Pagrindinė geodezijos mokslinė problema buvo Žemės forma

Pagal Niutono teoriją Žemė suplota ašigalių kryptimi ir yra elipsoido formos. Tada reikėjo išspręsti dvigubą mokslinę problemą: patikrinti teorinius Niutono skaičiavimus ir nustatyti Žemės elipsoido dydį. Tam tikslui Prancūzijoje, Peru ir Laplandijoje XVIII a. pirmojoje pusėje buvo išmatuoti meridianų lankų ilgiai. Jie patvirtino Niutono teoriją. Pagal astronominių ir geodezinių matavimų duomenis apskaičiuotas Žemės suplokštėjimo dydis 1:300 skyrėsi nuo teorinių jo reikšmių, t. y. 1:231 ir 1:576, atitinkančių atvejus, kai Žemė vienalytė arba nevienalytė. Padaryta išvada, kad Žemės tankis nevienodas ir didėja Žemės masės centro kryptimi. Šią išvadą patvirtina ir Žemės referencinių elipsoidų parametrų, nustatytų kai kuriose šalyse pagal astronominių ir geodezinių matavimų duomenis, skirtumai, kurių negalima paaiškinti tiktai matavimų paklaidomis. Jie priklauso nuo vidinės Žemės sandaros.

Šiuo laikotarpiu formavosi gravimetrijos kaip vienos iš geodezijos disciplinų pagrindai. Intensyvią geodezijos mokslo raidą sąlygojo greita matematikos ir mechanikos, fizikos ir astronomijos bei kitų mokslų raida. Buvo kuriami matavimo klaidų teorijos ir mažiausių kvadratų metodo pagrindai, įvesta metrinė sistema, formavosi metrologijos mokslas.

Šio etapo pabaigoje įrodyta, kad apibendrinta iki Pasaulinio vandenyno lygio Žemė nėra paprasta geometrinė figūra, o turi sudėtingą formą. Atsirado geoido sąvoka. Pirmą kartą šią sąvoką 1873 m. pavartojo vokiečių fizikas I. Listingas. Kartu paaiškėjo, kad Žemės formos nustatymo duomenys ypač svarbūs tiriant vidinę Žemės sandarą ir kad geodezijos problemos susijusios su problemomis geofizikos, kuri tada pradėjo plėtotis kaip atskiras mokslas.

Ketvirtas etapas prasidėjo XIX a. trečiajame ketvirtyje ir baigėsi XX a. antrojoje pusėje. Šiame etape geometriniais ir fizikiniais metodais toliau buvo tiriami Žemės elipsoido parametrai ir geoido nukrypimai nuo vienos ar kitos tipinės geometrinės figūros. Taip atsirado geodezinė gravimetrija.

M. Molodenskis savo darbais įrodė, kad negalima tiksliai nustatyti geoido formos pagal matavimų ant Žemės paviršiaus duomenis, sukūrė teoriją fizinio Žemės paviršiaus formai nustatyti. Pagrindinė geodezijos mokslinė problema buvo Žemės forma, dydis ir išorinis gravitacinis laukas.

Ketvirtojo etapo viduryje kaip atskiros geodezijos mokslo šakos išsiskyrė aeronuotrauka ir fotogrametrija. Aeronuotraukos ir fotogrametrijos metodai vėliau tapo pagrindiniais Žemės paviršiaus kartografavimo metodais. Antrojoje šio etapo pusėje, intensyviai statant pramoninius ir civilinius pastatus, atsirado taikomoji geodezija.

Nuo XX a. vidurio prasidėjo dabartinis geodezijos raidos etapas, kurio pradžia susijusi su dirbtiniais Žemės palydovais. Išsiplėtė geodezijos turinys, atsirado naujos galimybės mokslinėms problemoms spręsti. Susikūrė nauja disciplina kosminė geodezija. Atsiradus naujoms geotektoninių reiškinių hipotezėms ir galimybei dabartines geodinamines problemas spręsti geodeziniais metodais, sustiprėjo geodezijos ryšiai su geofizika. Todėl pagrindinis geodezijos tyrimų tikslas dabar yra ne tik Žemės didumo, formos ir išorinio gravitacinio lauko nustatymas, bet ir šių parametrų kitimo pobūdžio tyrimas, nes dėl to, kad Žemės sukimosi greitis kinta, ašigaliai juda, Žemės pluta deformuojasi, taip pat dėl kitų geodinaminių reiškinių tokie parametrai nepastovūs. Be to, geodezijos metodai pradėti taikyti nustatant Mėnulio ir kitų Saulės sistemos planetų dydi, formą ir gravitacinį lauką, taip pat kartografuojant jų paviršius. Taip atsirado selenodezija ir planetodezija.

