Koridorius („Šiaurė-Pietūs”) VIA BALTICA: Talinas-Ryga-KaunasVaršuva ir jo atšaka IA Ryga-Kaliningradas-Gdanskas;
Koridorius: Plovdivas-Budapeštas-Kišiniovas-Kijevas-VitebskasPskovas-St. Peterburgas-Helsinkis, atšakos Lietuvoje („Rytai-Vakarai”): IXb Kijevas-Minskas-Vilnius-Kaunas-Klaipėda, IXd Kaunas-Kaliningradas. Įvertinant egzistuojančius ir potencialius prekybos tarp atitinkamų Europos rajonų ryšius, numatoma prioritetiškai plėtoti krovinių gabenimą Lietuvos teritorija šiais perspektyviniais transporto koridoriais:
- sausumos keliais ir jūra per Klaipėdos uostą, tarp Vakarų bei Šiaurės Europos valstybių ir Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, kitų NVS šalių;
- kelių ir geležinkelių magistralėmis Šiaurės-Pietų kryptimi, t. y. magistrale VIA BALTICA ir jos atšaka j Kaliningradą, Šeštokų-Suvalkų europinės vėžės geležinkelio ruožu, Gardino-Vilniaus-Daugpilio geležinkelių linija.
Vykdoma transporto ekonomikos reforma sudaro prielaidų nacionalinei transporto plėtros progra,nai jgyvendinti. Kadangi transportas turi didžiulę svarbą visam Lietuvos ūkiui, privalo būti išsaugotas valstybinis transporto sferos reguliavimas. Svarbiausi transporto infrastruktūros elementai – sausumos ir vandens keliai, uostai. oro uostai, geležinkelio mazgai, oro skrydžią valdymo, sausumos eismo ir laivybos saugumą užtikrinančios sistemos yra valstybės išskirtinio dėmesio centre ir tarptautinė padėtis rodo, kad gauna valstybinio kapitalo investicijų arba subsidijų. Planuojama, kad strateginiai Lietuvos transporto infrastruktūros objektai liks valstybės nuosavybe arba valstybė turės kontrolinj jų akcijų paketą.
Ekonominė transporto reforma yra siejama su šių priemonių jgyvendinimu:
- palankių sąlygų privataus kapitalo investicijoms j transporto veiklos sferą (Lietuvos ir užsienio kapitalo), steigiant naujas imones, iš jų ir su užsienio valstybėmis, sudarymu;
- vienodos tarifų, kredito, mokesčių ir rinkliavų už naudojimąsi valstybine transporto infrastruktūra sausumos ir vandens keliais, uostais, oro uostais, už aeronavigacinj aptarnavimą politikos suformavimu.
Transporto perkraustymo veiklos teisinis reguliavimas
Lietuvos transporto – perkraustymo sistemos integravimasis j Europos transporto sistemą reikalauja, kad transporto politika būtų suderinta su tarptautinės transporto teisės reikalavimais. Tai reiškia, kad Lietuvos transporto struktūros būtų prisijungusios prie tarptautinių susit Irimų arba konvencijų, reglamentuojančių transporto darbą tarptautiniu mastu.
Dabar Lietuvos transporto ir perkraustymo struktūros yra istojusios 110 tarptautinių transporto organizacijų (ICAO, JATA, ECAC, VIC, IRV, IRF, CMR ir kt.), prisijungusios prie 11 konvencijų. Pavyzdžiui, vien tik jūrų transporto srityje Lietuva yra prisijungusi prie 7 konvencijų, sudariusi dvi tarptautines sutartis (žr. 15 lentelę). 15 lentelė. Lietuvos jūrą transporto struktūros prisijungusios prie šių tarptautinių transporto konveneijų ir pasirašiusios šias sutartis
| Konvencijos pavadinimas | Sutartis |
| Konvencija dėl okeano apsaugos nuo užteršimo priemonių | Sutartis dėl susisiekimo su VFR |
| Konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje | Sutartis su Rusija dėl prekybinės jūreivystės |
| Konvencija dėl laivų krovininės vaterlinijos | |
| Konvencija dėl tarptautinių taisyklių, siekiant išvengti laivų susidūrimų jūroje | |
| Konvencija dėl laivų matmenų nustatymo | |
| Konvencija dėl jūreivių parengimo, jų diplomavimo ir budėjimo laive | |
| Tarptautinė konvencija dėl saugaus konteinerių gabenimo |
Dabar veikia Transporto ir perkraustymo veiklos pagrindų istatymas, parengti ir galioja Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto, kelių transporto, vidaus vandenų transporto kodeksai, Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos jstatymas, Klaipėdos valstybinio jūrą uosto istatymas, Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos istatymas.
Atskiros transporto šakos rengdamos norminius savo veiklos dokumentus vadovaujasi tarptautinių organizacijų rekomendacijomis.
Pavyzdžiui, oro vežėjų sertifikavimą Lietuvoje atlieka Civilinės aviacijos direkcija, vadovaudamasi Susisiekimo ministerijos patvirtintais Lietuvos Respublikos oro vežėjų sertifikavimo nuostatais. Šie nuostatai parengti pagal ICAO DOC.8335-AN 879/3 reikalavimus ir rekomendacijas. Pilotų ir kitų įgulos narių licencijavimas atliekamas pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos patvirtintus Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos specialistų licencijavimo nuostatus. Nuostatai parengti pagal pirmame ICAO priede nurodytus standartus ir rekomendacijas. Lėktuvų įgulos darbo trukmę, skraidymo laiko ribojimus numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 248. Šis nutarimas parengtas ivertinant užsienio aviakompanijų šios srities patirti.
Parengė: damtransa.lt – perkraustymo paslaugos. Taip pat info imta iš: KROVINIŲ VEŽIMO TECHNOLOGIJŲ ASPEKTAI