižiūrėti dantis

Odontologai Kaune pataria pamiršti vakarinius užkandžiavimus, naudoti tik dantų priežiūrai skirtas priemones ir puoselėti savo dantis. Tokiu būdu burnos higiena Kaune tarp šio miesto gyventojų, ypač tėvelių, auginančių mažus vaikus, turėtų tapti prioritetu, nes dantis reikia prižiūrėti nuo mažens.

Dantys – svarbi mūsų kūno da­lis. Jie padeda kramtyti maistą, mėgautis įvairių patiekalų skoniu, balti, spindintys dantys ir graži šypsena neretai tampa žmogaus vizitine kor­tele. Visi žinome, kad dantis reikia prižiūrėti, bet ar tinkamai juos pri­žiūrime?

Neužkandžiaukite prieš miegą

Ne paslaptis, kad dantis rei­kia valyti du kartus per dieną. Ryte po pusryčių ir vakare po vakarie­nės. Ypač kruopščiai dantis reikia valyti vakare. Tą labai svarbu ži­noti mėgstantiems užkandžiauti prieš miegą. Naktį mikrobų akty­vumas yra tikrai didesnis negu dieną, todėl jei ant dantų lieka nors truputis maisto, labai greitai gami­nasi rūgštys ir dauginasi mikrobai, kurie graužia emalį. Po tam tikro laiko atsiranda ir skylutės, ne per vieną naktį, bet reikėtų susimąstyti ir neužkandžiauti prieš miegą.

Odontologai Kaune pataria dienos metu, po pietų ir po už­kandžių, atsigėrus kavos ar arba­tos reikėtų bumą išskalauti šiltu vandeniu, kad kuo daugiau mais­to likučių išskalautume iš bur­nos. Taip pat po valgio galima pakramtyti gumą. Tačiau ji turė­tų būti be cukraus ir kramtoma tik po valgio ir neilgai, tol kol gu­ma mums skani. Kai guma pra­randa skonį, ją reikia išspjauti, nes ilgiau kaip 10 minučių gumą kramtyti yra nesveika. Nepa­mirškite, kad guma yra tik papil­doma burnos priežiūros priemo­nė ir pagrindine jos vadinti nega­lime. Kramtant gumą išsiskiria daugiau seilių, kurios padeda dantims apsivalyti. Vyksta sa­vaiminis valymas, tačiau jis jo­kiu būdu negali pakeisti dantų valymo šepetėliu ir dantų pasta.

Nenaudokite kieto šepetėlio

Odontologai ir burnos higienis­tai vaikams ir paaugliams rekomen­duojame naudoti tik minkštą dantų šepetėlį. Vyresniems žmonėms tin­ka vidutinio kietumo šepetėlis, o kietas šepetėlis skirtas tik išima­miems protezams ir kietoms plokš­telėms valyti. Yra paplitusi klaidinga nuomonė, kad kietu šepetėliu dantys nusivalo geriau. Tikrai taip nėra, kietas šepetėlis braižo danties paviršių, dantenas, raižo emalį. Su­braižytame dantyje gali daug greičiau ir geriau kauptis nešvarumai, apnašos, o laikui bėgant atsirasti ir ėduonis. Kietu šepetėliu galima va­lyti dantis tik labai retai, labai trum­pą laiką, kai yra atsiradusių kavos, vyno ar arbatos apnašų ir neilgiau kaip savaitę. Vertėtų žinoti, kad nuo nikotino patamsėjusių dantų nenušveis joks šepetėlis, netgi kietas.

Šepetėlį keisti reikia kas tris mėnesius, nes išsikraipę šereliai ne­belenda į tarpdančius ir dantys yra valomi nekokybiškai. Šepetėlį rei­kėtų laikyti gerai vėdinamoje patal­poje. Dažniausiai vonia tikrai nėra gerai vėdinama, todėl šepetėlį reikia gerai išplauti, laikyti pastatytą ir jo­kiu būdu neuždengtą, kad kuo grei­čiau nubėgtų ir išgaruotų vanduo. Žmonės kartais mėgsta uždengti še­petėlius, laikyti juos dėkluose, to nepatariame, nes taip skatinamas mikrobų dauginimasis.

