AR BŪNA STEBUKLŲ?

AR BŪNA STEBUKLŲ?

Stebuklu vadiname reiškinį arba įvykį, prieštaraujantį gamtos dėsniams. Stebuklo sąvoka atsirado drauge su religiniais tikėjimais, žmogui nepakankamai pažįstant pačius gamtos reiškinius ir juos valdančius dėsnius. Nemokėdamas paaiškinti reiškinio, su kuriuo jis pirmą kartą susidūrė arba labai retai tesusidurdavo. žmogus laikydavo jį kažkuo nepaprastu ir vadindavo stebuklu. Palengva žmogus pažino tikrąsias jį supančių reiškinių priežastis. Mokslas paaiškindavo tai, kas buvo nesuprantama, nesuvokiama, „stebuklinga“, tai, ką mūsų protėviai laikydavo antgamtinių jėgų veiksmais, „dievo galybės“ pasireiškimu. Pavyzdžiui, viduramžių. kronikose randame „viešpaties kraujuojančio kūno“…

Daugiau Daugiau

KAS YRA ATOMINIS KATILAS?

KAS YRA ATOMINIS KATILAS?

Atominių katilu vadiname įrenginį, kuriame vyksta sunkiųjų atomų branduolių grandininio irimo procesas. Šis procesas kruopščiai kontroliuojamas ir leidžia atpalaiduoti didelį energijos kiekį naudingiems tikslams. Šis žmogaus „viešpatavimas“ grandininės reakcijos vystymuisi katile iš principo skiria atominį katilą nuo atominės bombos. Kodėl? Todėl, kad bomboje grandininė reakcija vystosi savaimingai, audringai” per trumpą laiką joje atsipalaiduoja milžiniškas energijos kiekis, ir įvyksta sprogimas. Atominiame katile toks sprogimas negali įvykti. Čia grandininis urano branduolių skilimas reguliuojamas įvairiais fiziniais ir techniniais metodais, kurie įgalina tiksliai kontroliuoti…

Daugiau Daugiau

KAIP BUVO ATRASTA UGNIS?

KAIP BUVO ATRASTA UGNIS?

Graikų mitologijoje yra puiki legenda apie Prometėją, pagrobusį iš Olimpo dievų ugnį ir padovanojusi ją žmonėms. Štai jos turinys.. Žemėje, nualintoje titanų ir dievų karo, liko paskutinis nenugalėtas titanas Prometėjas. Jis sukūrė iš molio žmonių giminę ir atidavė jai valdyti apleistą Žemę. Bet žmogus buvo bejėgis prieš gamtą. Jis turėjo įveikti visokiausius sunkumus, ir daugiausia jis kentėjo nuo šalčio. Prometėjas, norėdamas padėti žmogui, įsėlino į Helio, saulės dievo, arklidę, ir tuo momentu, kai Helis patraukė į savo kasdieninę kelionę po…

Daugiau Daugiau

KAS YRA ATOMAS?

KAS YRA ATOMAS?

Visos medžiagos sudarytos iš kelių dešimčių atomų rūšių. Jų esama daugiau kaip šimtas. Dalis medžiagų sudarytos tik iš vienos rūšies atomų (pavyzdžiui, anglis, sidabras, siera). Tokias medžiagas vadiname cheminiais elementais. Tačiau yra žymiai daugiau medžiagų, kurios sudarytos iš kelių atomų rūšių. Pavyzdžiui, cukrus, riebalai, vanduo, įvairios dujos. Šių medžiagų atomai sudaro tam tikras grupes, kurios daug kartų pasikartoja. Šias grupes vadiname cheminėmis dalelėmis arba molekulėmis, o jų sudaromas medžiagas – cheminiais junginiais. Kai kurios molekulės labai paprastos ir susideda iš…

Daugiau Daugiau

KODĖL SLIDININKAS IŠSILAIKO SNIEGO PAVIRŠIUJE?

KODĖL SLIDININKAS IŠSILAIKO SNIEGO PAVIRŠIUJE?

Pirma išsiaiškinsime, kuo skiriasi slėgimo jėga ir slėgimas. Jėga, kuria žemė traukia kiekvieną kūną, vadinama svorio jėga, arba kūno svoriu. Šios jėgos slegiamas, kiekvienas laisvai mestas kūnas krinta žemės rutulio spinduliu; jeigu jis yra ant kokios nors atramos, tai ją spaudžia; pagaliau, jeigu jis pakabintas, pavyzdžiui, ant virvės arba ant siūlo, tai ją įtempia. Vadinasi, jeigu ant stalo padėsime plytą, tai ji slėgs stalą. Bet kurį paviršiaus slėgimą vadiname slėgio jėga. Slėgio jėga matuojama svoriu. Taigi plytos slėgio į stalą…

Daugiau Daugiau

KAS YRA LIEPSNA?

