Apsinuodijimo laipsnis ir jo simptomai nuo CO koncentracijos

Kabinos ore gali būti benzino garų ir kenksmingų atidirbusių dujų, kurios susidaro nepilnai sudegant degalams variklio cilindruose. Atidirbusiose dujose yra labai pavojingo žmogaus organizmui anglies viendeginio CO, arba smalkių.

Anglies viendeginis su atidirbusiomis dujomis patenka į atmosferą ir pro plyšius prasiskverbia į automobilio kabiną. Paprastai vairuotojas šių dują nejaučia.

Automobiliui nuvažiavus daugiau kaip 100 tūkst. km, gerokai išdyla variklių cilindro–stūmoklio grupė. Dėl to atidirbusios dujos patenka į variklio karterį ir pro alyvos įpylimo atvamzdi prasiskverbia po variklio gaubtu. Todėl automobilių su išdilusiais varikliais kabinose anglies viendeginio koncentracija labai padidėja, ypač žiemą, kai kabinos langai retai atidaromi.

Atidirbusių dujų kiekis ore priklauso nuo automobilio greičio. Važiuojant pakrautam automobiliui 31411-MM3-565 (kurio rida 106 ir 130 tūkst. km) keliu su tvirta danga 35 km/h greičiu, HHHAT’o duomenimis, CO koncentracija kabinoje siekė 125 mg/m3 1. Padidinus greitį iki 50-60 km/h, CO koncentracija per 10-15 min. sumažėjo 25 mg/m3. Taip staigiai CO kiekis sumažėja todėl, kad, padidinus automobilio greitį, padidėja oro kaita automobilio kabinoje, ir todėl, kad oro srovė nupučia išėjusias iš slopintuvo atidirbusias dujas. Tačiau daugiausia kenksmingų priemaišų, tarp jų ir CO, yra atidirbusiose dujose, kai variklis dirba laisva eiga. Tyrimų duomenimis, šiuo atveju CO koncentracija automobilio kabinoje padidėja keletą kartų, o kartais pasiekia 625 mg/m3.

Kvėpuojant oru su anglies viendeginiu, galima stipriai ir chroniškai apsinuodyti. Ypač pavojinga apsinuodyti anglies viendeginiu varikliui dirbant uždarose patalpose. Nedideliuose garažuose jau po 5 variklio darbo minučių gali susidaryti mirtinos CO koncentracijos. Buvo atveją, kai vairuotojai apsinuodijo, važiuodami didelėmis kompaktiškomis kolonomis.

Apsinuodijimo laipsnis ir jo simptomai yra nepaprastai įvairūs ir priklauso nuo CO koncentracijos ore bei laikotarpio, per kurį šios dujos veikia organizmą. Dažniausiai vairuotojai palyginti lengvai apsinuodija.

Lengvai apsinuodijus, iš pradžių jaučiamas bendras silpnumas, skauda galvą, tamsu akyse, pablogėja klausa, dirbant fizinį darbą, sukasi galva.

Vėliau atsiranda jaudrumo būklė, primenanti apsvaigimą alkoholiu. Sunkiai apsinuodijus, be nurodytų reiškinių, dar būdingas staigus raumenų suglebimas, sąmonės aptemimas, mieguistumas, pykinimas ir vėmimas.

Atidirbusiose dujose yra ir kitų kenksmingų priemaišų: akroleino — labai nuodingų dujų, kurių daugiausia yra dyzelinių variklių atidirbusiose dujose;, azoto oksidų, anglies dvideginio ir kitokių kenksmingų priemaišų, kurių kiekis atidirbusiose dujose priklauso nuo daugelio faktorių ir gali labai kisti.

Kovojant su oro apnuodijimu automobilių variklių atidirbusiomis dujomis, pagrindinės darbo kryptys yra šios: geras variklio sureguliavimas (gerai sureguliuotas variklis išskiria maždaug 10 kartų mažiau anglies viendeginio negu blogai sureguliuotas); vidaus degimo variklio darbo proceso patobulinimas, siekiant, kad kuo geriau sudegtų darbinis mišinys, nes tada sumažėja atidirbusių dujų toksiškumas; rūpestingas guminių tarpiklių montavimas, sandarinant angas kabinos grindyse; šildymo ir vėdinimo sistemos efektyvumo didinimas (ventiliacija reikia naudotis net ir tada, kai šalta). Pavojinga būti patalpoje, kurioje yra automobilis su veikiančiu varikliu, pavojinga miegoti arba ilgai ilsėtis automobilio kabinoje veikiant varikliui.

Jeigu variklio maitinimo sistema nesutvarkyta, tai kabinoje yra ,benzino garų, kuriais vairuotojas gali stipriai ir chroniškai apsinuodyti. Stipriai apsinuodijama įkvėpus oro, kuriame benzino garų koncentracija yra 5-10 mg/l. Kai organizmą ilgą laiką veikia maža benzino garų koncentracija, chroniškai apsinuodijama dažniau. Taip apsinuodijus padidėja dirglumas, sukasi galva ir susilpnėja širdies veikla. Didžiausia leistina benzino garų koncentracija ore — 0,3 mg/1. Profilaktiškai saugant vairuotojus nuo apsinuodijimo benzinu, reikia sistemingai tikrinti variklio maitinimo sistemos būklę ir kontroliuoti benzino garų kiekį kabinoje.

