Mažmeninės prekybos patalpų rinka

Lietuvos mažmeninės prekybos patalpų rinka sparčiai vystosi. Optimistiškos nuomos rodiklių prielaidos bei mažas neišnuomotų patalpų procentas privilioja vis daugiau vis daugiau investuotojų į šį sektorių. Pagrindinės priežastys kodėl Vilniaus miestas patrauklus užsienio investuotojams yra šios:

  • auganti gyventojų perkamoji galia;
  • nedarbo lygis yra vienas žemiausių šalyje;
  • Vilniaus gyventojų gaunamos vidutinės pajamos yra aukštesnės, negu kituose miestuose;
  • Augantis vietinių bei užsienio turistų skaičius;
  • Besikeičiantys apsipirkinėjimo įpročiai.

Šiandien Vilnius turi apie 500 000 m² prekybinių patalpų, kurias galima suskirstyti į tris segmentus: prekybiniai plotai pagrindinėse prekybai skirtose miesto gatvėse, hypermarketai, prekybos centrai. 2006 metais Vilniuje buvo atidarytas tik vienas prekybos centras (BIG- 19 000 m²).

Vilniaus mieste yra keturios pagrindinės prekybos gatvės:

  • Gedimino prospektas;
  • Pilies gatvė;
  • Vokiečių gatvė;
  • Didžioji gatvė.

Kiekviena gatvė turi unikalių bruožų, kurie vilioja pirkėjus bei prekybininkus.

Gedimino prospektas tai ne tik centrinė Vilniaus miesto gatvė, bet ir didžiausiu prestižu šalyje pasižyminti gatvė. Šiuolaikiškai rekonstruotas Gedimino prospektas apjungia pramogų, laisvalaikio, prekybos, komercinės, gyvenamosios ir vyriausybinės paskirties patalpas. Prekybinių patalpų plotas Gedimino prospekte yra gan ribotas. Nuomininkai dažnai pasirašo dešimties ir daugiau metų nuomos sutartis, tad naujos parduotuvės dažniausiai atidaromos tik vykstant nuomininkų ir patalpų savininkų kaitos procese. Esant ribotoms naujų pastatų statymo galimybėms, vienintelis būdas padidinti prekybinius plotus yra esamų patalpų transformacija į prekybines patalpas. Kadangi šiuo metu yra nemažai administracinių pastatų, kuriuose įsikūrusios įvairios valstybinės institucijos, ateityje Gedimino prospekte galime tikėtis vis naujų prekybinių plotų projektų vystymo.

Istoriškai susiklostė taip, jog turistai ypač mėgsta pilies gatvę, čia gausu suvenyrų, juvelyrinių gamininių parduotuvių.  Taip pat ją galima vadinti laisvalaikio teritorija kur gausu- restoranų, kavinių, viešbučių.

Vokiečių gatvė taip pat formaliai patraukli pirkėjams bei prekybininkams, tačiau nepakankamas pėsčiųjų srautas, sunkios automobilių parkavimo sąlygos sparčiai išstumia parduotuves iš miesto centro, užleisdamos vietą laisvalaikio pramogoms- restoranams, kavinėms, kazino.

Kaip kontrastas- Didžioji gatvė, kuri tapo išskirtine prabangos prekių vieta Vilniuje. Joje galima rasti beveik visų prestižinių prekių ženklų. 2006 metais Didžiosios gatvės patrauklumas buvo laikinai sumažėjęs dėl mieto Rotušės skvero rekonstrukcijos. Rekonstrukcija padidino Didžiosios gatvės vertė prekybos, turizmo bei laisvalaikio prasme.

2.1  Pagrindiniai turto vertės elementai

Nors dėl šiuo metu susiklosčiusios nekilnojamojo turto rinkos NT vertę labiausiai lemia jo dislokacijos vieta. Tačiau pagal vertės teoriją yra keliamos šios būtinosios  sąlygos kaip vertės pagrindas- naudingumas, retumas, paklausa, perleidžiamumas. Naudingumas reiškia galimą turto panaudojimą, galimybę iš jo gauti pajamas. Vieni objektai gali būti traktuojami kaip naudingesnius- galinčius atnešti daugiau pelno. Taigi tokius objektus galima pelningiau parduoti.