Odontologai Kaune perspėja, kad labai svar­bu įprasti valyti dantis nuo mažens. Šiuo metu tai yra labai didelė pro­blema, nes vaikai tingi valytis dantis ir tik geras tėvų pavyzdys gali juos paskatinti. Reikėtų nepatingėti ir pamokyti vaikus tinkamai ir regu­liariai valyti dantis. Jei vaikas matys gerą pavyzdį, jis būtinai juo seks. Ir kuo anksčiau mes išmokysime vai­kus valytis dantis, tuo geresni bus rezultatai ir burnos higiena Kaune taps prioritetine sritimi. O svarbiausia, kad mokant vaikus teisingos burnos higienos, dantys rečiau ges, vaikas išvengs dažnai pasitaikančių pro­blemų ir galės dažniau šypsotis.

šaltinis: Kada dantų balinti nerekomenduojama?

Sekite Mus

Ką reikia žinoti apie geodezinių matavimų kainą

Greičiausiai jau šimtą kartų girdėjote, kad žemė – turtas, kuriuo dera tinkamai pasirūpinti. Pasirūpinote? Jei skaitote šį tekstą, panašu, kad dar ne.

Atėjo metas atlikti geodezinius matavimus, nes gal norite sujungti sklypus, juos parduoti ar atidalyti, teks pasirūpinti geodeziniais matavimais. Kaina neretai yra tas rodiklis, kuris nulemia žmogaus apsisprendimą.

Ieškote tik pigiausio varianto? Neskubėkite, nes ne viskas – auksas, kas auksu žiba. Internete suradote skelbimą, kuris atvirai deklaruoja, kad matavimo darbus geba atlikti per kelias dienas ir už neįtikėtinai mažą kainą? Netikėkite, taip nebūna.

Kiekviena įmonė, kuri teikia geodezinių matavimų paslaugas gali papasakoti ne vieną tokią istoriją, kad susižavėję nedidele pinigų išraiška, vėliau žmonės keliavo pas profesionalus, nes darbai nebuvo atlikti, bet pinigai paimti. Akivaizdu, kad sukčių auka tapti nedera.

Geodezinių matavimų kaina

Geodezinių matavimų kaina nėra tokia jau labai didelė. Ieškoti kiek įmanoma pigiau ne visada apsimoka. Jei neskubate, galite palaukti ir šaltojo metų periodo. Tada kaina sumažėja, nes matininkų darbo krūvis būna ne toks didelis. Žinoma, galite kooperuotis ir su savo kaimynais ir matavimus atlikti kartu. Sulauksite malonios nuolaidos bei žinosite, kad ateityje nebus jokių ginčų, nes sklypai išmatuoti tiksliai ir jokių klaidų nėra.

Pati darbų kainos sandara yra pakankamai elementari. Ją lemia keli veiksniai, tai sklypo dydis, juk kuo didesnis, tuo ilgiau teks jį matuoti. Nereikia pamiršti ir pačio sklypo užstatyto arba sudėtingumo, nes objektų kiekis matavimų trukmę prailgina, kaip ir kainą. Vasarą darbai bus brangesni nei rudenį, o sklypo vieta gali ženkliai padidinti darbų kainą. Matininkams reikia nuvykti ir pan. O labiausiai kainą išpučia – darbų atlikimo terminas. Greitis kainuoja, nes tenka tada mesti visus darbus ir koncentruotis ties viena užduotimi. Ją privalu atlikti ne tik greitai, bet ir be klaidų. Už tai teks papildomai sumokėti.