Oro švarumas automobilio kabinoje nustatomas dulkeliu kiekiu., Oro dulkėtumas priklauso nuo kelio grunto savybių, eismo intensyvumo, vėjo greičio ir krypties, oro temperatūros ir drėgmės. Nuo dulkių dalelių kiekio aplinkos ore priklauso matomumas (jeigu ore yra apie 1 g/m3 dulkių, matomumas sumažėja iki keleto metrų).

Vairuotojo sveikatai pavojingiausios yra dulkės, kurių dalelės neviršija 5 mkm. Dulkės gali būti kvėpavimo organų akies gleivinės uždegimų (konjunktyvitų) ir kitokių akių ligų priežastis.

Dulkės teršia odą, todėl dažnai susergama įvairiais odos pūliniais susirgimais. Vairuotojui derėtų atsiminti, kad kabinos oro dulkėtumą galima sumažinti patikimai hermetizavus automobilio langus.

Vairuotojo darbo ir poilsio režimas – svarbus dalykas

Superkame automobilius Kaune

Sekite Mus

REGĖJIMO NAKTĮ FIZIOLOGIJA

Akis sugeba reaguoti į didelį ir labai mažą ryškumą. Platus ryškumų diapazonas suvokiamas todėl, kad vyzdžiai sugeba reguliuoti į akį patenkančios šviesos kiekį ir gali keistis akies tinklainės jautrumas šviesai.

Tamsiu paros metu, kada keliai blogai apšviesti, sutrinka pagrindinės akių funkcijos: regėjimo aštrumas, sugebėjimas skirti spalvas ir regėjimo gilumas. Šviesią naktį regėjimo aštrumas sumažėja iki 0,3-0,7, o tamsią iki 0,05-0,03 ir daugiau. Matomumas pablogėja dėl sutrikusio suvokimo kontrastiškumo. Pavyzdžiui, tamsūs pėsčiojo drabužiai tamsiame aplinkos fone (kelias, augmenija prie kelio) neišsiskiria, ir vairuotojas pėstįjį gali per vėlai pastebėti. Vairuotojas gali per vėlai pamatyti kelio ženklus arba visiškai jų nepastebėti, jeigu jie kontrastingai neišsiskiria aplinkos fone.

Kai apšvietimas nepakankamas, suvokimo kontrastiškumas gali išlikti, jeigu tamsus daiktas yra šviesiame fone arba šviesus daiktas tamsiame fone. Tačiau tuo atveju akis matys tik daikto kontūrus — jo siluetą.

Siluetinis regėjimas yra nepilnavertis, nes nepastebimos daikto detalės, pailgėja suvokimo laikas ir sunkiau nustatomas atstumas iki daikto. Taip gali būti suvokiama ir tada, kai blogas dirbtinis apšvietimas.

Kai apšvietimas blogas, sutrinka spalvos pojūtis, nes jis yra susijęs su akies kolbučių, kurios nedalyvauja regėjime prietemoje, funkcija. Prietemoje visi daiktai atrodo bespalviai ir skiriami tik pagal ryškumą.

Pavyzdžiui, naktį raudonai nudažyti daiktai atrodo juodi.

Tamsiu paros metu sumažėja žmogaus galimybė nustatyti atstumą iki daiktų (giluminis regėjimas), nes staigiai sumažėja matomų daiktų. Kuo jautresnė vairuotojo akis ir kuo daugiau objektų jis mato, tuo lengviau įvertina atstumą iki tų daiktų. Suklydus nustatant atstumą iki matomų orientyrų, tolstančioji šviesa gali atrodyti artėjanti, ir atvirkščiai. Lengvai gali susidaryti nejudančių šviečiančių orientyrų judėjimo iliuzija.

Nepakankamas apšvietimas riboja vairuotojo gaunamą vizualinę informaciją, dėl to padidėja jo emocinė įtampa. Panašiai yra ir su mašinų supirkimu.

Akies jautrumas gali labai keistis priklausomai nuo apšvietimo stiprumo. Mažėjant apšviestumui, akies jautrumas didėja, o apšviestumui didėjant — mažėja. Akims prisitaikant prie tamsos, jų jautrumas šviesai gali padidėti 200 000 kartų. Pereidamas, iš ryškaus apšvietimo į tamsą, iš pradžių žmogus nieko nemato ir tik po tam tikro laiko pradeda tamsoje skirti daiktus. Akies prisitaikymas prie tamsos vadinamas tamsine adaptacija. Atvirkščias reiškinys, t. y. akies prisitaikymas prie šviesos ilgai pabuvus tamsoje, vadinamas šviesine adaptacija. Iš pradžių netgi palyginti silpna šviesa atrodo „nepaprastai ryški ir akina. Tiktai po akies šviesinės adaptacijos grįžta sugebėjimas suvokti matant. Toks akinimas galimas išvažiavus iš tunelio į gerai apšviestą kelią.

Vairuotojui pavojingiausias yra laikinas apakinimas iš priekio važiuojančio supirkto automobilio žibintų šviesa: Tuo atveju staiga susilpnėja vairuotojo sugebėjimas suvokti jį supančią aplinką. Tamsinės adaptacijos laikotarpis yra ilgesnis už šviesinės adaptacijos laikotarpį.

Tamsoje vairuotojui labai svarbu, kad kelio kliūtys būtų apšviestos. Apšviestumas matuojamas šviesos, srautu, tenkančiu paviršiaus vienetui.

Kolegos rašo apie rotorinius variklius.

Taip pat jie teikia automobiliu supirkimas Vilnius paslaugas.

Sekite Mus