Retumas- tai individualios turto savybės, kurios teikia papildomą vertę ir pasireiškia kaip unikalių ypatybių visuma. Nors ši visuma retai sutinkama, ji išskiria objektą kaip iš kitų statinių taip suteikdamas jam didesnę vertę. Paklausa, tai pirkėjo galimybės ir noro nusipirkti turtą ar įsigyti paslaugą santykis. Kuo šis santykis didesnis, tuo didesnė galimybė varijuoti kainą. Paklausą lemia daugelis kriterijų: ekonominė šalies padėtis, vidutinės gyventojų pajamos, darbo užmokestis. Kai kinta šie veiksniai keičiasi ir kaina.

Perleidžiamumas, tai galimybė turimo turto nuosavybės teises perleisti kitam naudotojui: savininkui, nuomininkui. Perleidžiamumas suteikia galimybę efektyviai naudojantis turto savybėmis gauti pajamas.

Tik tenkinantis visas keturias sąlygas turtas yra vertingas, t. y. jam galima nustatyti vertę.

šaltinis: http://drambliukosvajones.lt/gyvenamojo-nekilnojamojo-turto-rinka/

Sekite Mus

Kaip tinkamai prižiūrėti dantis

Odontologai Kaune pataria pamiršti vakarinius užkandžiavimus, naudoti tik dantų priežiūrai skirtas priemones ir puoselėti savo dantis. Tokiu būdu burnos higiena Kaune tarp šio miesto gyventojų, ypač tėvelių, auginančių mažus vaikus, turėtų tapti prioritetu, nes dantis reikia prižiūrėti nuo mažens.

Dantys – svarbi mūsų kūno da­lis. Jie padeda kramtyti maistą, mėgautis įvairių patiekalų skoniu, balti, spindintys dantys ir graži šypsena neretai tampa žmogaus vizitine kor­tele. Visi žinome, kad dantis reikia prižiūrėti, bet ar tinkamai juos pri­žiūrime?

Neužkandžiaukite prieš miegą

Ne paslaptis, kad dantis rei­kia valyti du kartus per dieną. Ryte po pusryčių ir vakare po vakarie­nės. Ypač kruopščiai dantis reikia valyti vakare. Tą labai svarbu ži­noti mėgstantiems užkandžiauti prieš miegą. Naktį mikrobų akty­vumas yra tikrai didesnis negu dieną, todėl jei ant dantų lieka nors truputis maisto, labai greitai gami­nasi rūgštys ir dauginasi mikrobai, kurie graužia emalį. Po tam tikro laiko atsiranda ir skylutės, ne per vieną naktį, bet reikėtų susimąstyti ir neužkandžiauti prieš miegą.

Odontologai Kaune pataria dienos metu, po pietų ir po už­kandžių, atsigėrus kavos ar arba­tos reikėtų bumą išskalauti šiltu vandeniu, kad kuo daugiau mais­to likučių išskalautume iš bur­nos. Taip pat po valgio galima pakramtyti gumą. Tačiau ji turė­tų būti be cukraus ir kramtoma tik po valgio ir neilgai, tol kol gu­ma mums skani. Kai guma pra­randa skonį, ją reikia išspjauti, nes ilgiau kaip 10 minučių gumą kramtyti yra nesveika. Nepa­mirškite, kad guma yra tik papil­doma burnos priežiūros priemo­nė ir pagrindine jos vadinti nega­lime. Kramtant gumą išsiskiria daugiau seilių, kurios padeda dantims apsivalyti. Vyksta sa­vaiminis valymas, tačiau jis jo­kiu būdu negali pakeisti dantų valymo šepetėliu ir dantų pasta.