Geodezinių matavimų kainodaroje jokios paslapties nėra. Anksčiau paminėti faktoriai lemia būsimą darbų kainą. Ne visada verta skubėti savo sklypą išmatuoti kuo greičiau, kartais ir palankesnio momento palaukti galima, bet visada reikia kreiptis pas kvalifikuotus savo srities specialistus. Taip pinigų vėjais tikrai nepaleisite.

Ką galime pasiūlyti šia tema: Kuo skiriasi geodeziniai ir kadastriniai matavimai Kaune

Sekite Mus

Tulpių ekonominė vertė

Pastaruoju metu labai pakito tulpių paskirtis, nes šios lauko gėlės tapo po­puliariomis šiltnaminėmis. Dabar tulpės pražydinamos nuo gruodžio mėnesio iki natūralaus jų žydėjimo laiko lauke. Zinomos ir jų pražydinimo ištisus me­tus programos.

Tulpių pražydinimas

Tulpes pražydinti labai apsimoka, nes pražydinimo trukmė trumpa (25-30 d.), o svogūnai sodinami tankiai (250– 300 vnt./m2). Labai gerai organizavus darbą, tame pačiame plote per sezoną galima padaryti 5 apyvartas, o visiš­kai nesunkiai 3 apyvartas ir iš šilt­namių 1 m2 naudingo ploto per 5 mėne­sius pirmuoju atveju nuskinti 1250– 1500 žiedų, antruoju 750-900 žiedų.

Daugiausia tulpių auginama Olandi­joje (6154 ha), Anglijoje (1550 ha), Da­nijoje (700 ha), Japonijoje (400 ha), VFR (350 ha), TSRS (220 ha), Prancūzi­joje (100 ha), Lenkijos Respublikoje (150 ha). 1980 m. Olandijoje komerciniu požiūriu svarbios buvo 102 veislės (au­ginamos daugiau kaip 10 ha), o iš viso auginama apie 300 veislių. Darvino hibridinių tulpių sodinama 1931 ha, iš jų ‘Apeldoorn’ — 946 ha, ‘Golden Apel­doornr 465 ha. Triumfo grupės veislių auginama 1827 ha (‘Prominence’ 247 ha, ‘Lustige Witwe’ 245 ha). Si šalis kasmet eksportuoja 1,5 bilijono tulpių svogūnų, iš jų daugiausia VFR, JAV, Prancūzi­ją, Svediją. TSRS daugiausiai tulpių augina tarybinis ūkis „Mirnyj“ (Stav­ropolio kraštas, Krymo sritis), Sočio gėlininkystės ir sodininkystės moks­linio tyrimo instituto eksperimentinis ūkis, tarybinis ūkis „Pobeda“ (Klino miestas, Maskvos sritis), Latvijos ko­lūkis „Draudziba“.

Tulpės Lietuvoje

Lietuvoje gamybinė tulpininkystė prasidėjo nuo 1965 m., tulpių svogūnus pasto.viai ėmus importuoti iš Olandijos. Iki 1980 m. buvo įvežta 2,5 mln. tulpių svogūng (apie 100 o iš Kaišia­dorių introdukcinio karantininio punkto įvairiems ūkiams parduota 4,8 mln. svo­gūnų. Sią veiklą kontroliavo LTSR že­mės ūkio ministerijos Respublikinis so­dininkystės ir daržininkystės trestas, o vėliau Lietuvos TSR vaisių ir daržo­vių ūkio ministerija. Be to, Lietuvos respublikinis susivienijimas „Sėklos“ nuo 1966 m. iš ivairių Tarybų Sąjungos ūkių atvežė Lietuvą 1,2 mln. tulpių svogūng ir apie 100 t svogūnėlių, ku­riuos skyrė atraminiams ūkiams arba pagal sutartis gyventojams, organizavo svogūng supirkimą ir jų realizavimą. Buvusios LTSR komunalinio ūkio mi­nisterijos ūkiai kasmet išaugindavo apie 1 mln. tulpių svogūng. Per minėtą laikotarpi tulpes augino 11 ūkių. 1976 m. iš viso buvo išauginta 5,2 mln. prekinių svogūng (dauginimosi koeficientas 0,9), 1977 m.– 6,6 mln. (d. k. 1,2), 1978 — 7,6 mln. (d. k. 1,7). 1978 m. tulpes augino Kaišiadorių sodininkystės tarybinis ūkis (12 ha), Radviliškio rajono Beino­ravos tarybinis ūkis (5 ha), Siaulių rajo­no „Pirmyn“ kolūkis (4 ha), Avižienių sodininkystės tarybinis ūkis (2 ha), Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stoties eksperimentinis ūkis (2 ha).

