Kulono dėsnis paprastai ir aiškiai nusako, kaip vienas kitą veikia elektriniai krūviai. Jei du kūnai turi elektrinį krūvį, tarp jų atsiranda jėga. Vienodi krūviai vienas kitą stumia, o priešingi – traukia. Tai vienas svarbiausių elektros fizikos dėsnių.
Paprasčiausia šio dėsnio mintis yra tokia: kuo didesni krūviai, tuo stipresnė jėga tarp jų. Kuo didesnis atstumas tarp krūvių, tuo ta jėga silpnesnė. Vadinasi, elektrinė sąveika priklauso ir nuo krūvių dydžio, ir nuo atstumo.
Kulono dėsnis užrašomas formule:
Čia F reiškia elektrinę jėgą, q1 ir q2 yra krūviai, r – atstumas tarp jų, o k – pastovus dydis. Svarbiausia suprasti ne pačią formulę, o jos prasmę. Jei krūviai padidėja, jėga sustiprėja. Jei atstumas padidėja du kartus, jėga sumažėja net keturis kartus.
Pavyzdžiui, jei turime du vienodo ženklo krūvius, jie vienas kitą stums. Jei vienas krūvis teigiamas, o kitas neigiamas, jie trauks vienas kitą. Būtent todėl elektriniai reiškiniai gali būti labai skirtingi, nors juos aiškina tas pats dėsnis.
Kulono dėsnį galima palyginti su gravitacija. Kaip gravitacija veikia mases, taip Kulono dėsnis aprašo elektrinių krūvių sąveiką. Tačiau elektrinė jėga dažnai būna daug stipresnė už gravitacinę, todėl atomų ir dalelių pasaulyje ji yra labai svarbi.
Šis dėsnis padėjo mokslininkams suprasti, kad elektra nėra atsitiktinis reiškinys. Ji veikia pagal aiškias taisykles, kurias galima apskaičiuoti. Dėl to tapo įmanoma plėtoti elektros teoriją, tirti atomų sandarą ir kurti šiuolaikines technologijas.
Trumpai tariant, Kulono dėsnis sako: elektrinių krūvių jėga yra tuo didesnė, kuo didesni patys krūviai, ir tuo mažesnė, kuo didesnis atstumas tarp jų. Vienodi krūviai stumia, priešingi traukia. Būtent todėl Kulono dėsnis yra vienas pagrindinių elektros fizikos dėsnių.