Nenaudokite kieto šepetėlio

Odontologai ir burnos higienis­tai vaikams ir paaugliams rekomen­duojame naudoti tik minkštą dantų šepetėlį. Vyresniems žmonėms tin­ka vidutinio kietumo šepetėlis, o kietas šepetėlis skirtas tik išima­miems protezams ir kietoms plokš­telėms valyti. Yra paplitusi klaidinga nuomonė, kad kietu šepetėliu dantys nusivalo geriau. Tikrai taip nėra, kietas šepetėlis braižo danties paviršių, dantenas, raižo emalį. Su­braižytame dantyje gali daug greičiau ir geriau kauptis nešvarumai, apnašos, o laikui bėgant atsirasti ir ėduonis. Kietu šepetėliu galima va­lyti dantis tik labai retai, labai trum­pą laiką, kai yra atsiradusių kavos, vyno ar arbatos apnašų ir neilgiau kaip savaitę. Vertėtų žinoti, kad nuo nikotino patamsėjusių dantų nenušveis joks šepetėlis, netgi kietas.

Šepetėlį keisti reikia kas tris mėnesius, nes išsikraipę šereliai ne­belenda į tarpdančius ir dantys yra valomi nekokybiškai. Šepetėlį rei­kėtų laikyti gerai vėdinamoje patal­poje. Dažniausiai vonia tikrai nėra gerai vėdinama, todėl šepetėlį reikia gerai išplauti, laikyti pastatytą ir jo­kiu būdu neuždengtą, kad kuo grei­čiau nubėgtų ir išgaruotų vanduo. Žmonės kartais mėgsta uždengti še­petėlius, laikyti juos dėkluose, to nepatariame, nes taip skatinamas mikrobų dauginimasis.

Odontologai Kaune perspėja, kad labai svar­bu įprasti valyti dantis nuo mažens. Šiuo metu tai yra labai didelė pro­blema, nes vaikai tingi valytis dantis ir tik geras tėvų pavyzdys gali juos paskatinti. Reikėtų nepatingėti ir pamokyti vaikus tinkamai ir regu­liariai valyti dantis. Jei vaikas matys gerą pavyzdį, jis būtinai juo seks. Ir kuo anksčiau mes išmokysime vai­kus valytis dantis, tuo geresni bus rezultatai ir burnos higiena Kaune taps prioritetine sritimi. O svarbiausia, kad mokant vaikus teisingos burnos higienos, dantys rečiau ges, vaikas išvengs dažnai pasitaikančių pro­blemų ir galės dažniau šypsotis.

šaltinis: Kada dantų balinti nerekomenduojama?

Sekite Mus

Ką reikia žinoti apie geodezinių matavimų kainą

Greičiausiai jau šimtą kartų girdėjote, kad žemė – turtas, kuriuo dera tinkamai pasirūpinti. Pasirūpinote? Jei skaitote šį tekstą, panašu, kad dar ne.

Atėjo metas atlikti geodezinius matavimus, nes gal norite sujungti sklypus, juos parduoti ar atidalyti, teks pasirūpinti geodeziniais matavimais. Kaina neretai yra tas rodiklis, kuris nulemia žmogaus apsisprendimą.

Ieškote tik pigiausio varianto? Neskubėkite, nes ne viskas – auksas, kas auksu žiba. Internete suradote skelbimą, kuris atvirai deklaruoja, kad matavimo darbus geba atlikti per kelias dienas ir už neįtikėtinai mažą kainą? Netikėkite, taip nebūna.

Kiekviena įmonė, kuri teikia geodezinių matavimų paslaugas gali papasakoti ne vieną tokią istoriją, kad susižavėję nedidele pinigų išraiška, vėliau žmonės keliavo pas profesionalus, nes darbai nebuvo atlikti, bet pinigai paimti. Akivaizdu, kad sukčių auka tapti nedera.

Geodezinių matavimų kaina

Geodezinių matavimų kaina nėra tokia jau labai didelė. Ieškoti kiek įmanoma pigiau ne visada apsimoka. Jei neskubate, galite palaukti ir šaltojo metų periodo. Tada kaina sumažėja, nes matininkų darbo krūvis būna ne toks didelis. Žinoma, galite kooperuotis ir su savo kaimynais ir matavimus atlikti kartu. Sulauksite malonios nuolaidos bei žinosite, kad ateityje nebus jokių ginčų, nes sklypai išmatuoti tiksliai ir jokių klaidų nėra.

