Apsinuodijimo laipsnis ir jo simptomai nuo CO koncentracijos

Kabinos ore gali būti benzino garų ir kenksmingų atidirbusių dujų, kurios susidaro nepilnai sudegant degalams variklio cilindruose. Atidirbusiose dujose yra labai pavojingo žmogaus organizmui anglies viendeginio CO, arba smalkių.

Anglies viendeginis su atidirbusiomis dujomis patenka į atmosferą ir pro plyšius prasiskverbia į automobilio kabiną. Paprastai vairuotojas šių dują nejaučia.

Automobiliui nuvažiavus daugiau kaip 100 tūkst. km, gerokai išdyla variklių cilindro–stūmoklio grupė. Dėl to atidirbusios dujos patenka į variklio karterį ir pro alyvos įpylimo atvamzdi prasiskverbia po variklio gaubtu. Todėl automobilių su išdilusiais varikliais kabinose anglies viendeginio koncentracija labai padidėja, ypač žiemą, kai kabinos langai retai atidaromi.

Atidirbusių dujų kiekis ore priklauso nuo automobilio greičio. Važiuojant pakrautam automobiliui 31411-MM3-565 (kurio rida 106 ir 130 tūkst. km) keliu su tvirta danga 35 km/h greičiu, HHHAT’o duomenimis, CO koncentracija kabinoje siekė 125 mg/m3 1. Padidinus greitį iki 50-60 km/h, CO koncentracija per 10-15 min. sumažėjo 25 mg/m3. Taip staigiai CO kiekis sumažėja todėl, kad, padidinus automobilio greitį, padidėja oro kaita automobilio kabinoje, ir todėl, kad oro srovė nupučia išėjusias iš slopintuvo atidirbusias dujas. Tačiau daugiausia kenksmingų priemaišų, tarp jų ir CO, yra atidirbusiose dujose, kai variklis dirba laisva eiga. Tyrimų duomenimis, šiuo atveju CO koncentracija automobilio kabinoje padidėja keletą kartų, o kartais pasiekia 625 mg/m3.

Kvėpuojant oru su anglies viendeginiu, galima stipriai ir chroniškai apsinuodyti. Ypač pavojinga apsinuodyti anglies viendeginiu varikliui dirbant uždarose patalpose. Nedideliuose garažuose jau po 5 variklio darbo minučių gali susidaryti mirtinos CO koncentracijos. Buvo atveją, kai vairuotojai apsinuodijo, važiuodami didelėmis kompaktiškomis kolonomis.

Apsinuodijimo laipsnis ir jo simptomai yra nepaprastai įvairūs ir priklauso nuo CO koncentracijos ore bei laikotarpio, per kurį šios dujos veikia organizmą. Dažniausiai vairuotojai palyginti lengvai apsinuodija.

Lengvai apsinuodijus, iš pradžių jaučiamas bendras silpnumas, skauda galvą, tamsu akyse, pablogėja klausa, dirbant fizinį darbą, sukasi galva.

Vėliau atsiranda jaudrumo būklė, primenanti apsvaigimą alkoholiu. Sunkiai apsinuodijus, be nurodytų reiškinių, dar būdingas staigus raumenų suglebimas, sąmonės aptemimas, mieguistumas, pykinimas ir vėmimas.

Atidirbusiose dujose yra ir kitų kenksmingų priemaišų: akroleino — labai nuodingų dujų, kurių daugiausia yra dyzelinių variklių atidirbusiose dujose;, azoto oksidų, anglies dvideginio ir kitokių kenksmingų priemaišų, kurių kiekis atidirbusiose dujose priklauso nuo daugelio faktorių ir gali labai kisti.

