Tulpių ekonominė vertė

Pastaruoju metu labai pakito tulpių paskirtis, nes šios lauko gėlės tapo po­puliariomis šiltnaminėmis. Dabar tulpės pražydinamos nuo gruodžio mėnesio iki natūralaus jų žydėjimo laiko lauke. Zinomos ir jų pražydinimo ištisus me­tus programos.

Tulpių pražydinimas

Tulpes pražydinti labai apsimoka, nes pražydinimo trukmė trumpa (25-30 d.), o svogūnai sodinami tankiai (250– 300 vnt./m2). Labai gerai organizavus darbą, tame pačiame plote per sezoną galima padaryti 5 apyvartas, o visiš­kai nesunkiai 3 apyvartas ir iš šilt­namių 1 m2 naudingo ploto per 5 mėne­sius pirmuoju atveju nuskinti 1250– 1500 žiedų, antruoju 750-900 žiedų.

Daugiausia tulpių auginama Olandi­joje (6154 ha), Anglijoje (1550 ha), Da­nijoje (700 ha), Japonijoje (400 ha), VFR (350 ha), TSRS (220 ha), Prancūzi­joje (100 ha), Lenkijos Respublikoje (150 ha). 1980 m. Olandijoje komerciniu požiūriu svarbios buvo 102 veislės (au­ginamos daugiau kaip 10 ha), o iš viso auginama apie 300 veislių. Darvino hibridinių tulpių sodinama 1931 ha, iš jų ‘Apeldoorn’ — 946 ha, ‘Golden Apel­doornr 465 ha. Triumfo grupės veislių auginama 1827 ha (‘Prominence’ 247 ha, ‘Lustige Witwe’ 245 ha). Si šalis kasmet eksportuoja 1,5 bilijono tulpių svogūnų, iš jų daugiausia VFR, JAV, Prancūzi­ją, Svediją. TSRS daugiausiai tulpių augina tarybinis ūkis „Mirnyj“ (Stav­ropolio kraštas, Krymo sritis), Sočio gėlininkystės ir sodininkystės moks­linio tyrimo instituto eksperimentinis ūkis, tarybinis ūkis „Pobeda“ (Klino miestas, Maskvos sritis), Latvijos ko­lūkis „Draudziba“.

Tulpės Lietuvoje

Lietuvoje gamybinė tulpininkystė prasidėjo nuo 1965 m., tulpių svogūnus pasto.viai ėmus importuoti iš Olandijos. Iki 1980 m. buvo įvežta 2,5 mln. tulpių svogūng (apie 100 o iš Kaišia­dorių introdukcinio karantininio punkto įvairiems ūkiams parduota 4,8 mln. svo­gūnų. Sią veiklą kontroliavo LTSR že­mės ūkio ministerijos Respublikinis so­dininkystės ir daržininkystės trestas, o vėliau Lietuvos TSR vaisių ir daržo­vių ūkio ministerija. Be to, Lietuvos respublikinis susivienijimas „Sėklos“ nuo 1966 m. iš ivairių Tarybų Sąjungos ūkių atvežė Lietuvą 1,2 mln. tulpių svogūng ir apie 100 t svogūnėlių, ku­riuos skyrė atraminiams ūkiams arba pagal sutartis gyventojams, organizavo svogūng supirkimą ir jų realizavimą. Buvusios LTSR komunalinio ūkio mi­nisterijos ūkiai kasmet išaugindavo apie 1 mln. tulpių svogūng. Per minėtą laikotarpi tulpes augino 11 ūkių. 1976 m. iš viso buvo išauginta 5,2 mln. prekinių svogūng (dauginimosi koeficientas 0,9), 1977 m.– 6,6 mln. (d. k. 1,2), 1978 — 7,6 mln. (d. k. 1,7). 1978 m. tulpes augino Kaišiadorių sodininkystės tarybinis ūkis (12 ha), Radviliškio rajono Beino­ravos tarybinis ūkis (5 ha), Siaulių rajo­no „Pirmyn“ kolūkis (4 ha), Avižienių sodininkystės tarybinis ūkis (2 ha), Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stoties eksperimentinis ūkis (2 ha).

Napalankūs metai Lietuvoje

Lietuvos tulpynams nepalankūs buvo 1979 metai, kai po lietingo rudens buvo atšiauri žiema. Nuostolių patyrė Siau­lių rajono „Pirmyn“ kolūkis, Kaišia­dorių sodininkystės tarybinis ūkis ir tik Radviliškio rajono Beinoravos tarybi­niame ūkyje svogūng derlius nebuvo mažesnis. Tų metų rudenį iš viso buvo pasodinta 4,4 mln. svogūng šiuose ūkiuose (tūkst. vnt.): Siaulių rajono „Pirmyn“ kolūkyje — 896, Radviliškio rajono Beinoravos tarybiniame ūky­je — 667, Kėdainių rajono A. Sniečkaus kolūkyje — 617, Vilniaus rajono Avi­žienių sodininkystės tarybiniame ūky­je — 532, Vilniaus šiltnamių kombina­te — 366, Panevėžio rajono Paežerio kolūkyje 268, Sirvintų rajono Ker­navės kolūkyje — 236, Vytėnų sodinin­kystės ir daržininkystės bandymų sto­ties eksperimentiniame ūkyje — 230, Vilniaus dekoratyvinių augalų tarybi­niame ūkyje — 200. Mažiau buvo au­ginama Kauno rajono Batniavos darži­ninkystės tarybiniame ūkyje.

Kita naudinga tema apie tulpes: Pratarmė apie tulpes ir jų rūšis

Sekite Mus