Pati darbų kainos sandara yra pakankamai elementari. Ją lemia keli veiksniai, tai sklypo dydis, juk kuo didesnis, tuo ilgiau teks jį matuoti. Nereikia pamiršti ir pačio sklypo užstatyto arba sudėtingumo, nes objektų kiekis matavimų trukmę prailgina, kaip ir kainą. Vasarą darbai bus brangesni nei rudenį, o sklypo vieta gali ženkliai padidinti darbų kainą. Matininkams reikia nuvykti ir pan. O labiausiai kainą išpučia – darbų atlikimo terminas. Greitis kainuoja, nes tenka tada mesti visus darbus ir koncentruotis ties viena užduotimi. Ją privalu atlikti ne tik greitai, bet ir be klaidų. Už tai teks papildomai sumokėti.

Geodezinių matavimų kainodaroje jokios paslapties nėra. Anksčiau paminėti faktoriai lemia būsimą darbų kainą. Ne visada verta skubėti savo sklypą išmatuoti kuo greičiau, kartais ir palankesnio momento palaukti galima, bet visada reikia kreiptis pas kvalifikuotus savo srities specialistus. Taip pinigų vėjais tikrai nepaleisite.

Ką galime pasiūlyti šia tema: Kuo skiriasi geodeziniai ir kadastriniai matavimai Kaune

Sekite Mus

Tulpių ekonominė vertė

Pastaruoju metu labai pakito tulpių paskirtis, nes šios lauko gėlės tapo po­puliariomis šiltnaminėmis. Dabar tulpės pražydinamos nuo gruodžio mėnesio iki natūralaus jų žydėjimo laiko lauke. Zinomos ir jų pražydinimo ištisus me­tus programos.

Tulpių pražydinimas

Tulpes pražydinti labai apsimoka, nes pražydinimo trukmė trumpa (25-30 d.), o svogūnai sodinami tankiai (250– 300 vnt./m2). Labai gerai organizavus darbą, tame pačiame plote per sezoną galima padaryti 5 apyvartas, o visiš­kai nesunkiai 3 apyvartas ir iš šilt­namių 1 m2 naudingo ploto per 5 mėne­sius pirmuoju atveju nuskinti 1250– 1500 žiedų, antruoju 750-900 žiedų.

Daugiausia tulpių auginama Olandi­joje (6154 ha), Anglijoje (1550 ha), Da­nijoje (700 ha), Japonijoje (400 ha), VFR (350 ha), TSRS (220 ha), Prancūzi­joje (100 ha), Lenkijos Respublikoje (150 ha). 1980 m. Olandijoje komerciniu požiūriu svarbios buvo 102 veislės (au­ginamos daugiau kaip 10 ha), o iš viso auginama apie 300 veislių. Darvino hibridinių tulpių sodinama 1931 ha, iš jų ‘Apeldoorn’ — 946 ha, ‘Golden Apel­doornr 465 ha. Triumfo grupės veislių auginama 1827 ha (‘Prominence’ 247 ha, ‘Lustige Witwe’ 245 ha). Si šalis kasmet eksportuoja 1,5 bilijono tulpių svogūnų, iš jų daugiausia VFR, JAV, Prancūzi­ją, Svediją. TSRS daugiausiai tulpių augina tarybinis ūkis „Mirnyj” (Stav­ropolio kraštas, Krymo sritis), Sočio gėlininkystės ir sodininkystės moks­linio tyrimo instituto eksperimentinis ūkis, tarybinis ūkis „Pobeda” (Klino miestas, Maskvos sritis), Latvijos ko­lūkis „Draudziba”.

