Dažymas rankiniu balioniniu purkštuvu

Dažymas purkštuvu

Dažant namų ūkio sąlygomis, ypač vietovėse, kur dar nėra elektros, prieinamiausi yra rankiniai purkštuvai. Be to, galima naudotis ir sodams purkšti purkštuvais, ir kai kuriais dulkių siurbliais.

Dažymas rankiniu balioniniu purkštuvu. Pradedant darbą, pirmiausia reikia atidžiai patikrinti visas purkštuvo detales įsitikinus, kad viskas tvarkoje, galima balioną pripildyti dažų. Pirmiausia, kol dar balionas tuščias, jį pumpuojamas oras iki 2 at slėgimo, po to siurbiamosios žarnos sietelis panardinamas indą su dažais ir siurbiama tol, kol balione susidaro 3-4 at spaudimas. Kadangi šie purkštuvai spaudimui matuoti prietaiso — manometro neturi, tai tenka vadovautis grynai nujautimu, stebint, kokio stiprumo dažų srovė, paspaudus meškerės rankenos svirtelę, veržiasi iš purškiklio. Truputį pasitreniravus, galima greitai pajusti, kokio stiprumo srovė yra pati tinkamiausia, o pagal tai palaikomas ir atitinkamas nuolatinis spaudimas balione. Kadangi dažant oras gana greitai eikvojasi, tai vienas žmogus turi vis protarpiais pumpuoti orą. Dirbant dažantysis dešine ranka ima už rankenos ir kartu, paspausdamas ar atleisdamas svirtelę, atidaro (arba uždaro) čiaupą, o kaire ranka prilaiko pačią meškerę. Kad dažai lubų ar sienos paviršiuje lygiau pasiskleistų, purškiklį reikia nuolat sukti ratu, kaip parodyta tame pačiame paveiksle, viršuje. Dažant nereikia purškiklio laikyti labai toli nuo dažomojo paviršiaus, nes tada dažų lašeliai, nepasiekę tikslo, kris žemyn. Taip pat negalima laikyti ir per arti, nes tuomet dalis dažų kaupsis paviršiuje per tirštai, o dalis atšoks ir kris žemyn. Geriausia purškiklį laikyti 50-75 cm atstumu nuo dažomojo paviršiaus.

Dažai purškimui turi būti skystesni ir labiau įklijinti, negu dažymui teptuku. Be to, juose neturi būti kad ir smulkių kruopelių ar kitų nešvarumų. Todėl, ruošiant purškimui dažus, reikia juos labai gerai sutrinti ir perkošti per tankų sietelį ar kaproninę kojinę.

Sauso tinko plokščių prikalimas ir klijavimas

Purškiant reikia nuolat sekti, kad paviršius būtų padengiamas kiek galima plonesniu dažų sluoksniu. Geriau, kai paviršius šiek tiek pradžiūsta, dažyti antrą ar trečią kartą, negu iš karto dengti storai. Taip pat negalima su purškikliu per ilgai apsistoti vienoje vietoje, nes ten gali susikaupti per daug dažų ir atsirasti nuovarvų. Pastebėjus dažomajame paviršiuje blizgančias, šlapias dėmes, reikia tuojau nustoti purkštus ir šiek tiek drėgnu teptuku nuimti susikaupusius dažus.

Pranašumai dažant purkštuvu. Nežiūrint to, kad, dažant purkštuvu, sklinda daug dulkių ir viską reikia dangstyti, dažyti juo galima žymiai sparčiau, negu teptuku arba šepečiu-dažytuvu. Be to, ir paviršius lygiau pasidengia. Ypač apsimoka dažyti purkštuvu lubas ir didesnių plotų sienas, kurios, kaip jau minėta, prieš tai buvo dažytos ir senas dažų sluoksnis nėra per storas ir gerai laikosi.

STATYBINIŲ ŠIUKŠLIŲ, ATLIEKŲ IŠVEŽIMAS

Sekite Mus

STOGŲ IR TVORŲ DAŽYMAS

Paprasta (necinkuota) skarda naujai dengtą stogą reikia tuojau dažyti. Pirmiausia reikia rūpestingai patikrinti, nėra plyšią, nuvalyti rūdis ir kitus nešvarumus. Visus plyšius, ypač prie sudūrimų ir vandeniui nutekėti vamzdžių, reikia gerai užtaisyti aliejiniu kitu. Tokį stogą plyšiams užtaisyti kitą galima pasigaminti, maišant sausą (gerai išdžiovintą) ir dar karštą persijotą kreidą su pašildytu pokostu. Kreidą reikia pamažu pilti į pokostą ir maišyti. Po kokią 20 minučių .šia masę iškrėsti ant skardos ir, dar pridedant kreidos, gerai išminkyti. Toks kitas išdžiūvęs esti labai tvirtas.