Napalankūs metai Lietuvoje

Lietuvos tulpynams nepalankūs buvo 1979 metai, kai po lietingo rudens buvo atšiauri žiema. Nuostolių patyrė Siau­lių rajono „Pirmyn“ kolūkis, Kaišia­dorių sodininkystės tarybinis ūkis ir tik Radviliškio rajono Beinoravos tarybi­niame ūkyje svogūng derlius nebuvo mažesnis. Tų metų rudenį iš viso buvo pasodinta 4,4 mln. svogūng šiuose ūkiuose (tūkst. vnt.): Siaulių rajono „Pirmyn“ kolūkyje — 896, Radviliškio rajono Beinoravos tarybiniame ūky­je — 667, Kėdainių rajono A. Sniečkaus kolūkyje — 617, Vilniaus rajono Avi­žienių sodininkystės tarybiniame ūky­je — 532, Vilniaus šiltnamių kombina­te — 366, Panevėžio rajono Paežerio kolūkyje 268, Sirvintų rajono Ker­navės kolūkyje — 236, Vytėnų sodinin­kystės ir daržininkystės bandymų sto­ties eksperimentiniame ūkyje — 230, Vilniaus dekoratyvinių augalų tarybi­niame ūkyje — 200. Mažiau buvo au­ginama Kauno rajono Batniavos darži­ninkystės tarybiniame ūkyje.

Kita naudinga tema apie tulpes: Pratarmė apie tulpes ir jų rūšis

Sekite Mus

Taikomieji tyrimai pamatams – ritininė hidroizoliacija ir bitumo mastika

Problema:

Pamatų hidroizoliacijos parinkimas ir technologijos parinkimas.

Šita problema iškilo nes statybinių medžiagų rinkoje yra siūloma daugybės gamintojų, įvairių rūšių, paskirties, kokybės ir kainų hidrizoliacijos.

Tikslai:

  1. Susipažinti su hidroizliacijos medžiagų ,medžiagomis.
  2. Susipažinti su hidroizoliacijos dangos klojimo technologijomis ir parinkti klojimo technologiją.
  3. Analizuoti ir įvertinti hidroizoliacijos dangos teigiamas ir neigiamas savybes.

Uždaviniai:

  1. Susipažinti su hidroizoliacijos dangos charakteristikomis, savybėmis, dangų klasifikavimu;
  2. Tai tepamos ar klijuojamos dangos, šių technologijų teigiamomis ir neigiamomis savybėmis.
  3. Hidroizoliacijos dangos optimalaus varianto parinkimas.

Tyrimo planas:

    1. Problemos išaiškinimas;
    2. Pagrindinių tikslų apibendrinimas;
    3. Tikslams uždavinių iškėlimas ir aiškinimas;
    4. Duomenų rinkimas:
  • susipažinimas su technologijomis;
  • medžiagų analizavimas ir skaičiavimas;

5.Optimalaus varianto parinkimas.

Pateikiamos skirtingų savybių ir sudėties dangos.

Pasirinkau dvi skirtingas hidrizoliacijos dangas ir jas lyginu tarpusavyje .Tai butų savaime prilimpanti 2 sluoksniu ritininė hidroizoliacija, ir teptinė bitumo mastika.