Tulpės Lietuvoje

Lietuvoje gamybinė tulpininkystė prasidėjo nuo 1965 m., tulpių svogūnus pasto.viai ėmus importuoti iš Olandijos. Iki 1980 m. buvo įvežta 2,5 mln. tulpių svogūng (apie 100 o iš Kaišia­dorių introdukcinio karantininio punkto įvairiems ūkiams parduota 4,8 mln. svo­gūnų. Sią veiklą kontroliavo LTSR že­mės ūkio ministerijos Respublikinis so­dininkystės ir daržininkystės trestas, o vėliau Lietuvos TSR vaisių ir daržo­vių ūkio ministerija. Be to, Lietuvos respublikinis susivienijimas „Sėklos” nuo 1966 m. iš ivairių Tarybų Sąjungos ūkių atvežė Lietuvą 1,2 mln. tulpių svogūng ir apie 100 t svogūnėlių, ku­riuos skyrė atraminiams ūkiams arba pagal sutartis gyventojams, organizavo svogūng supirkimą ir jų realizavimą. Buvusios LTSR komunalinio ūkio mi­nisterijos ūkiai kasmet išaugindavo apie 1 mln. tulpių svogūng. Per minėtą laikotarpi tulpes augino 11 ūkių. 1976 m. iš viso buvo išauginta 5,2 mln. prekinių svogūng (dauginimosi koeficientas 0,9), 1977 m.– 6,6 mln. (d. k. 1,2), 1978 — 7,6 mln. (d. k. 1,7). 1978 m. tulpes augino Kaišiadorių sodininkystės tarybinis ūkis (12 ha), Radviliškio rajono Beino­ravos tarybinis ūkis (5 ha), Siaulių rajo­no „Pirmyn” kolūkis (4 ha), Avižienių sodininkystės tarybinis ūkis (2 ha), Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stoties eksperimentinis ūkis (2 ha).

Napalankūs metai Lietuvoje

Lietuvos tulpynams nepalankūs buvo 1979 metai, kai po lietingo rudens buvo atšiauri žiema. Nuostolių patyrė Siau­lių rajono „Pirmyn” kolūkis, Kaišia­dorių sodininkystės tarybinis ūkis ir tik Radviliškio rajono Beinoravos tarybi­niame ūkyje svogūng derlius nebuvo mažesnis. Tų metų rudenį iš viso buvo pasodinta 4,4 mln. svogūng šiuose ūkiuose (tūkst. vnt.): Siaulių rajono „Pirmyn” kolūkyje — 896, Radviliškio rajono Beinoravos tarybiniame ūky­je — 667, Kėdainių rajono A. Sniečkaus kolūkyje — 617, Vilniaus rajono Avi­žienių sodininkystės tarybiniame ūky­je — 532, Vilniaus šiltnamių kombina­te — 366, Panevėžio rajono Paežerio kolūkyje 268, Sirvintų rajono Ker­navės kolūkyje — 236, Vytėnų sodinin­kystės ir daržininkystės bandymų sto­ties eksperimentiniame ūkyje — 230, Vilniaus dekoratyvinių augalų tarybi­niame ūkyje — 200. Mažiau buvo au­ginama Kauno rajono Batniavos darži­ninkystės tarybiniame ūkyje.

Kita naudinga tema apie tulpes: Pratarmė apie tulpes ir jų rūšis

Sekite Mus

Taikomieji tyrimai pamatams – ritininė hidroizoliacija ir bitumo mastika

Problema:

Pamatų hidroizoliacijos parinkimas ir technologijos parinkimas.

Šita problema iškilo nes statybinių medžiagų rinkoje yra siūloma daugybės gamintojų, įvairių rūšių, paskirties, kokybės ir kainų hidrizoliacijos.

Tikslai:

  1. Susipažinti su hidroizliacijos medžiagų ,medžiagomis.
  2. Susipažinti su hidroizoliacijos dangos klojimo technologijomis ir parinkti klojimo technologiją.
  3. Analizuoti ir įvertinti hidroizoliacijos dangos teigiamas ir neigiamas savybes.

Uždaviniai:

  1. Susipažinti su hidroizoliacijos dangos charakteristikomis, savybėmis, dangų klasifikavimu;
  2. Tai tepamos ar klijuojamos dangos, šių technologijų teigiamomis ir neigiamomis savybėmis.
  3. Hidroizoliacijos dangos optimalaus varianto parinkimas.

Tyrimo planas:

    1. Problemos išaiškinimas;
    2. Pagrindinių tikslų apibendrinimas;
    3. Tikslams uždavinių iškėlimas ir aiškinimas;
    4. Duomenų rinkimas:
  • susipažinimas su technologijomis;
  • medžiagų analizavimas ir skaičiavimas;

5.Optimalaus varianto parinkimas.