Užtaisytos vietos, kitui išdžiūvus, užgruntuojamos raudės gruntu. Kai šis išdžiūsta, visas paviršius ištisai gruntuojamas tuo pačiu raudės gruntu ir po to du kartus dažomas aliejiniais dažais (geriau su grynu pokostu, negu su oksoliu). Stogams dažyti tinkamiausi yra aliejiniai geležies raudės dažai. Švino raudė labiau tinka gruntavimui; baigiamajam dažymui jos vartoti nepatariama, nes jos spalva iš karto yra labai aštriai raudona, o vėliau nuo saulės ir ore esančią dują greit išblunka, pabąla, ir dėl to dažai nustoja patvarumo.

Stogams dažyti yra specialūs tirštai trinti vario žalieji dažai („medianka“), kurie, prieš vartojant, atitinkamai skiedžiami pokostu. Be to, gali būti vartojami aliuminio dažai (aliuminio milteliai, maišyti su skalūno laku).

Perdažant anksčiau dažytus skardinius stogus, reikia pirmiausia patikrinti, ar jie neprakiurę, ir, jei reikia, suremontuoti ar net išvežti statybines šiukšles.

Po to gerai nuvalyti suodžius, dulkes ir kitus nešvarumus. Jei senų dažų sluoksnis yra labai susidėvėjęs ir perrūdijęs, reikia jį metaliniais šepečiais nuvalyti, dulkes nušluoti šluota ir paviršių nutrinti skuduru, pamirkytu žibale. Po to gruntuojama raudės gruntu.

Kai gruntas išdžiūsta, reikia dar kartą patikrinti, ar nėra skardoje plyšią. Geriausia tai padaryti, žiūrint iš pastogės. Plyšius tarp sudūrimą galima užkaišioti minėtu aliejiniu kitu. Viduryje lapo esančias nedideles skylutes galima užkaišioti virvutės galiukais, įmirkytais raudės dažuose, didesniąsias — užlipdyti brezento ar maišo gabaliukais, įmirkytais tais pačiais raudės dažais. Po kelių dienų, kai lopai ir kiti užtaisymai išdžiūsta, galima dažyti, kaip ir naujus stogus.

Cinkuota skarda dengti stogai nauji paprastai nedažomi. Tačiau po kurio laiko ir jie susiteršia suodžiais, dulkėmis, o vietomis ir surūdija. Tokius stogus taip pat reikia dažyti. Paviršiaus paruošimo ir dažymo eiga lygiai tokia pat, kaip ir perdažant anksčiau dažytus paprastos skardos stogus. Skirtumas tik toks, kad prie cinkuoto paviršiaus blogai kimba aliejiniai dažai ir greit pradeda luptis. Kad taip neatsitiktų, reikia cinkuotos skardos paviršių, prieš gruntuojant, sušiurkštinti stambiu svidinamuoju popieriumi. Galima stogą ištepti azoto ar druskos rūgšties 10% skiediniu; rūgštis cinkuotame paviršiuje išėda smulkias duobutes, ir dėl to paviršius tampa šiurkštesnis.

Be to, skardinius stogus, kaip ir kitus metalinius paviršius, reikia dažyti tik esant sausam, ne perdaug karštam orui. Dažant dideliame karštyje, dažai per staigiai džiūsta, paviršiuje atsiranda raukšlių, pūslių, kurios paskui trūkinėja ir lupasi. Toks dažų sluoksnis yra menkavertis.

Kiekvieną naują dažų sluoksnį reikia tepti tik pirmajam gerai išdžiūvus (jei galima — po 5-7 dienų). Dažyti reikia mažiausiai du kartus: pirmą kartą truputi skystesniais (1 kg tirštų aliejinių dažų skiesti 0,6-0,7 kg pokosto), antrą kartą — tirštesniais (skiesti 0,4-0,5 kg pokosto) aliejiniais dažais. Vieną kartą dažyti nėra prasmės: tai — tas pats, kas ir visiškai nedažyti

Stogams dažyti vartojami didesni teptukai trumpais ir ilgais kotais.

Prieš dažymo darbus visada patariama išsivežti buitinę technika ar tai būtų sienų dažymas ar kiti darbai.

Šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Statyba

Sekite Mus