Ritininė hidroizoliacija

Tai yra elatiška hidroizoliacinė membrana, suformuota iš kryžmiškai sluoksniuotos plėvelės ir unikalios, savaime prilimpančios bitumo mišinio medžiagos. Privalumai: savaime prilimpanti- nereikia prilydyti, elastiška – prisitaiko prie statinio poslinkių. Įrengimas: esant žemesniai nei + 4 C temperatūrai aplinkos, patikrinama ar paviršiai neapledija ar apšerkšnija. Prieš hidroizoliacijos įrengimą prie vidinių, išorinių  statinio kampų aplink vamzdžių prasikverbimus tepama mastika.hidroizoliacija būtina  prispausti prie paviršiaus volelių, kad užtikrinti gerą sukibimą su paviršiumi.

Bitumo mastika

Šis produktas gali būti naudojamas ant betoninio ir plytinio paviršiaus. Ji saugo pamatus nuo pelėsių, rūdžių, iškorėjimo bei korozijos. Ši danga tolygi ir vienalytė, todėl nesutrūkinės. Privalumai: Paprastas pritaikymas-mentele tepama tiesiai ant pagrindo. Įrengimas: rekomenduojama naudoti prie +4C ir aukštesnės aplikos temperatūros. Prieš tepant mastika būtina paviršius nuvalyti ir nusausinti ir padengti gruntu. Mastiką butina gerai užtepti ant paviršiaus, kad nebūtų oro tarpų.

Išvados: Mano problema yra hidroizoliacijos dangos įrengimas pasirinktame pastate. Šiuo metu yra daug firmų siūlančių hidroizoliacines dangas, šios hidroizoliacinės dangos skiriasi kainomis, sąlygomis.Hidroizoliacijos yra dvi įrengimo technologijos: tepamos ir klijuojamos hidrizoliacijos. Savo darbe įrenginėsiu 2 sluoksnių klijuojama hidrizoliaciją.Manau kad pasirinkau optimaliausią variantą. Šių hidroizoliacijų techninius rodiklius ėmiau iš firmos “Dauga” katalogo .

šaltinis: POLIO LAIKOMOSIOS GALIOS SKAIČIAVIMAS – GEOTECHNIKA

Sekite Mus

STOGŲ IR TVORŲ DAŽYMAS

Paprasta (necinkuota) skarda naujai dengtą stogą reikia tuojau dažyti. Pirmiausia reikia rūpestingai patikrinti, nėra plyšią, nuvalyti rūdis ir kitus nešvarumus. Visus plyšius, ypač prie sudūrimų ir vandeniui nutekėti vamzdžių, reikia gerai užtaisyti aliejiniu kitu. Tokį stogą plyšiams užtaisyti kitą galima pasigaminti, maišant sausą (gerai išdžiovintą) ir dar karštą persijotą kreidą su pašildytu pokostu. Kreidą reikia pamažu pilti į pokostą ir maišyti. Po kokią 20 minučių .šia masę iškrėsti ant skardos ir, dar pridedant kreidos, gerai išminkyti. Toks kitas išdžiūvęs esti labai tvirtas.

Užtaisytos vietos, kitui išdžiūvus, užgruntuojamos raudės gruntu. Kai šis išdžiūsta, visas paviršius ištisai gruntuojamas tuo pačiu raudės gruntu ir po to du kartus dažomas aliejiniais dažais (geriau su grynu pokostu, negu su oksoliu). Stogams dažyti tinkamiausi yra aliejiniai geležies raudės dažai. Švino raudė labiau tinka gruntavimui; baigiamajam dažymui jos vartoti nepatariama, nes jos spalva iš karto yra labai aštriai raudona, o vėliau nuo saulės ir ore esančią dują greit išblunka, pabąla, ir dėl to dažai nustoja patvarumo.

Stogams dažyti yra specialūs tirštai trinti vario žalieji dažai („medianka“), kurie, prieš vartojant, atitinkamai skiedžiami pokostu. Be to, gali būti vartojami aliuminio dažai (aliuminio milteliai, maišyti su skalūno laku).