Pateikiamos skirtingų savybių ir sudėties dangos.

Pasirinkau dvi skirtingas hidrizoliacijos dangas ir jas lyginu tarpusavyje .Tai butų savaime prilimpanti 2 sluoksniu ritininė hidroizoliacija, ir teptinė bitumo mastika.

Ritininė hidroizoliacija

Tai yra elatiška hidroizoliacinė membrana, suformuota iš kryžmiškai sluoksniuotos plėvelės ir unikalios, savaime prilimpančios bitumo mišinio medžiagos. Privalumai: savaime prilimpanti- nereikia prilydyti, elastiška – prisitaiko prie statinio poslinkių. Įrengimas: esant žemesniai nei + 4 C temperatūrai aplinkos, patikrinama ar paviršiai neapledija ar apšerkšnija. Prieš hidroizoliacijos įrengimą prie vidinių, išorinių  statinio kampų aplink vamzdžių prasikverbimus tepama mastika.hidroizoliacija būtina  prispausti prie paviršiaus volelių, kad užtikrinti gerą sukibimą su paviršiumi.

Bitumo mastika

Šis produktas gali būti naudojamas ant betoninio ir plytinio paviršiaus. Ji saugo pamatus nuo pelėsių, rūdžių, iškorėjimo bei korozijos. Ši danga tolygi ir vienalytė, todėl nesutrūkinės. Privalumai: Paprastas pritaikymas-mentele tepama tiesiai ant pagrindo. Įrengimas: rekomenduojama naudoti prie +4C ir aukštesnės aplikos temperatūros. Prieš tepant mastika būtina paviršius nuvalyti ir nusausinti ir padengti gruntu. Mastiką butina gerai užtepti ant paviršiaus, kad nebūtų oro tarpų.

Išvados: Mano problema yra hidroizoliacijos dangos įrengimas pasirinktame pastate. Šiuo metu yra daug firmų siūlančių hidroizoliacines dangas, šios hidroizoliacinės dangos skiriasi kainomis, sąlygomis.Hidroizoliacijos yra dvi įrengimo technologijos: tepamos ir klijuojamos hidrizoliacijos. Savo darbe įrenginėsiu 2 sluoksnių klijuojama hidrizoliaciją.Manau kad pasirinkau optimaliausią variantą. Šių hidroizoliacijų techninius rodiklius ėmiau iš firmos “Dauga” katalogo .

šaltinis: POLIO LAIKOMOSIOS GALIOS SKAIČIAVIMAS – GEOTECHNIKA

Sekite Mus

STOGŲ IR TVORŲ DAŽYMAS

Paprasta (necinkuota) skarda naujai dengtą stogą reikia tuojau dažyti. Pirmiausia reikia rūpestingai patikrinti, nėra plyšią, nuvalyti rūdis ir kitus nešvarumus. Visus plyšius, ypač prie sudūrimų ir vandeniui nutekėti vamzdžių, reikia gerai užtaisyti aliejiniu kitu. Tokį stogą plyšiams užtaisyti kitą galima pasigaminti, maišant sausą (gerai išdžiovintą) ir dar karštą persijotą kreidą su pašildytu pokostu. Kreidą reikia pamažu pilti į pokostą ir maišyti. Po kokią 20 minučių .šia masę iškrėsti ant skardos ir, dar pridedant kreidos, gerai išminkyti. Toks kitas išdžiūvęs esti labai tvirtas.

Užtaisytos vietos, kitui išdžiūvus, užgruntuojamos raudės gruntu. Kai šis išdžiūsta, visas paviršius ištisai gruntuojamas tuo pačiu raudės gruntu ir po to du kartus dažomas aliejiniais dažais (geriau su grynu pokostu, negu su oksoliu). Stogams dažyti tinkamiausi yra aliejiniai geležies raudės dažai. Švino raudė labiau tinka gruntavimui; baigiamajam dažymui jos vartoti nepatariama, nes jos spalva iš karto yra labai aštriai raudona, o vėliau nuo saulės ir ore esančią dują greit išblunka, pabąla, ir dėl to dažai nustoja patvarumo.