KAS YRA LIEPSNA?

Liepsna yra dujų arba garų čiurkšlė, deganti ore. Žvakės, dujų degiklio, žibalinės lempos, malkų, anglies, benzino liepsna atsiranda šioms medžiagoms greitai jungiantis su atmosferos deguonimi, t. y. joms degant. Pavyzdžiui, uždegant šviečiamųjų dujų degikli, reikia prie degiklio angos sudaryti tokią temperatūrą, kurioje gali dujos jungtis su deguonimi. žemiausia temperatūra, reikalinga dujoms užsidegti, vadinama įsiliepsnojimo temperatūra. Degimo procesas, esant pakankamai deguonies, trunka tol, kol išsisemia dujų atsarga. Taip vyksta todėl, kad, degant dujoms, išsiskirianti šiluma įkaitina gretimas dujų molekules ligi įsiliepsnojimo…

Daugiau Daugiau

KAS YRA AŠAROS IR KODĖL ŽMONES VERKIA?

KAS YRA AŠAROS IR KODĖL ŽMONES VERKIA?

Ašaros yra skystis, saugantis akies obuolį nuo išdžiuvimo. Tai būtina todėl, kad priešakinė iškili ir skaidri akies obuolio apvalkalo dalis, vadinama ragena, džiūdama nepasidarytų apsiblaususi. Ašaras gamina ašarinės liaukos. Pagrindinė ašarinė liauka yra smilkininėje viršutinio voko raukšlės dalyje; be to, gleivėtame voko apvalkale yra dar kelios mažos ašarinės liaukelės. Vokai, dengiantys akies obuolį, išsklaido ašaras visame jo paviršiuje, o ašarų perteklius ašariniu kanalėliu nuteka į nosiaskylę. Ašaros susideda iš vandens, kuriame yra nedidelis kiekis įvairių ištirpusių druskų, daugiausia valgomosios druskos,…

Daugiau Daugiau

KAIP ATSIRADO ĮVAIRIOS KALBOS?

KAIP ATSIRADO ĮVAIRIOS KALBOS?

Kalba — vien žmonių bendravimo būdas. Atskiros kalbos — tai įvairios kalbos formos, rūšys. Jos atsirado kurią nors kalbą sukūrusios visuomenės šimtų kartų pastangomis: atskiros kalbos yra viso istorinio tam tikros visuomenės kelio produktas. Kalbos vystymasis buvo ir tebėra betarpiškai susijęs su žmonių veikla, ypač su gamybine veikla, arba pragyvenimo reikmenų gavimo būdu. Pirmykščiai žmonės daugiausia buvo medžiotojai. Naudodamiesi primityviais įrankiais, jie bastėsi iš vienos vietos kitą, ieškodami maisto. Labai sunkiai ir didelėmis pastangomis, kovodami su badu, šalčiu, o dažnai…

Daugiau Daugiau

KAIP ŽMONĖS IŠMOKO KALBĖTI?

KAIP ŽMONĖS IŠMOKO KALBĖTI?

Prieš atsirandant žmogaus kalbai, kaip jau esame nurodę, turėjo ištobulėti smegenys. Taip pat svarbią reikšmę turėjo pasikeitimai, atsiradę žmogui ėmus vaikščioti stačiomis. Galva nebebuvo nukarusi, žmogus ją laikė tiesiai, o dėl šito išlavėjo raumenys, judinantieji liežuvį ir apatinį žandikaulį. Po tų pakitimų žmogus galėjo ištarti kur kas daugiau įvairių garsų, negu gyvuliai. Tiriant beždžionžmogio sandarą, kyla mintis, kad jis jau galėjo tarti artikuliuotus garsus, nors dėl raumenų išsidėstymo jis dar nepajėgė laisvai judinti apatinio žandikaulio, vadinasi, greitai kalbėti. Kalbos organai…

Daugiau Daugiau

AR UNGURIAI IŠEINA SAUSUMĄ?

AR UNGURIAI IŠEINA SAUSUMĄ?

Reikėtų trumpai atsakyti: ne, neišeina. Bet ir kam tai jiems reikalinga? Juk unguriai—žuvys; kvėpuojančios žiaunomis, vadinasi, oru, ištirpusiu vandenyje. Jie minta smulkiais vandens gyviais; o, gal būt, ir suminkštėjusia vandenyje dvėseliena. Sausumoje jiems lyg nėra ko veikti. Juk gyvūnai neturi tokio papročio nei iš šio, nei iš to, tiesiog dėl kaprizo, eiti „pasivaikščioti” neįprastoje aplinkoje, kurioje jiems sunku gyventi. Vadinasi, unguriai neišeina sausumon?.. Pasakysime taip: paprastai neišeina. Europos upių, ežerų ir didelių tvenkinių unguriai nesiveisia ten, kur gyvena, būdami suaugusiomis…

Daugiau Daugiau