1. Funkciniai reikalavimai ir reikalavimai duomenims
Funkcinius ir nefunkcinius reikalavimus tikslinga pateikti prisilaikant vieningos formos. Ši forma atstoja vieningą reikalavimo specifikavimo struktūrą. Ši reikalavimų forma gali būti pateikiama ant atskiros kortelės, tačiau vėliau tokiu pavidalu užregistruota reikalavimų specifikacija gali būti apdorojama kompiuterizuotu būdu.
Reikalavimo identifikavimas. Reikalavimas identifikuojamas trimis parametrais:
• numeriu;
• tipu;
• įvykiu arba panaudojimo atvejo numeriu.
Reikalavimas turi būti trasuojamas (stebimas) per visą sistemos kūrimo laiką, todėl logiška, kad numeravimas turi būti unikalus.
Suklasifikavus reikalavimus pagal tipus paprasčiau:
• nustatyti, kurie iš jų prieštarauja tarpusavyje;
• numatyti reikiamą tikimo kriterijų;
• aptikti dubliavimąsi ir trūkstamus reikalavimus.
Įvykių numeriai gali būti pritaikyti panaudojimo atvejams numeruoti, tačiau gali būti ir nesutapimų. Reikalavimas susiejamas su panaudojimo atvejais, nurodant jų numerius.
Aprašymas skirtas reikalavimo paskirčiai apibrėžti. Tai tekstinis reikalavimo apibrėžimas. Jame turi atsispindėti užsakovo arba vartotojo pageidavimai. Geriausia apsiriboti vienu aprašymo sakiniu.
Pagrindimas skirtas nusakyti reikalavimo reikalingumą. Jame nurodoma, kodėl reikalavimas svarbus, kokia jo įtaka sistemos tikslams. Pagrindimas atskleidžia reikalavimo prasmę bei įtaką visai sistemai, todėl gali būti panaudotas įvertinant reikalavimo reikalingumą bei kokybę.
Šaltinis – tai asmuo, kuris iškėlė reikalavimą. Tradiciškai tai tam tikromis žiniomis (susijusiomis su reikalavimu) pasižymintis ir pareigas užimantis asmuo.
Tinkamumo kriterijus – tai kvantifikuotas tikslas, kurį turi tenkinti sistema. Nors reikalavimas aprašomas vartotojo sąvokomis, tačiau tinkamumo kriterijus rašomas tiksliai nusakant jo išmatuojamumą, kad priimtus sprendimus būtų galima testuoti reikalavimo tenkinimo aspektu. Tai tartum savotiškas standartas kuriamai sistemai, kurio turi prisilaikyti projektuotojas. Tai labai svarbus reikalavimo specifikacijos punktas.
Užsakovo patenkinimas ir nepatenkinimas: patenkinimo rangas atspindi, kiek bus patenkintas užsakovas, jei reikalavimas bus sėkmingai įvertintas. Rangui galima naudoti skalę nuo 1 iki 5. 1 reiškia, kad užsakovas nelabai kreips dėmesį, jei reikalavimas bus įvertintas, o 5 reiškia maksimalų vartotojo patenkinimą reikalavimo įvertinimu. Analogiškai vertinamas ir nepasitenkinimo rangas.
Pavyzdžiui, turime reikalavimą: “Sistema užregistruos pakeitimus kelių tinkle” . Užsakovo patenkinimo rangas galėtų būti 3-5, o nepatenkinimo – tikriausiai maksimalus – 5, kadangi vartotojas dėl tokio funkcionalumo trūkumo bus labai nepatenkintas.
Kitas atvejis: “Sistema signalizuos, jei oro stotis neperduos duomenų” Šiuo atveju, užsakovo patenkinimo rangas galėtų būti 5, nors šio reikalavimo išpildymas nėra kritinis, kadangi inžinierius pats pastebės oro sąlygų registravimo stoties sutrikimą. Todėl nepasitenkinimas galėtų turėti rangą maždaug 2-3.
Priklausomybės: tai kiti reikalavimai, turintys įtaką nagrinėjamam reikalavimui. Pavyzdžiui, jei vienas reikalavimas keičiasi, tai turi keistis ir kitas. Arba vieno reikalavimo duomenys betarpiškai siejasi su kito reikalavimo duomenimis. Gali būti, kad vienas reikalavimas negali egzistuoti be kito reikalavimo įvertinimo.
