Japoninis sukutis (Ipomoea) 

Japoninis sukutis (Ipomoea) yra labai dekoratyvus, nereiklus ir anksti pavasarį žydintis krūmas su ryškiai geltonais, „rožės“ formos žiedais. Dažniausiai sodinamas gyvatvorėms ar pavieniui, greitai auga, formuoja tankias lajas ir lengvai dauginamas.

Svarbiausios japoninio sukučio auginimo taisyklės

1. Vieta ir dirva

• Mėgsta šviesią, saulėtą arba pusiau pavėsingą vietą.
  • Saulėkaitoje žydi gausiau, pavėsyje – ilgiau ir kuklesniais žiedais.
• Dirvožemiui nereiklus: Tiks ir lengvas, ir priesmėlis, ir priemolis, svarbu – kad neužmirktų.
• Geriausiai auga neužmirkusioje, purioje, vidutiniškai derlingoje žemėje.

2. Sodinimas

• Sodinama pavasarį arba rudenį.
• Duobė – bent 40 x 40 cm, į ją galima įberti komposto.
• Sodinant krūmo pagrindas turi būti viename lygyje su žeme.

3. Laistymas ir tręšimas

• Jauniems augalams pirmą vasarą būtina laistyti reguliariai.
• Suaugusi kerija atsparesnė sausroms, laistyti retai.
• Pavasarį galima patręšti kompostu ar universaliomis trąšomis.

4. Genėjimas

• Geriausia genėti iškart po žydėjimo (gegužės–birželio mėn.).
• Pašalinkite senas, silpnas, nulūžusias ar į vidų augančias šakas.
• Kas 3–4 metus stipriai atjauninkite – iškirpkite trečdalį seniausių stiebų iki pagrindo.
• Pernelyg daug patrumpinus viršūnes krūmas išleidžia daug atžalų ir gali prasčiau žydėti.

5. Dauginimas

• Lengvai dauginamas šaknų atžalomis, nuožulniomis atlankomis arba auginiais (vasarą).
• Atlanką prilenkite žemės, užberkite, patrumpinkite viršūnę – įsišaknija per sezoną.

6. Žiemojimas

• Lietuvoje žiemoja gerai, bet labai šaltomis, be sniego žiemomis viršūnės gali nušalti (pavasarį nupjauti).
• Jaunus krūmus žiemai uždengti eglišakėmis ar mulčiu.

Dažnos problemos ir patarimai

Japoninis sukutis – nereiklus, gausiai žydintis, lengvai formuojamas ir dauginamas krūmas, žydintis ryškiai geltonais žiedais pavasarį. Mėgsta šviesą, bet atlaiko ir pusiau pavėsį, žydi ant 2+ metų šakų, todėl svarbu kasmet genėti iškart po žydėjimo.