Dabar išmokęs įvairių judesių ir veiksmų, vaikas mato daiktus iš įvairių pusių, iš įvairių atstumų. Dėl to suvokimas darosi tvirtesnis: vaikas daiktą pažįsta kad ir kaip pasuktą; jis teisingai suvokia objekto dydį kad ir iš kokio atstumo.
Pirmieji apibendrinimai. Paskutiniaisiais pirmųjų gyvenimo metų mėnesiais vaikas lengvai suvokia atsitiktinio judesio ir gauto rezultato ryšį. Jis stengiasi vėl gauti tą patį rezultatą ir išmoksta naujų veiksmų. Šio amžiaus kūdikiai mėgsta skambančius žaisliukus ir daiktus. Jie barškina mažus žaisliukus, sukrautus į dėžutę; traukdami prie grindų prispaustą formelę, klausosi jos džeržgesio; mėgsta varstyti girgždančias spintos duris…
Vaikas pats, be suaugusiųjų paramos, pradeda išiminėti daiktus, atidenginėti dėžutes, varstyti dureles, numaustyti piramidžių ratukus. Išmokti priešingą veiksmą įdėti, uždengti, užversti, užmauti – jam sunkiau. Cia juk reikia ne tik suprasti, kad mažesnis daiktas telpa i didesni, kad ratukas užmaunamas ant stiebelio, dangteliu uždengiama dėžutė, bet ir išmokti naujų manipuliacijų. Jų šio amžiaus mažasis paprastai išmoksta suaugusiųjų padedamas. Pirmiausia, skatinant vaiką mėgdžioti, kelissyk jam rodoma, kaip atidaryti arba uždaryti sudedamą medinę lėlę (,,matriošką“), vis šnekant: Atidariau, o dabar uždariau“. Jeigu vaikui nesiseka mėgdžioti, galima jam duoti vos vos užvožtą medinę lėlę. Vaikas kelia viršutinę dalį, o suaugęs laiko lėlės apačią, ir todėl vaiko rankose atsiduria viršutinė jos dalis; tada suaugęs sako: ,,Atidarei! O dabar uždaryk!” – ir tai tardamas prikiša lėlės apačią prie mažojo laikomos viršutinės dalies ir padeda jam lėlę užvožti.
Jeigu yra įvairių atsidarančių žaisliukų: nevienodų formų ir dydžio dėžučių, medinių lėlių, grybukų,- tai vaikas iš pradžių bando dengti ir ne tos formos ar dydžio dangteliais. Bet netinkamas dangtelis arba nevykusiai uždengia dėžutę, arba įkrenta į vidų, o tai vaiko nepatenkina, jis taiko kitą, dar kitą dangtelį, kol randa tinkamą. Pamažu jis išmoksta gerai skirti dėžutes ir dangtelius, tvirtai išsirenka tokį, kokio jam reikia, ir visas dėžutes uždangsto atitinkamo dydžio ir formos dangteliais.
Visai taip, išmokęs dėti vieną kubelį ant kito, vaikas iš pradžių nori veikti ir su kitais daiktais (pavyzdžiui, su rutuliukais), bet veikiai ima suprasti, kad taip dėlioti galima tik tam tikros formos daiktus – plyteles, kubelius. lenteles.
Baigiantis metams vaikas igyja įdomią savybę: manipuliacijos nuo vieno daikto tarsi perkeliamos į kitą, visiškai naują, su kuriuo anksčiau kūdikis nieko nebuvo daręs. Sakysim, jis išmoko atidaryti ir uždaryti medinę lėlę ,,matriošką”, o dabar jis gali tą patį daryti su kitokio dydžio lėle arba su sudedamu mediniu kiaušiniu.
Štai būdingas reiškinys. Mergaitė ima būgno lazdelę ir ja pastumia nedidelį rutuliuką; šis nurieda. Ji prie jo prišliaužia ir vėl pastumia, ir taip kartoja daug kartų. Kai rutuliukas nuriedėjo po stalu. mergaitė, pamačiusi ant šono parverstą cilindrinę dėžutę, sudavė per ją lazdele. kad ir ši nuriedėjo, paskui nušliaužė prie sviedinio ir sudrožė lazdele. Šitaip perkeliant veiksmo būdą. formuojasi sugebėjimas apibendrinti.
Susipažinus su daiktų pastoviomis ypatybėmis, vaikui atsiranda sąlygos spręsti pirmuosius mąstymo uždavinius. Kai maždaug vienerių metų amžiaus kūdikis pradeda suvokti elementariausius daiktų ryšius, jų savybių ryšius, tai reiškia, kad jis atlieka mąstymo veiksmą. Tik priminsime, kad jo forma vaizdinė veiksminė, jos neįmanoma ..atplėšti“ nuo praktinio veiksmo, nuo kūdikio patiriamų jausminių įspūdžių.
Pamėginkite dešimties mėnesių vaikui duoti tokį mąstymo uždavinį. Pasodinkite jį ant kėdutės, o priešais ant staliuko padėkite rutuliuką – taip, kad jis negalėtų jo pasiekti ranka. Mažasis siekia rutuliuko, klausiamai žvelgia į jus. Pririškite prie rutuliuko kaspinėlį – jis vaikui pasiekiamas. Vaikas tuoj pat truktelės už kaspinėlio, ir rutuliukas atsidurs tarp jo delnų. Pakartokite tokį žaidimą keletą kartų, rišdami kitos spalvos sprendžia, duokite sunkesni: į neaukštą plastmasinį puodelį įdėkite pauks. kaspinėlį, keisdami žaisliuką.
Jeigu kūdikis tokius uždavinius lengvai ištelį, mažų medinę lėlytę ,,matriošką”, per puodelio aselę pernerkite kaspi. puodelį, o kartu su puodeliu ir žaisliuką, reikia patempti iš karto abu nėlį ir abu jo galus patieskite priešais mažąjį ant stalo. Norint pritraukti kaspinėlio galus. Dvyliktam mėnesiui baigiantis, vaikas su tokiu uždavinių jau gali susidoroti, bet jeigu jam bus sunku, parodykite patys, kaip tai daroma, ir jis pakartos jūsų veiksmą.
Taigi į kūdikystės pabaigą jūsų vaikas fiziškai sustiprėja, atsistoja ant kojų, neblogai supranta suaugusiųjų kalbą, išmoksta gana sudėtingu veiksmų. Jis nori būti savarankiškas, jau įgijęs kurių ne kurių įgūdžių, Aplinka jam darosi vis aiškesnė. Metai nepraėjo veltui. Kūdikis pasirengė perimti įvairiausią visuomeninę patirtį. Tai jam teks padaryti per kitus dvejus metus, ankstyvojoje vaikystėje.