Hedera, dažniau žinoma kaip lipikas, priklauso Araliaceae (aralijinių) šeimai. Ši gentis apima kelerias rūšis, kurios yra plačiai paplitusios ir populiarūs dekoratyviniai augalai dėl jų gebėjimo laipioti ir formuoti tankias žaliąsias sienas ar padengti žemę. Jie taip pat gali būti auginami kaip kambariniai augalai. Lipikai yra vertinami dėl jų lankstumo, nes gali augti įvairiose aplinkose, tiek saulėtose, tiek šešėlinėse.
Pagrindinės Hedera (Lipikų) Rūšys
- Paprastasis lipikas (Hedera helix): Labiausiai paplitusi rūšis, kilusi iš Europos ir pietvakarių Azijos. Šis augalas turi širdies formos, tamsiai žalius lapus, kurie gali būti vienspalviai arba margi.
- Kanarų salų lipikas (Hedera canariensis): Kilęs iš Kanarų salų, šis lipikas yra žinomas dėl didesnių lapų ir šviesesnės žalios spalvos.
- Persiškasis lipikas (Hedera colchica): Ši rūšis pasižymi itin dideliais lapais ir yra kilusi iš Kaukazo regiono.
Auginimas ir Priežiūra
Lipikai yra gana atsparūs ir nereiklūs augalai, tačiau tam tikros priežiūros taisyklės gali padėti jiems geriau augti:
- Šviesa: Nors lipikai gali augti įvairiose šviesos sąlygose, jie geriausiai jaučiasi pusiau šešėlyje arba ryškioje, bet ne tiesioginėje saulės šviesoje.
- Dirvožemis: Gerai drenuojamas, vidutiniškai derlingas dirvožemis tinka daugumai lipikų rūšių.
- Laistymas: Reikėtų laistyti saikingai, leidžiant viršutiniam dirvožemio sluoksniui išdžiūti tarp laistymų.
- Genėjimas: Lipikai gali greitai augti ir plisti, todėl reguliarus genėjimas gali padėti kontroliuoti jų augimą ir formą. Tai ypač svarbu, kai augalai auginami ant sienų ar tvorų.
Ekologinis Poveikis
Nors lipikai yra populiarūs dėl jų estetinių savybių ir gebėjimo kurti žaliąsias sienas, svarbu atminti, kad kai kuriose vietovėse jie gali tapti invaziniais ir trukdyti vietinėms augalų rūšims. Tad, sodinant lipikus lauke, reikia atsižvelgti į jų potencialų invazinį pobūdį ir galimybę kontroliuoti jų plitimą.