Paprastasis šermukšnis yra maistinis ir vaistinis augalas. Apie jo gydomąsias savybes žinojo senovės graikai, o Viduramžiais jos jau buvo žinomos ir Europoje. Šermukšnis auga Vakarų Europoje, Tarybų Sąjungos europinėje dalyje, Sibire, Kaukaze ir kitur. Lietuvoje auga lapuočių, spygliuočių bei mišriuose miškuose, kirtimuose, pamiškėse. Auginamas soduose, sodybose, parkuose, pakelėse plunksniški, jų viršus plaukuota.
Paprastasis šermukšnis yra daug rūšių, bet dažniausiai auga paprastasis šermukšnis. Jo aukštis iki 15 metrų. Jauni ūgliai pūkuoti, vėliau pliki, pilkšvai rusvi. Lapai – sudėtiniai, tamsiai žalias ar pilkas, o apačia balti, susitelkę gausiažiedėse skėtiškose šluotelėse. Žydi gegužės-birželio, vaisius brandina rutulio formos rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais.
Vaisius raudonos arba rausvai oranžinės uogos.
Vaistams skinami visiškai prinokę vaisiai ir džiovinami 60-80 °C temperatūroje. Kartais skinami ir šermukšnio žiedai, kurie džiovinami nuo saulės apsaugotose, gerai vėdinamose patalpose. Išdžiūvę vaisiai yra natūralios spalvos, apvalūs, raukšlėti, silpno kvapo, sutraukiančio kartoko skonio. Tinka vartoti dvejus metus.
Vaisiuose yra angliavandenių (iki 4,8% fruktozės, 3,8% gliukozės, 0,7% sacharozės ir kt.), organinių rūgščių (iki 2,8% obuolių, citrinos, gintaro, sorbino), 90-200 mg% vitamino C, 18 mg% karotino, vitaminų E, K, P (770 mg%), folinės rūgšties (0,15 mg%), raugų, eterinio aliejaus, mineralinių medžiagų (0,3 mg%), cinko, (5,0 mg%) magnio, (2,0 mg%) mangano, (0,4 mg%) geležies, (0,12 mg%) vario ir kitų junginių. Sėklose yra riebalinio aliejaus.
Mokslininkai nustatė, kad šermukšnio vaisiuose vitamino C yra penkis kartus daugiau negu obuoliuose ir tris kartus daugiau negu citrinose.
Jo vaisiai polivitaminų šaltinis.
Jie pasižymi sutraukiamosiomis ir tulžį bei šlapimą varančiosiomis ypatybėmis, švelniai laisvina vidurius. Šermukšnių vaisiai tinka esant avitaminozei, reguliuoja virškinimo traktą, ypač užkietėjus viduriams.
Vaisiuose esantieji vitaminai P, karotinas ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos didina gleivinės atsparumą, gerina kraujagyslių elastingumą ir lėtina aterosklerozės formavimąsi, mažina kraujospūdį, gerina medžiagų apykaitą, gerai veikia kepenis, tulžį, inkstus.
Patariama vartoti sergant cukriniu diabetu, hemorojumi, parodontozė.
Farmacijos pramonė gamina vitamininius mišinius, į kurių sudėtį dedama džiovintų šermukšnio vaisių (šermukšnio uogų ir didžiosios dilgėlės lapų mišinys, šermukšnio vaisių ir erškėtrožių vaisių mišinys). Šias arbatas reikia gerti tuomet, kai trūksta vitaminų, ypač pavasarį.
Arbatai paruošti reikia vieną valgomąjį šaukštą žaliavos įberti į termosą ir užpilti stikline verdančio vandens, uždengti ir laikyti 4-6 valandas, paskui perkošti ir gerti po pusę stiklinės du kartus per dieną prieš valgį.
Šermukšnio žiedus ir uogas žmonės vartoja užkietėjus viduriams. Jų nuovirais ir užpilais stabdomas kraujavimas, varomas prakaitas, gydomos plaučių ligos ir reumatas.
Šviežių vaisių sultys vartojamos sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui, sergant dizenterija. Mokslininkai nustatė, kad, jas vartojant, mažiau kaupiasi riebalų kepenyse ir cholesterino – kraujyje. Maistui renkami švieži vaisiai po šalnų, nes būna saldesni. Iš jų gaminama uogienė, marmeladas, actas, vynas, gira, spaudžiamos sultys.
