Paprastoji trūkažolė dažniau vadinama cikorija, o jos šaknys buvo naudojamos kavos pakaitalui gaminti. Ji pasižymi įvairiomis gydomosiomis savybėmis, o jos jauni lapai, ūgliai ir šaknys gali būti naudojami maistui.
Paprastoji cikorija taip pat buvo žinoma kaip: kerpė, gysločio žolė, gysločio žolė, bambukinė žolė, cikorija, gysločio žolė. Paprastoji trūkažolė yra daugiametis 30-150 cm aukščio žolinis augalas. Šaknis yra stora, kamieną primenanti šaknis, kuri užauga iki 2 cm skersmens ir siekia 50 cm ilgio. Stiebas stačias, šakotas, briaunotas ir padengtas plaukeliais
Lapai plaukuoti, kartais tik apatinėje pusėje. Apatiniai lapai su lapkočiais, link pagrindo siaurėjančiais, plunksniškai suskaldytais. Viduryje ir stiebo viršūnėje lapai smulkesni, laibi. Graižai 3-4 cm skersmens, žiedai tik liežuvėlio formos, šviesiai mėlyni, kartais balti arba rausvi, išsidėstę stiebų viršūnėse ir lapų pažastyse. Žydi nuo liepos iki rugsėjo mėn.
Vaisius – pleišto formos lukštas, išlenktas, šonuose suplotas, prie pagrindo siaurėjantis, su rombo formos taurele. Vaisiaus paviršius nelygus, dažniausiai neskaidrus, pilkai geltonas, su išilginėmis tamsesnėmis dėmėmis. 2-3 mm ilgio, 1,2-1,5 mm pločio, 0,6-0,8 mm storio. 1000 sėklų sveria 1-1,2 g. Vienas augalas subrandina iki 25 000 sėklų. Sėklos subręsta rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo mėnesį.
Dauginasi sėklomis, kurios turi skrotelę. Cikorijų preparatų nerekomenduojama vartoti esant sumažėjusiam skrandžio rūgštingumui, skrandžio opoms, lėtinėms kepenų ligoms. Nerekomenduojama cikorijų preparatų vartoti labai ilgai ir dideliais kiekiais, nes gali sutrikti virškinimas ir pažeisti tinklainę. Gydomosios cikorijų savybės Cikorijų žiedų preparatai pasižymi raminamuoju, širdies darbą mažinančiu poveikiu.
Cikorijų šaknų preparatai pasižymi organizmą stiprinančiomis, cukraus kiekį kraujyje mažinančiomis, sutraukiančiomis, šlapimą ir tulžį varančiomis bei bakterijas naikinančiomis savybėmis. Jie vartojami sergant virškinamojo trakto ligomis, sergant inkstų akmenlige ir virškinimui gerinti.
Žmonės cikorijų pieniškomis sultimis išoriškai gydė karpas. Rinkimas ir laikymas Vaistams naudojami trūkažolių žiedai ir šaknys. Cikorijų žiedai renkami liepos mėnesį, kai žiedai visiškai išsiskleidžia. Surinktos jos džiovinamos žiemai, paskleidžiant plonu sluoksniu nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje arba džiovinimo patalpose iki 25-30 °C temperatūroje. Tinkami naudoti 1 metus, jei laikomi sausoje, gerai vėdinamoje, tamsioje vietoje.
Cikorijų šaknys kasamos 2 arba 3 metais. Šaknys nuvalomos, nuplaunamos šaltu vandeniu, susmulkinamos ir džiovinamos labai gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje 50-55 °C temperatūroje. Tinkamai paruoštos šaknys yra bekvapės, viduje baltos ir susiraukšlėjusios. Laikomos vėsioje ir sausoje vietoje, tinka laikyti 2 metus. Platinimas Vienintelė Lietuvoje natūraliai auganti rūšis yra paprastoji trūkažolė. Jų galima rasti augančių pakelėse, pievose ir žvyrduobėse. Mėgsta kalkingas dirvas.
Kitos kultūrinės cikorijų rūšys ir porūšiai: Dažniausiai cikorijos auginamos dėl šaknų, todėl joms labiausiai tinka puri, kalkinga dirva. Augalas žydi tik antraisiais metais. Jauni ūgliai ir lapai gali būti naudojami salotoms ruošti. Subrendę jie tampa kartūs.
Cikorijų šaknys naudojamos kavai gaminti arba maišomos su kitų augalų šaknimis, kad būtų pagamintas kavos gėrimas. Šaknys taip pat gali būti verdamos arba troškinamos. Šiam tikslui geriausiai tinka dvimečių augalų šaknys, nes vėliau jos tampa labai karčios. Iš cikorijų išgaunama fruktozė ir inulinas. Kiti faktai Lietuvoje cikorijos laikomos archeofitiniu augalu, išplitusiu dėl žmogaus veiklos. Yra duomenų, kad cikorijas vaistams naudojo Egipto ir Romos gyventojai.
Šaltinis – https://lt.wikipedia.org/wiki/Tr%C5%ABka%C5%BEol%C4%97
