Deimantai neturi jokio oficialaus kurso

Deimantai neturi jokio oficialaus kurso

Didis menas yra nesuklysti, įvertinant akmenis, būtent pagal tai ir sprendžiama apie deimantų pirklio kvalifikaciją. Deimantai neturi jokio oficialaus kurso, kiekvienas akmenėlis privalo būti įkainotas čia pat, remiantis bendrais dėsniais, kokybe ir perkančiojo patirtimi. Niekur kitur taip teisingai neveikia senas romėnų įstatymas: “Caveat emptor” (“Tesisaugo pirkėjas“). Maža klaida gali sukelti bankrotą. Po dviejų dienų tas pats akmenėlis kartais parduodamas pusantro karto brangiau arba neįvertinamas ne pirmine suma, kuri, pasirodo, buvo pernelyg padidinta. Todėl net ilgamečiui deimantų klubo nariai nerizikuoja patys…

Daugiau Daugiau

Tekančios Saulės šalies gamyba domina ir europiečius

Tekančios Saulės šalies gamyba domina ir europiečius

Tiesa, Tekančios Saulės šalies gamyba domina ir europiečius. Vokiečių automobilių firma BMW, Prancūzijos farmacijos kompanija “Roussel Uclaf”, garsiausi italų madų namai “United Colors of Benetton” ir daugybė kitų turi savo filialus Japonijoje. “Mes mokomės iš jų, o jie mokosi iš mūsų”, — tvirtina europiečiai. Tikriausiai jie teisūs, nes Europa Japonijoje madinga kaip niekada anksčiau. BMW firma investavo į jos rinką apie milijardą dolerių ir tikisi parduoti Rytuose penktadalį visų automobilių. Šios viltys tikriausiai nėra be pagrindo. “Christian Dior” pardavė japonėms…

Daugiau Daugiau

Betarpiškas, energingas ir prieinamas prezidentas išvengia izoliacijos

Betarpiškas, energingas ir prieinamas prezidentas išvengia izoliacijos

Betarpiškas, energingas ir prieinamas prezidentas išvengia izoliacijos, kuri paprastai susidaro aplink prezidentus. Jei Ronaldas Reiganas sėdėjo Baltuosiuose rūmuose kaip Dzeusas Olimpo viršūnėje, tai Džordžas Bušas su personalu elgiasi kaip su šeimos nariais. Dauguma jų gali pasigirti, kad žaidė tenisą, tinklinį, žvejojo ar jodinėjo kartu su prezidentu, dalyvavo jo šeimos šventėse Kemp Deivide. Atsikraustęs į Baltuosius rūmus Ovaliniame kabinete Džordžas Bušas pastatė dvi Teodoro Ruzvelto bronzines statulėles ir Džordžo Vašingtono biustą, taip pat pasikabino šio žmogaus portretą. Jis padengė plastiku paskutini…

Daugiau Daugiau

AR TIESA, KAD HOMERAS „ILIADOS“ IR „ODISĖJOS“ AUTORIUS?

AR TIESA, KAD HOMERAS „ILIADOS“ IR „ODISĖJOS“ AUTORIUS?

Homero asmenybė jau daug šimtmečių kelia didelį literatūros istorikų susidomėjimą. Iki pat V amžiaus pr. m. e. graikai neabejojo, kad abi didžiąsias poemas sukūrė Homeras—“aklas dainius. Beje, jam buvo priskiriama žymiai daugiau kūrinių apie Trojos karą ir daug religinių giesmių. Graikų mokslininkai Herodotas ir Zoilas pradėjo tyrinėti Homero tekstus ir atmetė galimybę, kad jis esąs visų jam priskiriamų kūrinių autorius. Literatūros istorikai dažnai tyrinėja ir ne tokių tolimų laikų autorius. Šie tyrinėjimai, tarp kitko, remiasi tam tikro rašytojo kūrinių stiliaus…

Daugiau Daugiau

KUO PAGRĮSTAS DIRIGAVIMAS?

KUO PAGRĮSTAS DIRIGAVIMAS?

Koncertų metu stebėdami kamerinę muziką atliekančius solistus arba artistus, matome, kad jie išsiverčia be dirigento. Mažas kamerinis ansamblis be jo pagalbos gali suderinti atskirų garsų trukmės laiką, vadinamąjį ritmą ir veikalo atlikimo greitį, arba tempą. Užtat orkestre, kuriame vienu metu grojama daugeliu instrumentų, dirigentas būtinai reikalingas. Jo uždavinys rankų judesiais rodyti orkestrui ritmą ir tempą, taip pat reguliuoti juos per visą veikalo atlikimo laiką. Dirigavimo darbas neapsiriboja vien tik tais momentais. Juk ne visas kolektyvas groja nuo pradžios iki galo….

