Aronų augalo priežiūra – tai tinkamų auginimo sąlygų sudarymas, tinkamas laistymas, tręšimas, tręšimas ir kenkėjų bei ligų problemos. Pateikiame keletą bendrų aronų augalų priežiūros patarimų:
Šviesa: Aronų augalai paprastai mėgsta ryškią, netiesioginę šviesą. Venkite juos statyti tiesioginėje saulės šviesoje, nes ji gali nudeginti jų lapus.
Laistymas: Laistymas: auginimo sezono metu (pavasarį ir vasarą) palaikykite tolygią dirvos drėgmę, tačiau venkite ją perlaistyti. Tarp laistymų leiskite viršutiniam dirvos centimetrui šiek tiek išdžiūti. Rudenį ir žiemą, augalo ramybės laikotarpiu, laistymą sumažinkite.
Dirva: naudokite gerai drenuojamą vazonų mišinį, kuriame gausu organinių medžiagų. Gerai tinka durpių samanų, perlito ir komposto mišinys.
Temperatūra ir drėgmė: Aronai mėgsta vidutinę 65-75 °F (18-24 °C) temperatūrą. Jiems taip pat patinka didesnė drėgmė, todėl apsvarstykite galimybę pastatyti drėgmės padėklą arba naudoti patalpos drėkintuvą, ypač jei oras sausas.
Tręšimas: Auginimo sezono metu kas 4-6 savaites augalą tręškite subalansuotomis skystomis trąšomis, praskiestomis iki pusės koncentracijos. Venkite tręšti augalo ramybės periodu.
Genėjimas: Jei reikia, nupjaukite visus nudžiūvusius ar pageltusius lapus. Tai padeda išlaikyti augalo išvaizdą ir skatina sveiką augimą.
Kenkėjų ir ligų kontrolė: Stebėkite, ar nėra įprastų kenkėjų, pavyzdžiui, amarų, voratinklinių erkių ir miltligių. Pastebėję kenkėjų, švelniai nuvalykite juos drėgnu skudurėliu arba apdorokite augalą insekticidiniu muilu. Užtikrinkite gerą oro cirkuliaciją aplink augalą, kad išvengtumėte grybelinių ligų.
Persodinimas: Aroną persodinkite kas 1-2 metus, geriausia pavasarį, prieš prasidedant vegetacijos sezonui. Pasirinkite šiek tiek didesnį vazoną ir šviežią vazonų mišinį.
Ramybės periodas: Daugelis aronų rūšių rudens ir žiemos mėnesiais nurimsta. Tuo metu mažiau laistykite ir netręškite. Taip pat galite pastebėti, kad augalo lapija nyksta – tai normalu.
Dauginimas: Aronų augalus galima dauginti dalijant arba renkant ir sėjant sėklas. Dalijimas paprastai atliekamas persodinant augalą, atskiriant šakniastiebius ir persodinant juos į atskirus vazonus.
Laikydamiesi šių priežiūros rekomendacijų, galite padėti savo aronų augalui klestėti ir išlikti sveikam.
Aronas – tai aracinių (Araceae) šeimos žydinčių augalų gentis, kuriai priklauso įvairios rūšys. Štai keletas žymių Aronas augalų rūšių:
Aronas italicum: ši rūšis, paprastai vadinama itališkuoju aronu arba lordais ir ledi, yra kilusi iš Viduržemio jūros regiono. Jos lapai yra rodyklės formos su baltomis gyslomis, o žiedynas – gaubtasis, lėkštas.
Aronas maculatum: ši rūšis taip pat žinoma kaip kukmedžio pintinė, gyvatės galva arba smauglio šaknis, kilusi iš Europos ir Šiaurės Afrikos. Jos lapai rodyklės formos su tamsiomis žymėmis, o lapamakštė apsupta violetiškai rudos spalvos skrotele.
Aronas palaestinum: Ši rūšis kilusi iš Artimųjų Rytų ir dar vadinama Saliamono lelija arba juodąja kalva. Jos lapai blizgantys, tamsiai žali, o spadixas apsuptas žalios spalvos spathe.
Aronų lelija (Zantedeschia aethiopica): Nors techniškai tai nėra tikroji Aronaso rūšis, Zantedeschia aethiopica paprastai vadinama Aronaso lelija arba kalų lelija. Ji kilusi iš pietų Afrikos ir pasižymi dideliais, baltais, piltuvėlio pavidalo žvyneliais, supančiais geltoną skiautelę.
Aronas dioscoridis: ši rūšis kilusi iš rytinio Viduržemio jūros regiono. Jos lapai platūs, strėlės formos, o spadikai apsupti blyškiai žalios spalvos spatelėmis.