Konfliktai: tai reikalavimai, kurie prieštarauja nagrinėjamam reikalavimui.
Pavyzdžiui, galimas reikalavimas, kad “sistema suskaičiuotų trumpiausią kelią iki paskirties vietos”. O kitas reikalavimas gali nurodyti “surasti greičiausią kelią iki paskirties vietos”. Šie reikalavimai gali prieštarauti vienas kitam, kadangi trumpiausias kelias ne visada yra greičiausias kelias.
•Papildoma medžiaga: Ne viską reikia pateikti reikalavimo specifikacijoje. Jei yra kas nors papildomai aprašančio reikalavimą, tuomet gali būti panaudota nuoroda į šią medžiagą. Tačiau čia reikia pateikti tik betarpiškai su reikalavimu susijusias nuorodas.
Istorija: čia užregistruojama, kada reikalavimas pirmą kartą buvo iškeltas, kada pakeistas pašalintas ar patikrintas (kokybės aspektu). Galima registruoti ir atsakingus asmenis.
1.1.Funkciniai reikalavimai
Tai sistemos numatomų veiksmų aprašas. Pavyzdžiui: “Sistema turi signalizuoti, jei oro stotis neperduoda duomenų”; “Sistema suformuoja patikslintą kelių valymo grafiką, jei dėl valymo įrengimų būklės pokyčių negali būti atlikti planuoti valymo darbai”.
Reikalavimų aprašas turi būti suprantamas vartotojui ir užsakovui, turi būti aiškiai suformuluotas, kad galėtų būti patikrintas. Detalumo laipsnis turi būti toks, kad užsakovas sugebėtų verifikuoti numatomą sistemos funkcionalumą.
Jei reikalavimo apraše nepakanka vieno sakinio, naudojamas jungtukas “ir” arba yra keli veiksmažodžiai (tariniai), tuomet tikėtina, kad bandoma užregistruoti daugiau nei vieną reikalavimą vienu metu. Funkciniai reikalavimai išvedami panaudojimo atvejų atskirų žingsnių pagrindu.
Pavyzdžiui, panaudojimo atvejo žingsnis: “Sistema nustato, kurie keliai gali apledėti ir kada tai gali įvykti” yra panaudojamas šiems reikalavimams suformuluoti:
• “Sistema nustato regionus su ta pačia temperatūra pagal žemėlapio izotermas”
• “Sistema nustato kelio ruožus, kurie patenka į numatomus apledėjimo ruožus”
• “Sistema prognozuoja kelių apledėjimo laiką pagal žemėlapio laiko intervalus”
Kiekvienas funkcinis reikalavimas privalo turėti tikimo kriterijų. Jis priklauso nuo atliekamo veiksmo.
Pavyzdžiui, jei veiksmas yra įrašyti tam tikrus duomenis, tuomet tikimo kriterijus galėtų numatyti, kad būtų galimybė duomenis atrinkti, o be to jie turi tenkinti tam tikrą standartą. Atliekant skaičiavimus, gauti rezultatai turi atitikti numatomus rezultatus.
Jeigu jau yra sudarytas įvykių/panaudojimo atvejų sąrašas, tuomet jį galima panaudoti formuojant funkcinius reikalavimus.
Jeigu įvykių/panaudojimo atvejų sąrašo dar nėra, tuomet kiekvienam funkciniam reikalavimui suteikiamas unikalus numeris, o vėliau jie sugrupuojami (susiejami) su suformuotais įvykiais/panaudojimo atvejais.
1.2.Reikalavimai duomenims
Tai dalykinės srities objektų specifikacija, kuri siejasi su kuriama sistema. Tai atitinka pradinį duomenų modelio variantą, kuris gali būti pateiktas ER-diagramos arba klasių diagramos forma. Ši specifikacija kartais vadinama objektų arba srities modeliu. Galima pastebėti, kad ši specifikacija artimai siejasi su sąvokų (terminų) žodynu. Ši specifikacija skirta išryškinti sistemos kontekstą ir tuo pačiu išskirti dar neapibrėžtus reikalavimus.