Gru 18, 2024
70 Views
Komentavimas išjungtas įraše Prieraišumo teorijos supratimas: kaip vaikystė formuoja mūsų gyvenimą

Prieraišumo teorijos supratimas: kaip vaikystė formuoja mūsų gyvenimą

Written by

Ar kada nors susimąstėte, kaip jūsų vaikystės patirtis daro įtaką jūsų suaugusiųjų santykiams? Sveiki atvykę į žavų prisirišimo teorijos pasaulį! Išsiaiškinkime, kaip ankstyvosios ryšio su globėjais akimirkos formuoja mūsų emocinį kraštovaizdį ir socialinę sąveiką.

Prieraišumo teorijos pagrindas

Johno Bowlby sukurta prisirišimo teorija pabrėžia ankstyvojo ryšio tarp vaikų ir jų pagrindinių globėjų svarbą. Šis ryšys nėra tik šiltas jausmas; jis labai svarbus tiek emociniam, tiek fiziniam vystymuisi. Kai vaikai užmezga saugų prieraišumą, jie įgyja pasitikėjimo, išmoksta socialinių įgūdžių ir optimistiškai žvelgia į pasaulį. Įsivaizduokite vaiką, kuris užtikrintai lipa į medį, nes žino, kad tėvai yra šalia ir pagaus jį, jei jis nukris! Priešingai, nesaugaus prieraišumo vaikai dažnai gyvenime jaučia nerimą ir nepasitikėjimą. Ši ankstyvoji patirtis padeda pagrindą ilgalaikiams emociniams modeliams, darantiems įtaką viskam, pradedant santykiais ir baigiant savigarba.

Nesaugių prisirišimų išaiškinimas

Prieraišumo teorijoje išskiriami trys pagrindiniai nesaugaus prisirišimo tipai: Nerimą keliantis / ambivalentiškas, nerimą keliantis / vengiantis ir nerimą keliantis / dezorganizuotas. Nerimastingi / ambivalentiški vaikai dažnai patiria nenuspėjamą globėjo reakciją, todėl jie būna prisirišę ir nerimastingi. Įsivaizduokite vaiką, kuris siekia nuolatinio užtikrintumo ir bijo būti paliktas net ir esant stabiliems santykiams. Kita vertus, nerimastingi ir (arba) vengtini tipai, pavyzdžiui, vaikas, turintis pernelyg griežtą dėdę, išmoksta slopinti savo emocijas, todėl dažnai patiria sunkumų išreikšdami meilę ar diskomfortą. Galiausiai nerimastingas / dezorganizuotas prisirišimas atsiranda dėl nenuoseklios globos, sukeliančios sumaištį ir nerimą. Šie prisirišimo stiliai lemia suaugusiųjų požiūrį į intymumą ir santykius, dažnai kartojant vaikystės modelius.

Saugaus ir nesaugaus prisirišimo ilgalaikis poveikis

Kaip šie prisirišimo stiliai mus veikia suaugus? Tyrimai rodo, kad saugus prisirišimas vaikystėje paprastai siejamas su pasitikinčiais, gerai prisitaikiusiais suaugusiaisiais, kurie gali užmegzti sveikus santykius. Jie į iššūkius žvelgia pasitikėdami savimi ir optimistiškai, panašiai kaip riteris, pasirengęs mūšiui su savo patikimu žirgu. Priešingai, nesaugiai prisirišę asmenys gali jausti nerimą, prisirišti prie partnerių arba sunkiai emociškai įsitraukti. Pagalvokite apie nerimastingą ambivalentišką suaugusįjį, kuris nuolat jaučia poreikį gauti patvirtinimą, bet dažnai galiausiai jaučiasi atstumtas. Neigiama ankstyvoji patirtis kartu su toksiniu stresu, pavyzdžiui, didžiuliu spaudimu ar konfliktų poveikiu, gali būti žalinga ir turėti ilgalaikį poveikį savigarbai ir socialiniam elgesiui.

Toksinio streso poveikis vystymuisi

Toksinis stresas vaikystėje ne tik gadina dabartį, bet ir blogina gerovę ateityje. Kai vaikai patiria nuolatinį stresą, jis gali stabdyti smegenų vystymąsi ir susilpninti imuninę sistemą, todėl jie tampa jautresni ligoms. Fiziologiniu požiūriu toksinis stresas sukelia padidėjusį širdies ritmą ir kraujospūdį, kurie yra tarsi ankstyvieji įspėjamieji ženklai, kad „kovos arba bėgimo“ reakcija tampa norma. Pasekmės yra labai rimtos; dėl jų gali atsirasti impulsų kontrolės sunkumų, padidėti nerimas ir vėliau gyvenime kilti problemų užmezgant santykius. Tėvams ir globėjams tenka labai svarbus vaidmuo mažinant šį stresą, nes jie sukuria stabilią, globojančią aplinką, kurioje vaikai jaučiasi saugūs, gali tyrinėti savo pasaulį ir be baimės reikšti savo emocijas.

Prieraišumo stilių matavimas ankstyvoje vaikystėje

Prieraišumo stiliaus supratimas dažnai prasideda ankstyvojoje vaikystėje, o psichologai turi įvairių vertinimo metodų – vienas iš žinomiausių yra „Strange Situation“ procedūra. Trumpai tariant, šiuo metodu stebima, kaip vaikai reaguoja į išsiskyrimus ir susijungimus su globėjais. Saugų prieraišumą užsitikrinę vaikai paprastai patiria nerimą, kai globėjas išvyksta, bet lengvai nusiramina jam grįžus. Priešingai, nesaugaus prieraišumo vaikai reaguoja įvairiai, priglunda prie grįžtančio globėjo arba jo vengia. Šis pamatinis prieraišumo supratimas padeda prognozuoti elgesį vėlesniame gyvenime ir įvertinti poveikį akademiniams ir socialiniams rezultatams. Tyrimai parodė, kad saugus prieraišumas dvejų metų amžiaus gali lemti teigiamus socialinius ryšius vėlesniais metais, o nesaugus prieraišumas gali lemti didesnį vidurinės mokyklos nebaigusių mokinių skaičių. Tokios išvados yra labai svarbios!

Prieraišumo teorija suteikia svarbių įžvalgų apie tai, kaip ankstyvoji patirtis lemia mūsų suaugusiųjų gyvenimą. Pririšimo stilių pažinimas gali padėti užmegzti sveikesnius santykius ir geriau suprasti save. Taigi švęskime augimo ir gijimo kelionę po vieną ryšį!

Article Categories:
Įdomybės

Comments are closed.