Aronas hygrophilum: Ši rūšis kilusi iš Kipro, jos lapai yra širdelės formos, o spateksas apsuptas geltonos spalvos balkšvai žalios spalvos.
Aronas creticum: ši rūšis paplitusi rytiniame Viduržemio jūros regione, jos lapai platūs, žali, su baltomis gyslomis, o lapkočiai apsupti baltos spalvos spatelėmis.
Tai tik keli Aronas rūšių pavyzdžiai, o šios genties rūšių yra daug daugiau. Kiekviena rūšis gali pasižymėti unikaliomis savybėmis, mėgstamomis buveinėmis ir kultūriniais reikalavimais.
Aronų augalų genėjimas yra gana paprastas ir daugiausia apima negyvų ar pažeistų lapų šalinimą, siekiant palaikyti augalo išvaizdą ir sveikatą. Toliau pateikiami veiksmingo aronų augalų genėjimo žingsniai:
Apžiūrėkite augalą: Prieš genėdami atidžiai apžiūrėkite aronų augalą, kad nustatytumėte, ar nėra nudžiūvusių, pageltusių ar pažeistų lapų. Taip pat ieškokite ligotų ar kenkėjų užkrėstų lapų, kuriuos reikia pašalinti.
Pasirūpinkite genėjimo įrankiais: Šiam darbui naudokite švarias, aštrias genėjimo žirkles arba žirkles. Įsitikinkite, kad įrankiai dezinfekuoti, kad tarp augalų neplistų ligos.
Nustatykite genėtinus lapus: Daugiausia dėmesio skirkite geltonuojančių, vystančių ar pažeistų lapų šalinimui. Be to, jei augalas baigė žydėti ir jo viršūnė nudžiūvo, galite nupjauti panaudotą žiedyną.
Genėkite atsargiai: Genėdami darykite švarius pjūvius ties lapų stiebo pagrindu, šiek tiek aukščiau vietos, kur jis jungiasi su pagrindiniu stiebu arba šakniastiebiu. Venkite pjauti sveikus lapus ar stiebus, nes tai gali sukelti augalui nereikalingą stresą.
Nupjautos medžiagos šalinimas: Surinkite nupjautus lapus ir kitas augalų liekanas ir tinkamai jas išmeskite. Jei nupjauta medžiaga turi ligų ar kenkėjų požymių, apsvarstykite galimybę ją išmesti sandariuose maišuose, kad neužsikrėstumėte.
Pasirinktinai: Padalykite augalą (jei reikia): Jei jūsų aronas augalas tapo perpildytas arba peraugo vazoną, genėjimo metu galite apsvarstyti galimybę jį padalyti. Atsargiai iškelkite augalą iš vazono, atskirkite šakniastiebius į mažesnes dalis ir persodinkite juos į atskirus indus su šviežiu vazonų mišiniu.
Stebėkite augalą: Po genėjimo stebėkite aronų augalą, kad įsitikintumėte, jog jis gerai reaguoja į genėjimą. Pasirūpinkite tinkama priežiūra, įskaitant laistymą ir tręšimą, kad augalas ataugtų sveikas.
Laikydamiesi šių veiksmų, galite veiksmingai genėti aronų augalą, kad išlaikytumėte jo išvaizdą ir gyvybingumą visą vegetacijos sezoną. Nepamirškite genėti atsargiai ir nepersistenkite, nes pernelyg intensyvus genėjimas gali augalui sukelti nereikalingą stresą.
Aronų augalus galima dauginti keliais būdais, įskaitant dalijimą, ataugas ir sėklas. Štai kaip galite dauginti aronų augalus:
Padalijimas:
Dalijimas yra vienas iš labiausiai paplitusių aronų dauginimo būdų, ypač kai jie suformuoja šakniastiebių kekes.
Atsargiai išimkite augalą iš vazono ar daržo lysvės.
Švelniai atskirkite šakniastiebius ir įsitikinkite, kad kiekviename padalijime yra kelios sveikos šaknys ir bent vienas augantis taškas ar pumpuras.
Pasodinkite kiekvieną dalelę į atskirą indą ar sodo vietą, pasirūpindami, kad šakniastiebiai būtų padengti dirvožemiu, o augimo taškas būtų nukreiptas į viršų.
Naujai padalytus augalus kruopščiai laistykite ir tinkamai prižiūrėkite.
Atšakos:
Kai kurios Aronas rūšys augina atžalas arba mažus augaliukus aplink pagrindinio augalo pagrindą.
Palaukite, kol atžalos išleis savo šaknis ir ūglius.
