Rgp 14, 2020
49 Views

KAIP ATSIRANDA MEDŽIO ŽIEVE?

Written by

KAIP ATSIRANDA MEDŽIO ŽIEVE?

Tai, ką paprastai vadiname medžio žieve, botanikoje vadinama „žieviniu stiebo sluoksniu”. Jis sudaro daugiausia išorinę dali ,,antrinės žievės”, esančios virš švelnaus brazdo sluoksnio. Kai sodžiaus berniukai pavasarį daro iš karklų dideles, jie nulupa visą antrinę žievę, kuri nusmunka nuo šakelės, slysdama kaip patepta, suspaustomis gyvomis brazdo ląstelėmis, pilnomis sulčių. Kai tie patys berniukai pjaustinėja iš pušinės žievės laivelius, jie, žinoma, panaudoja tam žievės sluoksnį.

Jauna, vos kelių savaičių amžiaus šakelė aptraukta plonute odele, susidedančia iš glaudžiai sukibusių kurių išorinės, surembėjusios sienelės yra padengtos vadinamosios kutikulos sluoksniu. Išorinės odelės apvalkalas ir kutikula — augalo vidaus dalių apsauga. Tačiau ilgainiui šios apsaugos nebepakanka. Šakelė storėja, ir plonas odelės sluoksnis darosi „per daug ankštas”. Vienų augalų jis sproginėja ir nukrinta, kitų — virsta kamštiniu sluoksniu. Kamštinis sluoksnis — tai ir yra ląstelės, sudarančios žievę. Iš minkštos, elastingos kamštinio ąžuolo žievės gaminame gelbėjimo juostas, padus, butelių kamščius ir daugelį kitų dalykų. Ji yra lengva ir nepraleidžia vandens. Mūsų ąžuolų žievė kieta, nes į jos sudėtį, be kamštinių ląstelių, taip pat įeina sumedėjusios, kietos ir neelastingos dalys. Kamštinis apvalkalas gamina vis naujus ląstelių sluoksnius, ir, nežiūrint to, medžių žievė nėra jau tokia stora. Tai vyksta todėl, kad išoriniai jos sluoksniai nuolat irsta arba lupasi. Jūs, turbūt, matėte plonus baltus žievės sluoksnius, karančius nuo beržo kamieno. Beržas, trešnė ir pušis kaip tik tokiomis plonomis juostelėmis numeta savo viršutinius žievės sluoksnius. žievei augant iš vidaus, jos viršutinis sluoksnis suskeldėja todėl žievės paviršius yra šerpetuotas, toks įprastas mūsų ąžuolams arba senoms pušims. Žievelė — tai medžio sluoksnis, kuris saugoja augalą nuo vandens išgaravimo, nuo šalčio, nuo sužeidimų.

Jeigu žievė neturėtų porų, medis negalėtų kvėpuoti. Oras, kaip ir vanduo, neprasiskverbia pro žievelę. Porai — tai oralaidės. Juos yra lengva pastebėti jaunose šakelėse, kur jie atrodo kaip grublėtos dėmelės žievelėje. Juos sudaro laisvai išdėstytos ląstelės, tarp kurių lengvai gali cirkuliuoti oras.

Sekite Mus
Article Categories:
Įdomybės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.