Ilgalapis inkstpapartis (Nephrolepis exaltata) – tai visžalis, ypač dekoratyvus papartis, natūraliai augantis ūksminguose miškuose, tačiau gali būti puikus ir sodo, ir kambario augalas. Jį lengva atpažinti iš blizgių, nesuskaidytų ašmenų formos lapų (primenančių liežuvį ar elnio liežuvį).
Ilgalapio inkstpaparčio auginimas ir priežiūra
Vieta
- Šviesa: Pusiau pavėsis arba pavėsis – geriausias pasirinkimas. Saulėkaitoje plastėja, gali išblukti ar nudžiūti.
- Lauke geriausia sodinti po medžiais, pavėsingose sodo vietose, alpinariumuose.
Dirvožemis
- Derlinga, humusinga, puri, nuolat drėgna, bet neužmirkstanti žemė.
- Mėgsta kalkingą arba neutralų pH, bet prisitaiko prie įvairaus grunto.
Laistymas
- Žemę nuolat laikyti drėgną, tačiau vengti užmirkimo, ypač molingose vietose.
- Karštą vasarą laistyti dažniau, mulčiuoti kompostu arba žieve.
Temperatūra ir atsparumas
- Lietuviškoms žiemoms visiškai atsparus, žaliuoja ir po sniegu.
- Kambario sąlygomis žiemoja be problemų, jei oro drėgmė pakankama.
Oro drėgmė
- Mėgsta aukštą oro drėgmę, todėl kambaryje statykite vėsiau, šalčiau, purkškite orą aplink.
- Vengti šildytuvų, radiatorių artumo.
Tręšimas ir persodinimas
- Tręšti nereikia dažnai – pavasarį galima pamaitinti silpnu komposto ar lapinių trąšų tirpalu, bet svarbu nepertręšti.
- Persodinti tik kas keletą metų arba jei išauga iš vazonėlio.
Dauginimas
- Dauginasi sporomis (atsiranda po lapais – rudos brūkšneliai).
- Paprasčiau dauginti atskiriant jaunus kerelius nuo pagrindinio augalo anksti pavasarį.
Ligos ir problemos
- Lapų džiūvimas: per sausa žemė, per sausa patalpa.
- Gelsta lapai: dažniausiai dėl užmirkimo ar netinkamos žemės.
Ilgalapis inkstpapartis yra pavėsio, drėgmės ir humusingos žemės mėgėjas, visiškai atsparus šalčiui, puikiai tinka šešėlingiems sodams ar vėsesniems kambariams. Svarbu nestatyti tiesioginėje saulėje ir neleisti substratui neišdžiūti.