Dažymas purkštuvu
Dažant namų ūkio sąlygomis, ypač vietovėse, kur dar nėra elektros, prieinamiausi yra rankiniai purkštuvai. Be to, galima naudotis ir sodams purkšti purkštuvais, ir kai kuriais dulkių siurbliais.
Dažymas rankiniu balioniniu purkštuvu. Pradedant darbą, pirmiausia reikia atidžiai patikrinti visas purkštuvo detales įsitikinus, kad viskas tvarkoje, galima balioną pripildyti dažų. Pirmiausia, kol dar balionas tuščias, jį pumpuojamas oras iki 2 at slėgimo, po to siurbiamosios žarnos sietelis panardinamas indą su dažais ir siurbiama tol, kol balione susidaro 3-4 at spaudimas. Kadangi šie purkštuvai spaudimui matuoti prietaiso — manometro neturi, tai tenka vadovautis grynai nujautimu, stebint, kokio stiprumo dažų srovė, paspaudus meškerės rankenos svirtelę, veržiasi iš purškiklio.
Truputį pasitreniravus, galima greitai pajusti, kokio stiprumo srovė yra pati tinkamiausia, o pagal tai palaikomas ir atitinkamas nuolatinis spaudimas balione. Kadangi dažant oras gana greitai eikvojasi, tai vienas žmogus turi vis protarpiais pumpuoti orą. Dirbant dažantysis dešine ranka ima už rankenos ir kartu, paspausdamas ar atleisdamas svirtelę, atidaro (arba uždaro) čiaupą, o kaire ranka prilaiko pačią meškerę. Kad dažai lubų ar sienos paviršiuje lygiau pasiskleistų, purškiklį reikia nuolat sukti ratu, kaip parodyta tame pačiame paveiksle, viršuje.
Dažant nereikia purškiklio laikyti labai toli nuo dažomojo paviršiaus, nes tada dažų lašeliai, nepasiekę tikslo, kris žemyn. Taip pat negalima laikyti ir per arti, nes tuomet dalis dažų kaupsis paviršiuje per tirštai, o dalis atšoks ir kris žemyn. Geriausia purškiklį laikyti 50-75 cm atstumu nuo dažomojo paviršiaus.
Dažai purškimui turi būti skystesni ir labiau įklijinti, negu dažymui teptuku. Be to, juose neturi būti kad ir smulkių kruopelių ar kitų nešvarumų. Todėl, ruošiant purškimui dažus, reikia juos labai gerai sutrinti ir perkošti per tankų sietelį ar kaproninę kojinę.
Sauso tinko plokščių prikalimas ir klijavimas
Purškiant reikia nuolat sekti, kad paviršius būtų padengiamas kiek galima plonesniu dažų sluoksniu. Geriau, kai paviršius šiek tiek pradžiūsta, dažyti antrą ar trečią kartą, negu iš karto dengti storai. Taip pat negalima su purškikliu per ilgai apsistoti vienoje vietoje, nes ten gali susikaupti per daug dažų ir atsirasti nuovarvų. Pastebėjus dažomajame paviršiuje blizgančias, šlapias dėmes, reikia tuojau nustoti purkštus ir šiek tiek drėgnu teptuku nuimti susikaupusius dažus.
Pranašumai dažant purkštuvu. Nežiūrint to, kad, dažant purkštuvu, sklinda daug dulkių ir viską reikia dangstyti, dažyti juo galima žymiai sparčiau, negu teptuku arba šepečiu-dažytuvu. Be to, ir paviršius lygiau pasidengia. Ypač apsimoka dažyti purkštuvu lubas ir didesnių plotų sienas, kurios, kaip jau minėta, prieš tai buvo dažytos ir senas dažų sluoksnis nėra per storas ir gerai laikosi.