Daugiau Daugiau

AR BŪNA STEBUKLŲ?

AR BŪNA STEBUKLŲ?

Stebuklu vadiname reiškinį arba įvykį, prieštaraujantį gamtos dėsniams. Stebuklo sąvoka atsirado drauge su religiniais tikėjimais, žmogui nepakankamai pažįstant pačius gamtos reiškinius ir juos valdančius dėsnius. Nemokėdamas paaiškinti reiškinio, su kuriuo jis pirmą kartą susidūrė arba labai retai tesusidurdavo. žmogus laikydavo jį kažkuo nepaprastu ir vadindavo stebuklu. Palengva žmogus pažino tikrąsias jį supančių reiškinių priežastis. Mokslas paaiškindavo tai, kas buvo nesuprantama, nesuvokiama, „stebuklinga“, tai, ką mūsų protėviai laikydavo antgamtinių jėgų veiksmais, „dievo galybės“ pasireiškimu. Pavyzdžiui, viduramžių. kronikose randame „viešpaties kraujuojančio kūno“…

Daugiau Daugiau

KAS YRA ATOMINIS KATILAS?

KAS YRA ATOMINIS KATILAS?

Atominių katilu vadiname įrenginį, kuriame vyksta sunkiųjų atomų branduolių grandininio irimo procesas. Šis procesas kruopščiai kontroliuojamas ir leidžia atpalaiduoti didelį energijos kiekį naudingiems tikslams. Šis žmogaus „viešpatavimas“ grandininės reakcijos vystymuisi katile iš principo skiria atominį katilą nuo atominės bombos. Kodėl? Todėl, kad bomboje grandininė reakcija vystosi savaimingai, audringai” per trumpą laiką joje atsipalaiduoja milžiniškas energijos kiekis, ir įvyksta sprogimas. Atominiame katile toks sprogimas negali įvykti. Čia grandininis urano branduolių skilimas reguliuojamas įvairiais fiziniais ir techniniais metodais, kurie įgalina tiksliai kontroliuoti…

Daugiau Daugiau

KAIP BUVO ATRASTA UGNIS?

KAIP BUVO ATRASTA UGNIS?

Graikų mitologijoje yra puiki legenda apie Prometėją, pagrobusį iš Olimpo dievų ugnį ir padovanojusi ją žmonėms. Štai jos turinys.. Žemėje, nualintoje titanų ir dievų karo, liko paskutinis nenugalėtas titanas Prometėjas. Jis sukūrė iš molio žmonių giminę ir atidavė jai valdyti apleistą Žemę. Bet žmogus buvo bejėgis prieš gamtą. Jis turėjo įveikti visokiausius sunkumus, ir daugiausia jis kentėjo nuo šalčio. Prometėjas, norėdamas padėti žmogui, įsėlino į Helio, saulės dievo, arklidę, ir tuo momentu, kai Helis patraukė į savo kasdieninę kelionę po…

Daugiau Daugiau

KAS YRA ATOMAS?

KAS YRA ATOMAS?

Visos medžiagos sudarytos iš kelių dešimčių atomų rūšių. Jų esama daugiau kaip šimtas. Dalis medžiagų sudarytos tik iš vienos rūšies atomų (pavyzdžiui, anglis, sidabras, siera). Tokias medžiagas vadiname cheminiais elementais. Tačiau yra žymiai daugiau medžiagų, kurios sudarytos iš kelių atomų rūšių. Pavyzdžiui, cukrus, riebalai, vanduo, įvairios dujos. Šių medžiagų atomai sudaro tam tikras grupes, kurios daug kartų pasikartoja. Šias grupes vadiname cheminėmis dalelėmis arba molekulėmis, o jų sudaromas medžiagas – cheminiais junginiais. Kai kurios molekulės labai paprastos ir susideda iš…

Daugiau Daugiau

KODĖL SLIDININKAS IŠSILAIKO SNIEGO PAVIRŠIUJE?

KODĖL SLIDININKAS IŠSILAIKO SNIEGO PAVIRŠIUJE?

Pirma išsiaiškinsime, kuo skiriasi slėgimo jėga ir slėgimas. Jėga, kuria žemė traukia kiekvieną kūną, vadinama svorio jėga, arba kūno svoriu. Šios jėgos slegiamas, kiekvienas laisvai mestas kūnas krinta žemės rutulio spinduliu; jeigu jis yra ant kokios nors atramos, tai ją spaudžia; pagaliau, jeigu jis pakabintas, pavyzdžiui, ant virvės arba ant siūlo, tai ją įtempia. Vadinasi, jeigu ant stalo padėsime plytą, tai ji slėgs stalą. Bet kurį paviršiaus slėgimą vadiname slėgio jėga. Slėgio jėga matuojama svoriu. Taigi plytos slėgio į stalą…

Daugiau Daugiau