Kovojant su oro apnuodijimu automobilių variklių atidirbusiomis dujomis, pagrindinės darbo kryptys yra šios: geras variklio sureguliavimas (gerai sureguliuotas variklis išskiria maždaug 10 kartų mažiau anglies viendeginio negu blogai sureguliuotas); vidaus degimo variklio darbo proceso patobulinimas, siekiant, kad kuo geriau sudegtų darbinis mišinys, nes tada sumažėja atidirbusių dujų toksiškumas; rūpestingas guminių tarpiklių montavimas, sandarinant angas kabinos grindyse; šildymo ir vėdinimo sistemos efektyvumo didinimas (ventiliacija reikia naudotis net ir tada, kai šalta). Pavojinga būti patalpoje, kurioje yra automobilis su veikiančiu varikliu, pavojinga miegoti arba ilgai ilsėtis automobilio kabinoje veikiant varikliui.

Jeigu variklio maitinimo sistema nesutvarkyta, tai kabinoje yra ,benzino garų, kuriais vairuotojas gali stipriai ir chroniškai apsinuodyti. Stipriai apsinuodijama įkvėpus oro, kuriame benzino garų koncentracija yra 5-10 mg/l. Kai organizmą ilgą laiką veikia maža benzino garų koncentracija, chroniškai apsinuodijama dažniau. Taip apsinuodijus padidėja dirglumas, sukasi galva ir susilpnėja širdies veikla. Didžiausia leistina benzino garų koncentracija ore — 0,3 mg/1. Profilaktiškai saugant vairuotojus nuo apsinuodijimo benzinu, reikia sistemingai tikrinti variklio maitinimo sistemos būklę ir kontroliuoti benzino garų kiekį kabinoje.

Oro švarumas automobilio kabinoje nustatomas dulkeliu kiekiu., Oro dulkėtumas priklauso nuo kelio grunto savybių, eismo intensyvumo, vėjo greičio ir krypties, oro temperatūros ir drėgmės. Nuo dulkių dalelių kiekio aplinkos ore priklauso matomumas (jeigu ore yra apie 1 g/m3 dulkių, matomumas sumažėja iki keleto metrų).

Vairuotojo sveikatai pavojingiausios yra dulkės, kurių dalelės neviršija 5 mkm. Dulkės gali būti kvėpavimo organų akies gleivinės uždegimų (konjunktyvitų) ir kitokių akių ligų priežastis.

Dulkės teršia odą, todėl dažnai susergama įvairiais odos pūliniais susirgimais. Vairuotojui derėtų atsiminti, kad kabinos oro dulkėtumą galima sumažinti patikimai hermetizavus automobilio langus.

Vairuotojo darbo ir poilsio režimas – svarbus dalykas

Superkame automobilius Kaune

Sekite Mus

Vairuotojo apsvaigimas alkoholiu yra pagrindinė eismo nelaimių blogybė

Svarbi fizinių pratimų ir grūdinimosi forma yra rytinė higieninė gimnastika (mankšta).

Higieninė gimnastika atliekama nuolat todėl pašalinamas miego slopinamasis poveikis. Labai svarbu, kad vairuotojas suteiktų organizmui žvalumo po miego, nes dėl to sutrumpėja įsidirbimo laikotarpis ir sudaromos palankiausios sąlygos, našiai dirbti rytą.

Higieninės gimnastikos pratimų kompleksą turi sudaryti 10-12 pratimų įvairioms raumenų grupėms, daugiausia dinaminio pobūdžio, atsipalaidavimo ir kvėpavimo pratimai. Atliekant komplekso pratimus, daug dėmesio reikia skirti taisyklingam ir ritmingam kvėpavimui, Kvėpavimą reikia derinti prie kūno padėties; įkvepiama tuomet, kai krūtinės ląsta išplečiama, o iškvepiama, kai ji suspaudžiama. Pratimus reikia atlikti sistemingai ir griežtai nustatytu laiku. Vykdant šiuos reikalavimus, labai padidėja gimnastikos pratimų efektyvumas. Fizinę apkrovą didinkime palaipsniui.

