Niekas negali priversti kito vairuotojo suteikti jam pirmumo teisę važiuoti

Keisdamas eismo juostą, automobilio vairuotojas privalo ne tik iš anksto signalizuoti apie savo ketinimą posūkio rodikliu, bet ir įsitikinti, ar jis netrukdo kitoms transporto priemonėms, važiuojančioms gretima dešiniąja arba kairiąja eismo juosta.

Intensyvaus eismo metu intervalai ir distancijos tarp transporto priemonių esti nedideli. Tai būdingas bruožas šiuolaikinėms eismo sąlygoms ir to nereikia bijotis, tik, žinoma, privalu būti atsargiam ir atidžiam.

Vienas iš sunkiausių manevrų judriame miesto eisme — pervažiuoti sankryžas. Lengviau yra važiuoti per reguliuojamas sankryžas. Čia tereikia įdėmiai sekti šviesoforo signalus ir veikti pagal jų nurodymus; tuomet saugumas paprastai esti garantuotas. Todėl vairuotojai pervažiuoja reguliuojamas sankryžas palyginti greitai ir saugiai. Jose labai retai ištinka avarijos.

Žymiai sunkiau vairuotojui važiuoti per nereguliuojamas sankryžas. Kai tokia sankryža yra atviroje vietoje ir namai, tvoros bei kiti objektai neužstoja kelių susikirtimo, pavojus nedidelis. Pakanka pasižiūrėti abi puses, ir važiuoti, nepažeidžiant pirmumo teisės.

Niekas negali priversti kito vairuotojo suteikti jam pirmumo teisę važiuoti. Tokios rūšies prievarta, vairuotojų vadinama „priverstiniu“ arba „faktiniu“ pirmumu, yra taisyklių pažeidimas. Jeigu vienas automobilis pervažiuoja sankryžą anksčiau už kitą tiek, jog susidurti neįmanoma, tai visiškai nekyla klausimas dėl pirmumo teisės. Jeigu, pervažiuojant sankryžą, gali įvykti susidūrimas, tai pirmumo suteikimo taisyklė privaloma visiems.

Vairuotojas turi tai tvirtai įsidėmėti ir neklausyti tų, kurie šią taisyklę savavališkai aiškina kitaip.

Yra tam tikri požymiai, iš kurių patyręs vairuotojas visada sugeba nustatyti, ar prie sankryžos artėja kokia nors transporto priemonė iš susikertančiosios gatvės. Tokie požymiai, pavyzdžiui, yra pėsčiųjų, pereinančių susikertančios gatvės važiuojamąją dalį, žingsnio paspartinimas, artėjančio automobilio, kurio tiesiogiai dar nematyti, atspindys kampinės parduotuvės vitrinos stikle.

Automobilių supirkimas Vilniuje

Kai kuriose sankryžose statomi dideli veidrodžiai, padedantys vairuotojui iš tolo pamatyti transporto priemones, artėjančias iš susikertančiosios gatvės. Tik reikia įprasti prie veidrodyje atsispindinčio gatvės vaizdo. Čia padeda dar iš mokyklos programos išmokta taisyklė: šviesos spindulio kritimo kampas yra lygus atspindžio kampui. Vadinasi, veidrodyje matoma transporto priemonė visada juda iš tos pusės, kurią (nors ir pasvirai) atsuktas veidrodis.

Dar viena vairuotojui naudinga pastaba. Ji liečia sankryžas, per kurias rieda tramvajai, galintys važiuoti tiesiai arba sukti dešinėn į susikertančiąją gatvę. Kai vairuotojas važiuoja greta su tramvajumi arba kartu su juo pajuda iš vietos pagal žalią signalą, jis turi pasižiūrėti rodyklę. Jeigu rodyklė rodo dešinę, vairuotojas turi padidinti greitį, kad suspėtų nuvažiuoti pirma tramvajaus, arba, kur kas geriau, sustoja, kad praleistų tramvajų, nes žino, kad šis taip pat suks į dešinę ir gali susidurti su jo automobiliu. Jeigu rodyklė nukreipta tiesiai, vairuotojas gali drąsiai važiuoti, nes tramvajus jam nekelia pavojaus. Atvirkščiai, pridengia jo automobilį nuo transporto priemonių, važiuojančių iš kairės pusės, ir leidžia pervažiuoti sankryžą pirma transporto priemonių, kurios dešinėje pusėje laukia pravažiuojant tramvajaus.

