Arbatinė rožė (Rosa odorata) – tai viena populiariausių, kvapniausių rožių grupių, vertinama dėl didelių, pilnavidurių, dažnai po vieną ant stiebo formuojamų žiedų. Pavadinimas kilęs nuo lengvo žiedlapių kvapo, primenančio arbatą.
Trumpai apie arbatines rožes
- Žiedai: dideli, dažnai gausiai kvapnūs, įvairiausių spalvų – nuo baltos iki raudonos, geltonos, oranžinės, violetinės.
- Žydėjimo laikas: dažniausiai žydi bangomis visą vasarą iki vėlyvo rudens.
- Keras: statūs, kartais šiek tiek išsišakoję.
- Augalų aukštis: vidutinio aukščio (dažniausiai 80–120 cm).
Pagrindinė arbatinių rožių priežiūra
Vieta
- Saulėta, atvira, bet apsaugota nuo šalto vėjo – kuo daugiau saulės, tuo daugiau žiedų ir sveikesnis keras.
- Gerai vėdinama vieta, bet ne skersvėjis.
Dirva
- Derlinga, humusinga, puri, labai laidi, pH 6–7.
- Prieš sodinimą įterpti komposto ar perpuvusio mėšlo.
- Vengti užmirkstančių vietų.
Sodinimas
- Geriausia pavasarį (balandis–gegužė), galima ir rudenį (rugsėjis–spalis).
- Sodinimo gylis: skiepo vieta turi būti 3–5 cm po žeme (apsauga nuo šalčio).
- Po pasodinimo – gausiai PALAISTYTI, apmulčiuoti.
Laistymas
- Reguliariai, gausiai – ypač džiūstant vasarą arba ką tik pasodinusi.
- Laistyti rečiau, bet gausiau, nei dažnai paviršutiniškai.
Tręšimas
- Pavasarį – kompleksinės rožių trąšos ar kompostas.
- Birželio–liepos mėnesiais – trąšos su daugiau kalio/fosforo (stiprina žydėjimą ir pasiruošimą žiemai).
- Netręšk rudenį azotu – skatina vėlyvą lapiją, kenkia žiemojimui.
Genėjimas
- Pavasarį – patrumpinti iki 3–5 stiprių pumpurų (paprastai paliekama 30–40 cm nuo žemės), iškirpti sausas, ligotas šakas.
- Per vasarą – šalinti nužydėjusius žiedus, skatina naujų žiedų susidarymą.
- Rudenį genėti minimaliai, nupjauti tik žiedynus ir ligotus ūglius.
Žiemojimas
- Arbatinės hibridinės rožės nėra labai atsparios žiemai – būtinas pridengimas:
- Prieš šalnas kero pagrindą apipilti žemėmis, durpėmis, eglišakėmis ar kita danga.
- Virš augalų galima uždengti eglišakių stogeliu, agroplėvele.
Dažniausi rūpesčiai
- Lapai gelsta arba dėmėti, krinta: dažniausiai dėl per laistymo, prasto vėdinimo arba grybinės ligos (pvz., juodoji dėmėtligė).
- Nepakankamas žydėjimas: per tankiai augantys kerai, trūksta saulės, pertręšta azotu.
- Silpni pumpurai: stinga maisto, sausra, kenkėjai.
- Kenkėjai: amarai, tripsai, voratinklinės erkutės. Dažnai lengvai išplaunami, „sumetinami“ su muiluotu vandeniu.
- Arbatinės rožės žavi dideliais, kvapniais žiedais, žydi bangomis visą vasarą.
- Mėgsta saulę, derlingą, purią žemę, nuolatinį, bet ne per dažną laistymą ir pavasario genėjimą.
- Rudenį, prieš šalnas – BŪTINAI uždengti šaknis ir pagrindą.
- Stiprus keras = daug žiedų, bet svarbiausia – nepamiršti genėti, tręšti ir stebėti kerą dėl ligų.