Atsargiai atskirkite atžalas nuo pagrindinio augalo, užtikrindami, kad kiekviena iš jų turėtų savo šaknų sistemą.
Pasodinkite atžalas į atskirus vazonus arba tiesiai į sodo žemę, šaknis užberkite žemėmis ir pasirūpinkite, kad ūgliai būtų virš paviršiaus.
Gerai laistykite atžalas ir toliau jas prižiūrėkite, kol jos įsitvirtins.
Sėklos:
Jei jūsų aronas augalas išaugina sėklas, galite jas surinkti, kai jos subręs. Sėklos paprastai būna uogose arba sėklų ankštyse.
Išimkite sėklas iš uogų ar ankščių ir atsargiai jas nuvalykite.
Mažus vazonėlius arba sėklų lovelius pripildykite gerai drenuojamu vazonų mišiniu.
Sėklas pasėkite ant dirvos paviršiaus ir lengvai prispauskite. Neužkaskite sėklų per giliai, nes joms sudygti reikia šviesos.
Palaikykite nuolatinę dirvos drėgmę, o vazonėlius pastatykite šiltoje, šviesioje vietoje, bet ne tiesioginiuose saulės spinduliuose.
Priklausomai nuo rūšies ir sąlygų, dygimas gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.
Kai daigai išleis kelis tikruosius lapelius, galite juos persodinti į atskirus konteinerius arba sodo lysves.
Nepriklausomai nuo pasirinkto dauginimo būdo, labai svarbu tinkamai prižiūrėti naujai padaugintus augalus, įskaitant pakankamą kiekį vandens, šviesos ir maistinių medžiagų, kad jie lengviau įsitvirtintų ir klestėtų. Be to, būkite kantrūs, nes dauginimas gali šiek tiek užtrukti, ypač jei pradedama iš sėklų.
Aronų augalai paprastai yra atsparūs, tačiau jie vis tiek gali būti jautrūs tam tikriems kenkėjams, ligoms ir įprastoms problemoms. Štai keletas problemų, su kuriomis galite susidurti:
Įprasti kenkėjai:
Aronai: amarai: Šie maži vabzdžiai minta aronų augalų sultimis, todėl jų lapai deformuojasi ir keičia spalvą. Juos galima pašalinti stipria vandens srove arba apdoroti insekticidiniu muilu.
Voratinklinės erkės: Šie kenkėjai paplitę sausoje aplinkoje ir gali sukelti dėmių ant lapų ir smulkių tinklelių ant augalo. Padidinkite drėgmę, reguliariai plaukite lapus arba naudokite insekticidinį muilą voratinklinėms erkėms naikinti.
Vabalai: Tai maži, plaukuoti vabzdžiai, kurie minta augalų sultimis ir dažnai slepiasi lapų pažastyse arba išilgai stiebų. Juos pašalinkite rankiniu būdu, naudodami vatos tamponą, pamirkytą spirite, arba naudokite insekticidinį muilą.
Žvynuotieji vabzdžiai: Šie vabzdžiai ant stiebų ir lapų atrodo kaip maži, iškilę iškilimai, čiulpiantys augalo sultis. Pašalinkite juos rankomis arba apdorokite sodininkystės aliejumi ar insekticidiniu muilu.
Sraigės ir šliužai: Šie kenkėjai gali maitintis aronų augalo lapais ir stiebais, palikdami netaisyklingas skyles ir gleivių pėdsakus. Rinkite jas rankomis arba naudokite ekologiškus šliužų ir sraigių masalus.
Dažniausiai pasitaikančios ligos:
Šaknų puvinys: Aronų augalai gali pradėti pūti nuo šaknų puvinio dėl per didelio laistymo arba blogai drenuojamo dirvožemio. Kad išvengtumėte šios grybelinės ligos, pasirūpinkite, kad dirva būtų gerai drenuojama, ir neperlaistykite jos.
Miltligė: Miltligė pasireiškia baltu, miltuotu augalu ant lapų, dažnai drėgnoje aplinkoje. Gerinkite oro cirkuliaciją aplink augalą ir venkite oro laistymo, kad išvengtumėte miltligės.
Bakterinė lapų dėmėtligė: Dėl šios ligos ant lapų atsiranda tamsių, vandeniu įmirkusių dėmių, kurios ilgainiui gali pagelsti ir nukristi. Venkite laistymo iš viršaus ir nedelsdami pašalinkite užsikrėtusias augalo dalis.
Dažniausiai pasitaikančios problemos:
Geltonuojantys lapai: Geltonuojantys lapai gali reikšti perteklinį laistymą, nepakankamą laistymą, maistinių medžiagų trūkumą arba kenkėjus. Spręsdami šią problemą sureguliuokite laistymą, užtikrinkite tinkamą drenažą, tręškite pagal poreikį ir patikrinkite, ar nėra kenkėjų.
