Anturio ligos (Anthurium) – dažniausiai kyla dėl netinkamų auginimo sąlygų, o rečiau dėl tikrų patogenų. Tačiau yra keletas tipinių grybinių, bakterinių ligų bei fiziologinių pažeidimų, kurie paveikia šį augalą. Žemiau – pagrindinės anthurio ligos, jų požymiai ir išsamus sprendimų gidas.
Dažniausios Anturio ligos
1. Rudų ir sausų dėmių atsiradimas ant lapų
PRIEŽASTYS:
- Perlaistymas (šaknų puvinys) – dažniausia.
- Per sausas oras (sausų galiukų sindromas).
- Tiesioginė saulė (nudegimai).
- Pertręšimas (cheminis nudegimas).
- Natūralus senėjimas (senų lapų rudavimas).
2. Šaknų puvinys (grybinės, bakterinės ligos)
POŽYMIAI:
- Lapai gelsta, ruduoja, vysta, trupa, dažnai praranda blizgesį, tampa „minkšti”.
- Vazonas nuolat šlapias, šaknys pelijusios, juodos/minkštos.
- Augalas lėtai auga ar visai sunyksta.
KĄ DARYTI:
- Visada naudok labai laidžią, orui pralaidžią žemę – orchidėjų, bromelijų, su daug perlito!
- Jei įtariai puvinį – augalą išimk, nukirpk pažeistas šaknis, per sodink į švarią žemę.
- Laistyk tik tada, kai žemė pradžiūsta (viršus 2–4 cm).
- Vazonas turi turėti skylutes.
3. Lapų dėmių ligos – antraknozė (grybas, Colletotrichum)
POŽYMIAI:
- Rudos ar geltonos sausos dėmės ant lapų, dažnai su tamsesniu ar gelsvu krašteliu/dangalu.
- Kartais dėmės plečiasi ir pasidaro „popierinės“ ar skylėtos.
- Dažniau sausame ore arba užsilikus ant lapų vandens lašams.
KĄ DARYTI:
- Pašalinti visus pažeistus lapus.
- Gerinti ventiliaciją, sumažinti laistymą ant lapų, tik į šaknį.
- Jei reikia – ekologiškai purkšti vario preparatu (arba sisteminiu fungicidu).
4. Bakterinės ligos (Xanthomonas, Erwinia, Pseudomonas)
POŽYMIAI:
- Šlapios, tamsios, plečiančiossi rudos dėmės, su gelsvu apvadu.
- Lapai pasidaro „vandeningi“, gali skleisti nemalonų kvapą.
- Labai greitai plinta, ypač esant per didelei drėgmei ar antžeminiam laistymui.
KĄ DARYTI:
- Nedelsti – iškirsti ir išmesti pažeistas dalis ir lapus (net jei gražu!).
- Dezinfekuoti žirkles, vazonus, sumažinti purškimą, laistyti tik prie šaknų.
- Profilaktiškai tinka purkšti bakteriocidiniai preparatai (pvz., fitolavinas – jei prieinamas).
5. Kenkėjų pažeidimai (netikros „ligos“)
- Voratinklinės erkutės, tripsai, amarai, miltuotieji skydamariai – lapų pageltimas, rudos dėmelės, deformacijos.
- Dažnai užpuola sausame ore, ant nusilpusio augalo.
KĄ DARYTI:
- Apžiūrėk atidžiai – ar nematyti mažų taškelių, baltų/pilkų gumulėlių, voratinklių?
- Plauk augalą po dušu, purkšk muiluotu vandeniu (kartoti kas kelias dienas).
- Jei neišnyksta – naudoti ekologiškus ar cheminius insekticidus.
- Anturiai jautriausi perlaistymui, orui ir staigiems pokyčiams.
- Laistyk tik pradžiūvus, nelaikyk ant šaltos palangės ar prie radiatoriaus, tręšk minimaliai!
- Pažeistus lapus griežtai pašalink, augalą persodink jei puvinys aiškus.
- Venk „šlapių lapų“ efekto – nelaistyk ant lapų, geriau purkšk ore.
- Kiekvieną naują augalą 2–4 sav. laikyk karantine: dauguma ligų ir kenkėjų plinta nuo naujokų.