Rytinę higieninę gimnastiką patartina daryti tuomet, kai radijas transliuoja specialias laidas. Patalpa, kurioje atliekami pratimai, turi būti gerai vėdinama. Bet geriausia higieninę gimnastiką atlikti gryname ore. Oras palankiai veikia apnuogintą odą, todėl reikią pasirinkti atitinkamą aprangą, atsižvelgiant į oro temperatūrą ir organizmo užsigrūdinimą. Rytinę higieninę gimnastiką reikia baigti maudymusi, dušu arba apsitrynimu.

Eismo nelaimių priežastimi dažnai yra automobilių vairuotojų patologinė (liguista) Tokia būklė yra ir apsvaigimas alkoholiu. Jeigu vairuotojai neįvertina šios būklės pavojingumo, tai dažniausiai staigiai sumažėja jų darbingumas vairuojant automobilį ir dėl to įvyksta nelaimės.

Svarbus kovos su eismo nelaimėmis metodas yra vairuotojų sveikatos bei darbingumo medicininė kontrolė ir ypač medicininė apžiūra prieš kelionę.

Vairuotojo apsvaigimas alkoholiu yra pagrindinė eismo nelaimių blogybė ir maždaug, 40% visų jų priežastis. Dėl girtumo įvyksta pačios sunkiausios nelaimės. Pavyzdžiui, JAV 70% avarijose žuvusių vairuotojų buvo neblaivūs.

Eismo nelaimių, susijusių su vairuotojų neblaivumu, analizė Nju-Džersio valstijoje parodė, kad dažniausiai žūva vairuotojai nuo 17 iki 26 metų. Didėjant vairuotojų amžiui, žuvusiųjų staigiai mažėja. Dėl vairuotojų neblaivumo daugiausia eismo nelaimių įvyksta savaitės gale ir dažniausiai naktį.

Dėl alkoholio ne tik padidėja eismo nelaimių tikimybė, bet ir nelaimės būna sunkesnės. Pirmojo Maskvos medicinos instituto teisminės ekspertizės katedros tyrimų duomenimis, eismo nelaimėse girti susižeidžia ne tik dažniau negu blaivūs, bet ir sužeidimai būna pavojingesni, nes girti nesugeba teisingai įvertinti eismo aplinkybių ir imtis galimų atsargumo priemonių, kad apsaugotų.

Etilo alkoholis (vyno spiritas), kaip ir bet kuris narkotikas, veikla centrinę nervų sistemą, pirmiausia galvos smegenų žievę, slopindamas jos veiklą. Alkoholis paralyžiuoja galvos smegenų žievės slopinimo funkcijas ir sukelia sužadinimo būseną. Alkoholio veikiamas žmogus praranda sugebėjimą kontroliuoti savo poelgius ir teisingai įvertinti jį supančią aplinką. Veikiant alkoholiui, sutrinka subjektyvi nuovargio kontrolė.

Iš pradžių apsvaigus sumažėja dėmesys ir suvokimo tikslumas, susilpnėja kritinis mąstymas, atmintis. Paskui sužadinimo būseną keičia slopinimo būsena, kuriai būdingas kalbos sutrikimas, sąmonės aptemimas, judesių koordinacijos sutrikimas, raumenų suglebimas, išnykstantys refleksai. Sutrinka galvos smegenų žievės funkcijos.

Pavyzdžiui, yra nustatyta, kad, išgėrus 75 g alkoholio, bendras vairuotojo reakcijos laikas padidėja 2-2,5 karto, išgėrus 100 g 2-4 kartus, išgėrus 140 g 3-5 kartus, o išgėrus daugiau kaip 165 g – 6-9 kartus.

Šaltinis apie pirmąją pagalbą.

Sekite Mus

REGĖJIMO NAKTĮ FIZIOLOGIJA

Akis sugeba reaguoti į didelį ir labai mažą ryškumą. Platus ryškumų diapazonas suvokiamas todėl, kad vyzdžiai sugeba reguliuoti į akį patenkančios šviesos kiekį ir gali keistis akies tinklainės jautrumas šviesai.