Stogams dažyti yra specialūs tirštai trinti vario žalieji dažai („medianka”), kurie, prieš vartojant, atitinkamai skiedžiami pokostu. Be to, gali būti vartojami aliuminio dažai (aliuminio milteliai, maišyti su skalūno laku).

Perdažant anksčiau dažytus skardinius stogus, reikia pirmiausia patikrinti, ar jie neprakiurę, ir, jei reikia, suremontuoti ar net išvežti statybines šiukšles.

Po to gerai nuvalyti suodžius, dulkes ir kitus nešvarumus. Jei senų dažų sluoksnis yra labai susidėvėjęs ir perrūdijęs, reikia jį metaliniais šepečiais nuvalyti, dulkes nušluoti šluota ir paviršių nutrinti skuduru, pamirkytu žibale. Po to gruntuojama raudės gruntu.

Kai gruntas išdžiūsta, reikia dar kartą patikrinti, ar nėra skardoje plyšią. Geriausia tai padaryti, žiūrint iš pastogės. Plyšius tarp sudūrimą galima užkaišioti minėtu aliejiniu kitu. Viduryje lapo esančias nedideles skylutes galima užkaišioti virvutės galiukais, įmirkytais raudės dažuose, didesniąsias — užlipdyti brezento ar maišo gabaliukais, įmirkytais tais pačiais raudės dažais. Po kelių dienų, kai lopai ir kiti užtaisymai išdžiūsta, galima dažyti, kaip ir naujus stogus.

Cinkuota skarda dengti stogai nauji paprastai nedažomi. Tačiau po kurio laiko ir jie susiteršia suodžiais, dulkėmis, o vietomis ir surūdija. Tokius stogus taip pat reikia dažyti. Paviršiaus paruošimo ir dažymo eiga lygiai tokia pat, kaip ir perdažant anksčiau dažytus paprastos skardos stogus. Skirtumas tik toks, kad prie cinkuoto paviršiaus blogai kimba aliejiniai dažai ir greit pradeda luptis. Kad taip neatsitiktų, reikia cinkuotos skardos paviršių, prieš gruntuojant, sušiurkštinti stambiu svidinamuoju popieriumi. Galima stogą ištepti azoto ar druskos rūgšties 10% skiediniu; rūgštis cinkuotame paviršiuje išėda smulkias duobutes, ir dėl to paviršius tampa šiurkštesnis.

Be to, skardinius stogus, kaip ir kitus metalinius paviršius, reikia dažyti tik esant sausam, ne perdaug karštam orui. Dažant dideliame karštyje, dažai per staigiai džiūsta, paviršiuje atsiranda raukšlių, pūslių, kurios paskui trūkinėja ir lupasi. Toks dažų sluoksnis yra menkavertis.

Kiekvieną naują dažų sluoksnį reikia tepti tik pirmajam gerai išdžiūvus (jei galima — po 5-7 dienų). Dažyti reikia mažiausiai du kartus: pirmą kartą truputi skystesniais (1 kg tirštų aliejinių dažų skiesti 0,6-0,7 kg pokosto), antrą kartą — tirštesniais (skiesti 0,4-0,5 kg pokosto) aliejiniais dažais. Vieną kartą dažyti nėra prasmės: tai — tas pats, kas ir visiškai nedažyti

Stogams dažyti vartojami didesni teptukai trumpais ir ilgais kotais.

Prieš dažymo darbus visada patariama išsivežti buitinę technika ar tai būtų sienų dažymas ar kiti darbai.

Šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Statyba

Sekite Mus

REGĖJIMO NAKTĮ FIZIOLOGIJA

Akis sugeba reaguoti į didelį ir labai mažą ryškumą. Platus ryškumų diapazonas suvokiamas todėl, kad vyzdžiai sugeba reguliuoti į akį patenkančios šviesos kiekį ir gali keistis akies tinklainės jautrumas šviesai.

