Vairuotojo apsvaigimas alkoholiu yra pagrindinė eismo nelaimių blogybė

Svarbi fizinių pratimų ir grūdinimosi forma yra rytinė higieninė gimnastika (mankšta).

Higieninė gimnastika atliekama nuolat todėl pašalinamas miego slopinamasis poveikis. Labai svarbu, kad vairuotojas suteiktų organizmui žvalumo po miego, nes dėl to sutrumpėja įsidirbimo laikotarpis ir sudaromos palankiausios sąlygos, našiai dirbti rytą.

Higieninės gimnastikos pratimų kompleksą turi sudaryti 10-12 pratimų įvairioms raumenų grupėms, daugiausia dinaminio pobūdžio, atsipalaidavimo ir kvėpavimo pratimai. Atliekant komplekso pratimus, daug dėmesio reikia skirti taisyklingam ir ritmingam kvėpavimui, Kvėpavimą reikia derinti prie kūno padėties; įkvepiama tuomet, kai krūtinės ląsta išplečiama, o iškvepiama, kai ji suspaudžiama. Pratimus reikia atlikti sistemingai ir griežtai nustatytu laiku. Vykdant šiuos reikalavimus, labai padidėja gimnastikos pratimų efektyvumas. Fizinę apkrovą didinkime palaipsniui.

Rytinę higieninę gimnastiką patartina daryti tuomet, kai radijas transliuoja specialias laidas. Patalpa, kurioje atliekami pratimai, turi būti gerai vėdinama. Bet geriausia higieninę gimnastiką atlikti gryname ore. Oras palankiai veikia apnuogintą odą, todėl reikią pasirinkti atitinkamą aprangą, atsižvelgiant į oro temperatūrą ir organizmo užsigrūdinimą. Rytinę higieninę gimnastiką reikia baigti maudymusi, dušu arba apsitrynimu.

Eismo nelaimių priežastimi dažnai yra automobilių vairuotojų patologinė (liguista) Tokia būklė yra ir apsvaigimas alkoholiu. Jeigu vairuotojai neįvertina šios būklės pavojingumo, tai dažniausiai staigiai sumažėja jų darbingumas vairuojant automobilį ir dėl to įvyksta nelaimės.

Svarbus kovos su eismo nelaimėmis metodas yra vairuotojų sveikatos bei darbingumo medicininė kontrolė ir ypač medicininė apžiūra prieš kelionę.

Vairuotojo apsvaigimas alkoholiu yra pagrindinė eismo nelaimių blogybė ir maždaug, 40% visų jų priežastis. Dėl girtumo įvyksta pačios sunkiausios nelaimės. Pavyzdžiui, JAV 70% avarijose žuvusių vairuotojų buvo neblaivūs.

Eismo nelaimių, susijusių su vairuotojų neblaivumu, analizė Nju-Džersio valstijoje parodė, kad dažniausiai žūva vairuotojai nuo 17 iki 26 metų. Didėjant vairuotojų amžiui, žuvusiųjų staigiai mažėja. Dėl vairuotojų neblaivumo daugiausia eismo nelaimių įvyksta savaitės gale ir dažniausiai naktį.

Dėl alkoholio ne tik padidėja eismo nelaimių tikimybė, bet ir nelaimės būna sunkesnės. Pirmojo Maskvos medicinos instituto teisminės ekspertizės katedros tyrimų duomenimis, eismo nelaimėse girti susižeidžia ne tik dažniau negu blaivūs, bet ir sužeidimai būna pavojingesni, nes girti nesugeba teisingai įvertinti eismo aplinkybių ir imtis galimų atsargumo priemonių, kad apsaugotų.

Etilo alkoholis (vyno spiritas), kaip ir bet kuris narkotikas, veikla centrinę nervų sistemą, pirmiausia galvos smegenų žievę, slopindamas jos veiklą. Alkoholis paralyžiuoja galvos smegenų žievės slopinimo funkcijas ir sukelia sužadinimo būseną. Alkoholio veikiamas žmogus praranda sugebėjimą kontroliuoti savo poelgius ir teisingai įvertinti jį supančią aplinką. Veikiant alkoholiui, sutrinka subjektyvi nuovargio kontrolė.

Iš pradžių apsvaigus sumažėja dėmesys ir suvokimo tikslumas, susilpnėja kritinis mąstymas, atmintis. Paskui sužadinimo būseną keičia slopinimo būsena, kuriai būdingas kalbos sutrikimas, sąmonės aptemimas, judesių koordinacijos sutrikimas, raumenų suglebimas, išnykstantys refleksai. Sutrinka galvos smegenų žievės funkcijos.

Pavyzdžiui, yra nustatyta, kad, išgėrus 75 g alkoholio, bendras vairuotojo reakcijos laikas padidėja 2-2,5 karto, išgėrus 100 g 2-4 kartus, išgėrus 140 g 3-5 kartus, o išgėrus daugiau kaip 165 g – 6-9 kartus.

Šaltinis apie pirmąją pagalbą.

Sekite Mus