Alyvmedžių auginimas (Olea europaea) yra įmanomas ir Lietuvoje šiltesniuose regionuose ar kaip kambarinio/vazoninio augalo rūšis. Alyvmedis – tai amžinai žaliuojantis, ilgaamžis, iš Viduržemio jūros regiono kilęs medis arba krūmas, vertinamas dėl savo dekoratyvumo, vaisių ir atsparumo sausroms. Štai išsamus auginimo gidas tiek lauke pietiniuose regionuose, tiek vazone ar patalpose.
1. Augimo vieta
- Daug šviesos ir saulės: alyvmedžiai privalo gauti kuo daugiau tiesioginės šviesos – tai lemia jų augimą, sveikumą ir net žydėjimą bei vaisių mezgimą.
- Lauko sąlygomis Lietuvoje – nebent labai saugiame nuo šalčio kampelyje, netoli Kuršių nerijos ar Suvalkijos švelnesniuose soduose, tačiau žiema visada kelia pavojų (išgyvena iki –8…–10 °C, bet dažniausiai nušąla).
- Patalpoje/vazone: alyvmedžiai žiemoja vėsioje, šviesioje (žiemą kuo arčiau lango) patalpoje (optimalu +5…+12 °C).
- Vasarą drąsiai laikyk lauke – terasa, balkonas, kiemas, tik išneški po paskutinių šalnų.
2. Dirva ir vazonas
- Laidi, skurdi, kiek kalkinga – puikiai tinka universalus žemės mišinys su įmaišytu rupiu smėliu, žvyru ar perlitu.
- Vazonas su skylėmis ir drenažo sluoksniu (keramzito, akmenukų).
- Dirva NETURI būti riebi ar labai derlinga, bijo užmirkimo.
3. Laistymas ir drėgmė
- Alyvmedžiai nekenčia perlaistymo – laistyti tik tada, kai žemės paviršius visiškai išdžiūsta.
- Vasarą laistyti daugiau, tačiau vis tiek tik tuomet, kai reikia.
- Žiemą, ypač vėsioje patalpoje, laistyti labai saikingai (neretas perlaistymo atvejis žiemą yra pagrindinė priežastis, kodėl augalas žūsta).
4. Tręšimas
- Pavasarį–vasarą kas 2–4 sav. galima naudoti subalansuotas, silpnas trąšas (citrusiniams, vazoniniams augalams).
- Netręšti rudenį ir žiemą.
5. Genėjimas ir formavimas
- Alyvmedžiai labai gerai pakenčia genėjimą – jei reikia kompaktiškos formos, pavasarį/trumpinti šonines šakeles.
- Pašalinti sausas, silpnas, pernelyg išsikerojusias šakas.
6. Žiemojimas
- Lauko sąlygomis žiemojimas – labai rizikingas. Net ir Viduržemio jūros regione šalnos gali pažeisti ar sunaikinti jaunus alyvmedžius.
- Vazone auginkamą alyvmedį žiemai įnešk į šviesią, vėsią patalpą; laistyk minimaliai.
- Jei laikai lauke – apvyniok stiebą, pamulčiuok pagrindą storu sausų lapų, spyglių ar žievės sluoksniu, uždenk agrotekstile/arba eglišakiais.
7. Dauginimas
- Geriausiai dauginasi auginiais (pavasarį arba vasarą pusiau sumedėjusiais 15–20 cm ilgumo šakelių auginiais).
- Taip pat galima išauginti iš sėklų, bet daigumo tikimybė maža, užtrunka daug metų, retai išauga dekoratyvūs ir greit derantys augalai.
- Dažnai skiepijami dekoratyviniai tipai, jei nori vaisių.
8. Ligos ir kenkėjai
- Dažniausios problemos: šaknų puvinys (nuo perlaistymo), amarai (dažniau pavasarį, vasarą), miltligė ar šašai (ant lapų esant dideliam drėgnumui ir blogai ventiliacijai).
- Nemažint drėgmės žiemą, gerinti ventiliaciją, karantinuoti naujus augalus.
- Alyvmedžiai mėgsta saulę, sausumą ir labai laidžią, ne itin maistingą žemę.
- Lietuvoje rekomenduojama auginti vazone, žiemai laikant šviesiame, vėsiame kambaryje.
- Formuoti galima bet kokia norima forma, tręšti saikingai, genėti pavasarį.
- Derės (gal vaisiai) tik vyresni, gerai žiemoje ir gausiai apdulkinti augalai – dažnai tenka atskirą žiedų apdulkinimą atlikti rankiniu būdu.