Replikaras – savo išvaizda nuo senovinių nesiskiriantis automobilis

Važiuojant vingiuotu keliu, kai tenka dažnai stabdyti, naudojami šie stabdymo būdai

Sekite Mus

Automobilis meta iššūkį lėktuvui!

Tačiau automobilių greičio rekordų banga dar neatslūgo. 1979 metų gruodžio viduryje. Los Andželo dienraščiai triukšmingai skelbia naują 1190,377 kilometro per valandą! Naujas greičio rekordas Žemėje! Automobilis meta iššūkį lėktuvui! Pirmieji puslapiai mirgėti mirga lenktynininko S. Bareto ir jo automobilio „Budvaizer Rokit“ fotografijomis. Pats šio rekordo šturmas tęsėsi 100 dienų, o pasiruošimo išlaidos — 900 tūkstančių

Automobilis gavo „Budvaizer Rokit“ vardą dėl to, kad visas jo sukūrimo išlaidas padengė garsi alaus kompanija „Budvaizer“, Pinigų ji nešykštėjo, nes kur rasi geresnę reklamą — viršgarsinis alus?

Tačiau siekiant greičio rekordo, dviem raketiniams „Budvaizer Rokit“ varikliams, suprantama, buvo vartojamas ne alus, bet polibutadienas. Jis oksidintas vandenilio peroksidu, kuris perleistas per katalizatorių suskyla vandens garus ir deguonį. įkaitintas iki 1200° C polibutadienas virsta dujomis ir suliepsnoja deguonies sraute. Ši reakcija tetrunka 16-20 sekundžių, tačiau jos metu atsiranda beveik 12 tonų trauka (atitinkanti 48 000 AG galią). Traukai padidinti 2,5-2,7 tonos konstruktorius U. Frederikas automobilyje įrengė dar vieną variklį ,Saidvinder“ iš naikintuvo. Beje, spręsti aerodinamikos problemas U. Frederikui padėjo du mokslininkai, ruošę kosmonautų išlaipinimo Mėnulyje NASA programą.

Automobilių supirkimas Vilnius

Šis viršgarsinis ekipažas kartu su kuru ir lenktynininku svėrė 2179 kg (trečdalį viso svorio sudarė kuras ir oksidintojas). Abiejų variklių trauka — 14 700 kG. Šio automobilio-raketos fiuzeliažo plotis vos pusė metro, o ilgis — 11,6 m. Toks mažas korpuso skerspjūvis galimas tik dėl to, kad automobilis turi raketinius variklius.

Sensaciją apie naują “Budvaizer Rokit“ pasiektą greičio rekordą pasičiupo daugelio šalių spauda, radijas ir televizija. Lenktynininkas ir mašinos kūrėjai žarstė interviu, kupinus pažadų ir pasitikėjimo. O paskui įsivyravo visiška tyla. Pasklido gandai, kad rekordo nebuvo.

Pirmiausia užsispyrė lenktynių sporto federacija atsisakė registruoti rekordą remdamasi tuo, kad mašina turėjo ne keturis ratus, kaip pridera, o tik tris. Be to, ir ratai neturėjo padangų, o buvo nuliedinti iš aviacinio aliuminio lydinio. O lemiamą smūgį smogė pareiškimas, kad garso greitis palei žemę lygus 1194 km per valandą.

Garso greitis iš tiesų mažėja didėjant aukščiui.

Info: vairavimo tamsiu paros metu ypatumai

Sekite Mus

REGĖJIMO NAKTĮ FIZIOLOGIJA

Akis sugeba reaguoti į didelį ir labai mažą ryškumą. Platus ryškumų diapazonas suvokiamas todėl, kad vyzdžiai sugeba reguliuoti į akį patenkančios šviesos kiekį ir gali keistis akies tinklainės jautrumas šviesai.