Vytimas: Žuvimą gali lemti nepakankamas laistymas, perteklinis laistymas, šaknų puvinys arba aplinkos stresas. Pakoreguokite laistymą, užtikrinkite tinkamą drenažą ir optimalias auginimo sąlygas, kad išvengtumėte vytimo.
Lapijos nykimas: Jei Aronas augalo lapija pradeda nykti, tai gali būti dėl nepakankamo apšvietimo, prastų dirvožemio sąlygų arba kenkėjų ir (arba) ligų. Įvertinkite augalo augimo sąlygas ir atitinkamai spręskite visas problemas.
Reguliariai apžiūrėkite savo Aronas augalus, ieškodami kenkėjų, ligų ar įprastų problemų požymių, ir nedelsdami imkitės veiksmų, kad jie neišsiplėstų. Tinkama priežiūra, įskaitant optimalias auginimo sąlygas ir reguliarią priežiūrą, gali padėti išlaikyti jūsų Aronas augalus sveikus ir klestinčius.
Kas yra Aronas augalai?
Aronų augalai priklauso Aronų genčiai, kuri priklauso Araceae šeimai. Tai žoliniai daugiamečiai augalai, garsėjantys patrauklia lapija ir unikaliais žiedais.
Kaip prižiūrėti aronų augalus?
Aronų augalai auga šviesioje, netiesioginėje šviesoje ir gerai drenuojamoje dirvoje. Augimo sezono metu palaikykite tolygią dirvos drėgmę, o augalų ramybės laikotarpiu laistykite mažiau. Pasirūpinkite vidutine temperatūra ir drėgme, o vegetacijos metu retkarčiais tręškite.
Ar aronų augalai nuodingi?
Taip, daugelyje aronų rūšių yra toksiškų junginių, įskaitant kalcio oksalato kristalus, kurie patekę į organizmą gali sukelti dirginimą ir diskomfortą. Saugokite Aronas augalus nuo vaikų ir naminių gyvūnų ir elkitės su jais atsargiai.
Ar aronų augalai žydi?
Taip, Aronas augalai žydi unikaliais žiedais, kurie paprastai būna apsupti spathe – modifikuoto lapo. Žiedai dažnai būna apsupti vamzdelio pavidalo šakučių. Priklausomai nuo rūšies, žiedai būna įvairių spalvų ir išvaizdos.
Kaip dauginti aronų augalus?
Aronų augalus galima dauginti dalijant, ataugomis arba sėklomis. Dalijant atskiriami šakniastiebiai, o atžalos – tai maži augalėliai, išsivystantys aplink pagrindinio augalo pagrindą. Sėklos gali būti renkamos iš subrendusių uogų arba sėklų ankščių.
Kodėl gelsta mano aronų augalo lapai?
Aronų augalų lapai gali pagelsti dėl įvairių priežasčių, įskaitant perteklinį laistymą, nepakankamą laistymą, maistinių medžiagų trūkumą, kenkėjus arba ligas. Įvertinkite augalo auginimo sąlygas ir atitinkamai spręskite visas problemas.
Kaip elgtis su kenkėjais ir ligomis ant aronų augalo?
Aronų augalams dažniausiai kenkia amarai, voratinklinės erkės, miltligės ir žvynabudės. Užkrėstus vabzdžius apdorokite insekticidiniu muilu arba neemo aliejumi. Dažniausiai pasitaikančios ligos: šaknų puvinys, miltligė ir bakterinė lapų dėmėtligė. Pagerinkite auginimo sąlygas ir nedelsdami pašalinkite užkrėstas augalų dalis.
Kada turėčiau persodinti aronų augalą?
Aronų augalus persodinkite kas 1-2 metus, geriausia pavasarį, prieš prasidedant vegetacijos sezonui. Pasirinkite šiek tiek didesnį vazoną ir šviežią vazonų mišinį, o jei reikia, augalą padalykite.
Ar aronų augalai tinka auginti kambaryje ar lauke?
Priklausomai nuo rūšies ir klimato, Aronas augalus galima auginti ir kambaryje, ir lauke. Patalpose jie mėgsta ryškią, netiesioginę šviesą, o lauke gerai auga daliniame šešėlyje arba apšviesti saulės šviesos.
Ar aronų augalai miega?
Taip, daugelis aronų rūšių rudens ir žiemos mėnesiais užmiega. Tuo metu sulėtėja augimas, o lapija gali nudžiūti. Sumažinkite laistymą ir netręškite, kol pavasarį pasirodys naujas augalas.