Perdažant anksčiau dažytus skardinius stogus, reikia pirmiausia patikrinti, ar jie neprakiurę, ir, jei reikia, suremontuoti ar net išvežti statybines šiukšles.

Po to gerai nuvalyti suodžius, dulkes ir kitus nešvarumus. Jei senų dažų sluoksnis yra labai susidėvėjęs ir perrūdijęs, reikia jį metaliniais šepečiais nuvalyti, dulkes nušluoti šluota ir paviršių nutrinti skuduru, pamirkytu žibale. Po to gruntuojama raudės gruntu.

Kai gruntas išdžiūsta, reikia dar kartą patikrinti, ar nėra skardoje plyšią. Geriausia tai padaryti, žiūrint iš pastogės. Plyšius tarp sudūrimą galima užkaišioti minėtu aliejiniu kitu. Viduryje lapo esančias nedideles skylutes galima užkaišioti virvutės galiukais, įmirkytais raudės dažuose, didesniąsias — užlipdyti brezento ar maišo gabaliukais, įmirkytais tais pačiais raudės dažais. Po kelių dienų, kai lopai ir kiti užtaisymai išdžiūsta, galima dažyti, kaip ir naujus stogus.

Cinkuota skarda dengti stogai nauji paprastai nedažomi. Tačiau po kurio laiko ir jie susiteršia suodžiais, dulkėmis, o vietomis ir surūdija. Tokius stogus taip pat reikia dažyti. Paviršiaus paruošimo ir dažymo eiga lygiai tokia pat, kaip ir perdažant anksčiau dažytus paprastos skardos stogus. Skirtumas tik toks, kad prie cinkuoto paviršiaus blogai kimba aliejiniai dažai ir greit pradeda luptis. Kad taip neatsitiktų, reikia cinkuotos skardos paviršių, prieš gruntuojant, sušiurkštinti stambiu svidinamuoju popieriumi. Galima stogą ištepti azoto ar druskos rūgšties 10% skiediniu; rūgštis cinkuotame paviršiuje išėda smulkias duobutes, ir dėl to paviršius tampa šiurkštesnis.

Be to, skardinius stogus, kaip ir kitus metalinius paviršius, reikia dažyti tik esant sausam, ne perdaug karštam orui. Dažant dideliame karštyje, dažai per staigiai džiūsta, paviršiuje atsiranda raukšlių, pūslių, kurios paskui trūkinėja ir lupasi. Toks dažų sluoksnis yra menkavertis.

Kiekvieną naują dažų sluoksnį reikia tepti tik pirmajam gerai išdžiūvus (jei galima — po 5-7 dienų). Dažyti reikia mažiausiai du kartus: pirmą kartą truputi skystesniais (1 kg tirštų aliejinių dažų skiesti 0,6-0,7 kg pokosto), antrą kartą — tirštesniais (skiesti 0,4-0,5 kg pokosto) aliejiniais dažais. Vieną kartą dažyti nėra prasmės: tai — tas pats, kas ir visiškai nedažyti

Stogams dažyti vartojami didesni teptukai trumpais ir ilgais kotais.

Prieš dažymo darbus visada patariama išsivežti buitinę technika ar tai būtų sienų dažymas ar kiti darbai.

Šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Statyba

Sekite Mus

REGĖJIMO NAKTĮ FIZIOLOGIJA

Akis sugeba reaguoti į didelį ir labai mažą ryškumą. Platus ryškumų diapazonas suvokiamas todėl, kad vyzdžiai sugeba reguliuoti į akį patenkančios šviesos kiekį ir gali keistis akies tinklainės jautrumas šviesai.