Taigi matyti, kad geodezijos raidos etapų trukmė, t. y. jos turinio kitimo periodas mažėjo. Tai rodo, kad geodezijos mokslas, plečiantis jos mokslinių ir praktinių klausimų ratui, sparčiai plėtėsi. Sunku pasakyti, kaip ilgai tęsis dabartinis geodezijos raidos etapas. Reikia manyti, kad ateityje plėsis ir stiprės geodezijos ryšiai su kitais mokslais apie Žemę ir inžineriniais, ypač statybos industrijos, mokslais.

Sekite Mus

Ką reikia žinoti apie geodezinių matavimų kainą

Greičiausiai jau šimtą kartų girdėjote, kad žemė – turtas, kuriuo dera tinkamai pasirūpinti. Pasirūpinote? Jei skaitote šį tekstą, panašu, kad dar ne.

Atėjo metas atlikti geodezinius matavimus, nes gal norite sujungti sklypus, juos parduoti ar atidalyti, teks pasirūpinti geodeziniais matavimais. Kaina neretai yra tas rodiklis, kuris nulemia žmogaus apsisprendimą.

Ieškote tik pigiausio varianto? Neskubėkite, nes ne viskas – auksas, kas auksu žiba. Internete suradote skelbimą, kuris atvirai deklaruoja, kad matavimo darbus geba atlikti per kelias dienas ir už neįtikėtinai mažą kainą? Netikėkite, taip nebūna.

Kiekviena įmonė, kuri teikia geodezinių matavimų paslaugas gali papasakoti ne vieną tokią istoriją, kad susižavėję nedidele pinigų išraiška, vėliau žmonės keliavo pas profesionalus, nes darbai nebuvo atlikti, bet pinigai paimti. Akivaizdu, kad sukčių auka tapti nedera.

Geodezinių matavimų kaina

Geodezinių matavimų kaina nėra tokia jau labai didelė. Ieškoti kiek įmanoma pigiau ne visada apsimoka. Jei neskubate, galite palaukti ir šaltojo metų periodo. Tada kaina sumažėja, nes matininkų darbo krūvis būna ne toks didelis. Žinoma, galite kooperuotis ir su savo kaimynais ir matavimus atlikti kartu. Sulauksite malonios nuolaidos bei žinosite, kad ateityje nebus jokių ginčų, nes sklypai išmatuoti tiksliai ir jokių klaidų nėra.

Pati darbų kainos sandara yra pakankamai elementari. Ją lemia keli veiksniai, tai sklypo dydis, juk kuo didesnis, tuo ilgiau teks jį matuoti. Nereikia pamiršti ir pačio sklypo užstatyto arba sudėtingumo, nes objektų kiekis matavimų trukmę prailgina, kaip ir kainą. Vasarą darbai bus brangesni nei rudenį, o sklypo vieta gali ženkliai padidinti darbų kainą. Matininkams reikia nuvykti ir pan. O labiausiai kainą išpučia – darbų atlikimo terminas. Greitis kainuoja, nes tenka tada mesti visus darbus ir koncentruotis ties viena užduotimi. Ją privalu atlikti ne tik greitai, bet ir be klaidų. Už tai teks papildomai sumokėti.

Geodezinių matavimų kainodaroje jokios paslapties nėra. Anksčiau paminėti faktoriai lemia būsimą darbų kainą. Ne visada verta skubėti savo sklypą išmatuoti kuo greičiau, kartais ir palankesnio momento palaukti galima, bet visada reikia kreiptis pas kvalifikuotus savo srities specialistus. Taip pinigų vėjais tikrai nepaleisite.

Ką galime pasiūlyti šia tema: Kuo skiriasi geodeziniai ir kadastriniai matavimai Kaune

Sekite Mus