Tamsiu paros metu, kada keliai blogai apšviesti, sutrinka pagrindinės akių funkcijos: regėjimo aštrumas, sugebėjimas skirti spalvas ir regėjimo gilumas. Šviesią naktį regėjimo aštrumas sumažėja iki 0,3-0,7, o tamsią iki 0,05-0,03 ir daugiau. Matomumas pablogėja dėl sutrikusio suvokimo kontrastiškumo. Pavyzdžiui, tamsūs pėsčiojo drabužiai tamsiame aplinkos fone (kelias, augmenija prie kelio) neišsiskiria, ir vairuotojas pėstįjį gali per vėlai pastebėti. Vairuotojas gali per vėlai pamatyti kelio ženklus arba visiškai jų nepastebėti, jeigu jie kontrastingai neišsiskiria aplinkos fone.

Kai apšvietimas nepakankamas, suvokimo kontrastiškumas gali išlikti, jeigu tamsus daiktas yra šviesiame fone arba šviesus daiktas tamsiame fone. Tačiau tuo atveju akis matys tik daikto kontūrus — jo siluetą.

Siluetinis regėjimas yra nepilnavertis, nes nepastebimos daikto detalės, pailgėja suvokimo laikas ir sunkiau nustatomas atstumas iki daikto. Taip gali būti suvokiama ir tada, kai blogas dirbtinis apšvietimas.

Kai apšvietimas blogas, sutrinka spalvos pojūtis, nes jis yra susijęs su akies kolbučių, kurios nedalyvauja regėjime prietemoje, funkcija. Prietemoje visi daiktai atrodo bespalviai ir skiriami tik pagal ryškumą.

Pavyzdžiui, naktį raudonai nudažyti daiktai atrodo juodi.

Tamsiu paros metu sumažėja žmogaus galimybė nustatyti atstumą iki daiktų (giluminis regėjimas), nes staigiai sumažėja matomų daiktų. Kuo jautresnė vairuotojo akis ir kuo daugiau objektų jis mato, tuo lengviau įvertina atstumą iki tų daiktų. Suklydus nustatant atstumą iki matomų orientyrų, tolstančioji šviesa gali atrodyti artėjanti, ir atvirkščiai. Lengvai gali susidaryti nejudančių šviečiančių orientyrų judėjimo iliuzija.

Nepakankamas apšvietimas riboja vairuotojo gaunamą vizualinę informaciją, dėl to padidėja jo emocinė įtampa. Panašiai yra ir su mašinų supirkimu.

Akies jautrumas gali labai keistis priklausomai nuo apšvietimo stiprumo. Mažėjant apšviestumui, akies jautrumas didėja, o apšviestumui didėjant — mažėja. Akims prisitaikant prie tamsos, jų jautrumas šviesai gali padidėti 200 000 kartų. Pereidamas, iš ryškaus apšvietimo į tamsą, iš pradžių žmogus nieko nemato ir tik po tam tikro laiko pradeda tamsoje skirti daiktus. Akies prisitaikymas prie tamsos vadinamas tamsine adaptacija. Atvirkščias reiškinys, t. y. akies prisitaikymas prie šviesos ilgai pabuvus tamsoje, vadinamas šviesine adaptacija. Iš pradžių netgi palyginti silpna šviesa atrodo “nepaprastai ryški ir akina. Tiktai po akies šviesinės adaptacijos grįžta sugebėjimas suvokti matant. Toks akinimas galimas išvažiavus iš tunelio į gerai apšviestą kelią.

Vairuotojui pavojingiausias yra laikinas apakinimas iš priekio važiuojančio supirkto automobilio žibintų šviesa: Tuo atveju staiga susilpnėja vairuotojo sugebėjimas suvokti jį supančią aplinką. Tamsinės adaptacijos laikotarpis yra ilgesnis už šviesinės adaptacijos laikotarpį.

Tamsoje vairuotojui labai svarbu, kad kelio kliūtys būtų apšviestos. Apšviestumas matuojamas šviesos, srautu, tenkančiu paviršiaus vienetui.

Kolegos rašo apie PNEUMATINĖS PADANGOS ATSIRADIMO ISTORIJA.

Taip pat jie teikia automobiliu supirkimas Vilniuje paslaugas.

Sekite Mus