Tamsiu paros metu, kada keliai blogai apšviesti, sutrinka pagrindinės akių funkcijos: regėjimo aštrumas, sugebėjimas skirti spalvas ir regėjimo gilumas. Šviesią naktį regėjimo aštrumas sumažėja iki 0,3-0,7, o tamsią iki 0,05-0,03 ir daugiau. Matomumas pablogėja dėl sutrikusio suvokimo kontrastiškumo. Pavyzdžiui, tamsūs pėsčiojo drabužiai tamsiame aplinkos fone (kelias, augmenija prie kelio) neišsiskiria, ir vairuotojas pėstįjį gali per vėlai pastebėti. Vairuotojas gali per vėlai pamatyti kelio ženklus arba visiškai jų nepastebėti, jeigu jie kontrastingai neišsiskiria aplinkos fone.

Kai apšvietimas nepakankamas, suvokimo kontrastiškumas gali išlikti, jeigu tamsus daiktas yra šviesiame fone arba šviesus daiktas tamsiame fone. Tačiau tuo atveju akis matys tik daikto kontūrus — jo siluetą.

Siluetinis regėjimas yra nepilnavertis, nes nepastebimos daikto detalės, pailgėja suvokimo laikas ir sunkiau nustatomas atstumas iki daikto. Taip gali būti suvokiama ir tada, kai blogas dirbtinis apšvietimas.

Kai apšvietimas blogas, sutrinka spalvos pojūtis, nes jis yra susijęs su akies kolbučių, kurios nedalyvauja regėjime prietemoje, funkcija. Prietemoje visi daiktai atrodo bespalviai ir skiriami tik pagal ryškumą.

Pavyzdžiui, naktį raudonai nudažyti daiktai atrodo juodi.

Tamsiu paros metu sumažėja žmogaus galimybė nustatyti atstumą iki daiktų (giluminis regėjimas), nes staigiai sumažėja matomų daiktų. Kuo jautresnė vairuotojo akis ir kuo daugiau objektų jis mato, tuo lengviau įvertina atstumą iki tų daiktų. Suklydus nustatant atstumą iki matomų orientyrų, tolstančioji šviesa gali atrodyti artėjanti, ir atvirkščiai. Lengvai gali susidaryti nejudančių šviečiančių orientyrų judėjimo iliuzija.

Nepakankamas apšvietimas riboja vairuotojo gaunamą vizualinę informaciją, dėl to padidėja jo emocinė įtampa. Panašiai yra ir su mašinų supirkimu.

Akies jautrumas gali labai keistis priklausomai nuo apšvietimo stiprumo. Mažėjant apšviestumui, akies jautrumas didėja, o apšviestumui didėjant — mažėja. Akims prisitaikant prie tamsos, jų jautrumas šviesai gali padidėti 200 000 kartų. Pereidamas, iš ryškaus apšvietimo į tamsą, iš pradžių žmogus nieko nemato ir tik po tam tikro laiko pradeda tamsoje skirti daiktus. Akies prisitaikymas prie tamsos vadinamas tamsine adaptacija. Atvirkščias reiškinys, t. y. akies prisitaikymas prie šviesos ilgai pabuvus tamsoje, vadinamas šviesine adaptacija. Iš pradžių netgi palyginti silpna šviesa atrodo „nepaprastai ryški ir akina. Tiktai po akies šviesinės adaptacijos grįžta sugebėjimas suvokti matant. Toks akinimas galimas išvažiavus iš tunelio į gerai apšviestą kelią.

Vairuotojui pavojingiausias yra laikinas apakinimas iš priekio važiuojančio supirkto automobilio žibintų šviesa: Tuo atveju staiga susilpnėja vairuotojo sugebėjimas suvokti jį supančią aplinką. Tamsinės adaptacijos laikotarpis yra ilgesnis už šviesinės adaptacijos laikotarpį.

Tamsoje vairuotojui labai svarbu, kad kelio kliūtys būtų apšviestos. Apšviestumas matuojamas šviesos, srautu, tenkančiu paviršiaus vienetui.

Kolegos rašo apie rotorinius variklius.

Taip pat jie teikia automobiliu supirkimas Vilnius paslaugas.

Sekite Mus