Tamsiu paros metu, kada keliai blogai apšviesti, sutrinka pagrindinės akių funkcijos: regėjimo aštrumas, sugebėjimas skirti spalvas ir regėjimo gilumas. Šviesią naktį regėjimo aštrumas sumažėja iki 0,3-0,7, o tamsią iki 0,05-0,03 ir daugiau. Matomumas pablogėja dėl sutrikusio suvokimo kontrastiškumo. Pavyzdžiui, tamsūs pėsčiojo drabužiai tamsiame aplinkos fone (kelias, augmenija prie kelio) neišsiskiria, ir vairuotojas pėstįjį gali per vėlai pastebėti. Vairuotojas gali per vėlai pamatyti kelio ženklus arba visiškai jų nepastebėti, jeigu jie kontrastingai neišsiskiria aplinkos fone.

Kai apšvietimas nepakankamas, suvokimo kontrastiškumas gali išlikti, jeigu tamsus daiktas yra šviesiame fone arba šviesus daiktas tamsiame fone. Tačiau tuo atveju akis matys tik daikto kontūrus — jo siluetą.

Siluetinis regėjimas yra nepilnavertis, nes nepastebimos daikto detalės, pailgėja suvokimo laikas ir sunkiau nustatomas atstumas iki daikto. Taip gali būti suvokiama ir tada, kai blogas dirbtinis apšvietimas.

Kai apšvietimas blogas, sutrinka spalvos pojūtis, nes jis yra susijęs su akies kolbučių, kurios nedalyvauja regėjime prietemoje, funkcija. Prietemoje visi daiktai atrodo bespalviai ir skiriami tik pagal ryškumą.

Pavyzdžiui, naktį raudonai nudažyti daiktai atrodo juodi.

Tamsiu paros metu sumažėja žmogaus galimybė nustatyti atstumą iki daiktų (giluminis regėjimas), nes staigiai sumažėja matomų daiktų. Kuo jautresnė vairuotojo akis ir kuo daugiau objektų jis mato, tuo lengviau įvertina atstumą iki tų daiktų. Suklydus nustatant atstumą iki matomų orientyrų, tolstančioji šviesa gali atrodyti artėjanti, ir atvirkščiai. Lengvai gali susidaryti nejudančių šviečiančių orientyrų judėjimo iliuzija.

Nepakankamas apšvietimas riboja vairuotojo gaunamą vizualinę informaciją, dėl to padidėja jo emocinė įtampa. Panašiai yra ir su mašinų supirkimu.

Akies jautrumas gali labai keistis priklausomai nuo apšvietimo stiprumo. Mažėjant apšviestumui, akies jautrumas didėja, o apšviestumui didėjant — mažėja. Akims prisitaikant prie tamsos, jų jautrumas šviesai gali padidėti 200 000 kartų. Pereidamas, iš ryškaus apšvietimo į tamsą, iš pradžių žmogus nieko nemato ir tik po tam tikro laiko pradeda tamsoje skirti daiktus. Akies prisitaikymas prie tamsos vadinamas tamsine adaptacija. Atvirkščias reiškinys, t. y. akies prisitaikymas prie šviesos ilgai pabuvus tamsoje, vadinamas šviesine adaptacija. Iš pradžių netgi palyginti silpna šviesa atrodo „nepaprastai ryški ir akina. Tiktai po akies šviesinės adaptacijos grįžta sugebėjimas suvokti matant. Toks akinimas galimas išvažiavus iš tunelio į gerai apšviestą kelią.

Vairuotojui pavojingiausias yra laikinas apakinimas iš priekio važiuojančio supirkto automobilio žibintų šviesa: Tuo atveju staiga susilpnėja vairuotojo sugebėjimas suvokti jį supančią aplinką. Tamsinės adaptacijos laikotarpis yra ilgesnis už šviesinės adaptacijos laikotarpį.

Tamsoje vairuotojui labai svarbu, kad kelio kliūtys būtų apšviestos. Apšviestumas matuojamas šviesos, srautu, tenkančiu paviršiaus vienetui.

Kolegos rašo apie rotorinius variklius.

Taip pat jie teikia automobiliu supirkimas Vilnius paslaugas.

Sekite Mus