Lietuvos mažmeninės prekybos patalpų rinka sparčiai vystosi. Optimistiškos nuomos rodiklių prielaidos bei mažas neišnuomotų patalpų procentas privilioja vis daugiau vis daugiau investuotojų į šį sektorių. Pagrindinės priežastys kodėl Vilniaus miestas patrauklus užsienio investuotojams yra šios:
- auganti gyventojų perkamoji galia;
- nedarbo lygis yra vienas žemiausių šalyje;
- Vilniaus gyventojų gaunamos vidutinės pajamos yra aukštesnės, negu kituose miestuose;
- Augantis vietinių bei užsienio turistų skaičius;
- Besikeičiantys apsipirkinėjimo įpročiai.
Šiandien Vilnius turi apie 500 000 m² prekybinių patalpų, kurias galima suskirstyti į tris segmentus: prekybiniai plotai pagrindinėse prekybai skirtose miesto gatvėse, hypermarketai, prekybos centrai. 2006 metais Vilniuje buvo atidarytas tik vienas prekybos centras (BIG- 19 000 m²).
Vilniaus mieste yra keturios pagrindinės prekybos gatvės:
- Gedimino prospektas;
- Pilies gatvė;
- Vokiečių gatvė;
- Didžioji gatvė.
Kiekviena gatvė turi unikalių bruožų, kurie vilioja pirkėjus bei prekybininkus.
Gedimino prospektas tai ne tik centrinė Vilniaus miesto gatvė, bet ir didžiausiu prestižu šalyje pasižyminti gatvė. Šiuolaikiškai rekonstruotas Gedimino prospektas apjungia pramogų, laisvalaikio, prekybos, komercinės, gyvenamosios ir vyriausybinės paskirties patalpas. Prekybinių patalpų plotas Gedimino prospekte yra gan ribotas. Nuomininkai dažnai pasirašo dešimties ir daugiau metų nuomos sutartis, tad naujos parduotuvės dažniausiai atidaromos tik vykstant nuomininkų ir patalpų savininkų kaitos procese. Esant ribotoms naujų pastatų statymo galimybėms, vienintelis būdas padidinti prekybinius plotus yra esamų patalpų transformacija į prekybines patalpas. Kadangi šiuo metu yra nemažai administracinių pastatų, kuriuose įsikūrusios įvairios valstybinės institucijos, ateityje Gedimino prospekte galime tikėtis vis naujų prekybinių plotų projektų vystymo.
Istoriškai susiklostė taip, jog turistai ypač mėgsta pilies gatvę, čia gausu suvenyrų, juvelyrinių gamininių parduotuvių. Taip pat ją galima vadinti laisvalaikio teritorija kur gausu- restoranų, kavinių, viešbučių.
Vokiečių gatvė taip pat formaliai patraukli pirkėjams bei prekybininkams, tačiau nepakankamas pėsčiųjų srautas, sunkios automobilių parkavimo sąlygos sparčiai išstumia parduotuves iš miesto centro, užleisdamos vietą laisvalaikio pramogoms- restoranams, kavinėms, kazino.
Kaip kontrastas- Didžioji gatvė, kuri tapo išskirtine prabangos prekių vieta Vilniuje. Joje galima rasti beveik visų prestižinių prekių ženklų. 2006 metais Didžiosios gatvės patrauklumas buvo laikinai sumažėjęs dėl mieto Rotušės skvero rekonstrukcijos. Rekonstrukcija padidino Didžiosios gatvės vertė prekybos, turizmo bei laisvalaikio prasme.
2.1 Pagrindiniai turto vertės elementai
Nors dėl šiuo metu susiklosčiusios nekilnojamojo turto rinkos NT vertę labiausiai lemia jo dislokacijos vieta. Tačiau pagal vertės teoriją yra keliamos šios būtinosios sąlygos kaip vertės pagrindas- naudingumas, retumas, paklausa, perleidžiamumas. Naudingumas reiškia galimą turto panaudojimą, galimybę iš jo gauti pajamas. Vieni objektai gali būti traktuojami kaip naudingesnius- galinčius atnešti daugiau pelno. Taigi tokius objektus galima pelningiau parduoti.
Retumas- tai individualios turto savybės, kurios teikia papildomą vertę ir pasireiškia kaip unikalių ypatybių visuma. Nors ši visuma retai sutinkama, ji išskiria objektą kaip iš kitų statinių taip suteikdamas jam didesnę vertę. Paklausa, tai pirkėjo galimybės ir noro nusipirkti turtą ar įsigyti paslaugą santykis. Kuo šis santykis didesnis, tuo didesnė galimybė varijuoti kainą. Paklausą lemia daugelis kriterijų: ekonominė šalies padėtis, vidutinės gyventojų pajamos, darbo užmokestis. Kai kinta šie veiksniai keičiasi ir kaina.
Perleidžiamumas, tai galimybė turimo turto nuosavybės teises perleisti kitam naudotojui: savininkui, nuomininkui. Perleidžiamumas suteikia galimybę efektyviai naudojantis turto savybėmis gauti pajamas.
Tik tenkinantis visas keturias sąlygas turtas yra vertingas, t. y. jam galima nustatyti vertę.