Tamsiu paros metu, kada keliai blogai apšviesti, sutrinka pagrindinės akių funkcijos: regėjimo aštrumas, sugebėjimas skirti spalvas ir regėjimo gilumas. Šviesią naktį regėjimo aštrumas sumažėja iki 0,3-0,7, o tamsią iki 0,05-0,03 ir daugiau. Matomumas pablogėja dėl sutrikusio suvokimo kontrastiškumo. Pavyzdžiui, tamsūs pėsčiojo drabužiai tamsiame aplinkos fone (kelias, augmenija prie kelio) neišsiskiria, ir vairuotojas pėstįjį gali per vėlai pastebėti. Vairuotojas gali per vėlai pamatyti kelio ženklus arba visiškai jų nepastebėti, jeigu jie kontrastingai neišsiskiria aplinkos fone.

Kai apšvietimas nepakankamas, suvokimo kontrastiškumas gali išlikti, jeigu tamsus daiktas yra šviesiame fone arba šviesus daiktas tamsiame fone. Tačiau tuo atveju akis matys tik daikto kontūrus — jo siluetą.

Siluetinis regėjimas yra nepilnavertis, nes nepastebimos daikto detalės, pailgėja suvokimo laikas ir sunkiau nustatomas atstumas iki daikto. Taip gali būti suvokiama ir tada, kai blogas dirbtinis apšvietimas.

Kai apšvietimas blogas, sutrinka spalvos pojūtis, nes jis yra susijęs su akies kolbučių, kurios nedalyvauja regėjime prietemoje, funkcija. Prietemoje visi daiktai atrodo bespalviai ir skiriami tik pagal ryškumą.

Pavyzdžiui, naktį raudonai nudažyti daiktai atrodo juodi.

Tamsiu paros metu sumažėja žmogaus galimybė nustatyti atstumą iki daiktų (giluminis regėjimas), nes staigiai sumažėja matomų daiktų. Kuo jautresnė vairuotojo akis ir kuo daugiau objektų jis mato, tuo lengviau įvertina atstumą iki tų daiktų. Suklydus nustatant atstumą iki matomų orientyrų, tolstančioji šviesa gali atrodyti artėjanti, ir atvirkščiai. Lengvai gali susidaryti nejudančių šviečiančių orientyrų judėjimo iliuzija.

Nepakankamas apšvietimas riboja vairuotojo gaunamą vizualinę informaciją, dėl to padidėja jo emocinė įtampa. Panašiai yra ir su mašinų supirkimu.

Akies jautrumas gali labai keistis priklausomai nuo apšvietimo stiprumo. Mažėjant apšviestumui, akies jautrumas didėja, o apšviestumui didėjant — mažėja. Akims prisitaikant prie tamsos, jų jautrumas šviesai gali padidėti 200 000 kartų. Pereidamas, iš ryškaus apšvietimo į tamsą, iš pradžių žmogus nieko nemato ir tik po tam tikro laiko pradeda tamsoje skirti daiktus. Akies prisitaikymas prie tamsos vadinamas tamsine adaptacija. Atvirkščias reiškinys, t. y. akies prisitaikymas prie šviesos ilgai pabuvus tamsoje, vadinamas šviesine adaptacija. Iš pradžių netgi palyginti silpna šviesa atrodo „nepaprastai ryški ir akina. Tiktai po akies šviesinės adaptacijos grįžta sugebėjimas suvokti matant. Toks akinimas galimas išvažiavus iš tunelio į gerai apšviestą kelią.

Vairuotojui pavojingiausias yra laikinas apakinimas iš priekio važiuojančio supirkto automobilio žibintų šviesa: Tuo atveju staiga susilpnėja vairuotojo sugebėjimas suvokti jį supančią aplinką. Tamsinės adaptacijos laikotarpis yra ilgesnis už šviesinės adaptacijos laikotarpį.

Tamsoje vairuotojui labai svarbu, kad kelio kliūtys būtų apšviestos. Apšviestumas matuojamas šviesos, srautu, tenkančiu paviršiaus vienetui.

Kolegos rašo apie rotorinius variklius.

Taip pat jie teikia automobiliu supirkimas Vilnius paslaugas.

Sekite Mus