Pagal
Autorius: pro324pro

KAS YRA LIEPSNA?

KAS YRA LIEPSNA?

Liepsna yra dujų arba garų čiurkšlė, deganti ore. Žvakės, dujų degiklio, žibalinės lempos, malkų, anglies, benzino liepsna atsiranda šioms medžiagoms greitai jungiantis su atmosferos deguonimi, t. y. joms degant. Pavyzdžiui, uždegant šviečiamųjų dujų degikli, reikia prie degiklio angos sudaryti tokią temperatūrą, kurioje gali dujos jungtis su deguonimi. žemiausia temperatūra, reikalinga dujoms užsidegti, vadinama įsiliepsnojimo temperatūra. Degimo procesas, esant pakankamai deguonies, trunka tol, kol išsisemia dujų atsarga. Taip vyksta todėl, kad, degant dujoms, išsiskirianti šiluma įkaitina gretimas dujų molekules ligi įsiliepsnojimo…

Daugiau Daugiau

KAS YRA AŠAROS IR KODĖL ŽMONES VERKIA?

KAS YRA AŠAROS IR KODĖL ŽMONES VERKIA?

Ašaros yra skystis, saugantis akies obuolį nuo išdžiuvimo. Tai būtina todėl, kad priešakinė iškili ir skaidri akies obuolio apvalkalo dalis, vadinama ragena, džiūdama nepasidarytų apsiblaususi. Ašaras gamina ašarinės liaukos. Pagrindinė ašarinė liauka yra smilkininėje viršutinio voko raukšlės dalyje; be to, gleivėtame voko apvalkale yra dar kelios mažos ašarinės liaukelės. Vokai, dengiantys akies obuolį, išsklaido ašaras visame jo paviršiuje, o ašarų perteklius ašariniu kanalėliu nuteka į nosiaskylę. Ašaros susideda iš vandens, kuriame yra nedidelis kiekis įvairių ištirpusių druskų, daugiausia valgomosios druskos,…

Daugiau Daugiau

KAIP ATSIRADO ĮVAIRIOS KALBOS?

KAIP ATSIRADO ĮVAIRIOS KALBOS?

Kalba — vien žmonių bendravimo būdas. Atskiros kalbos — tai įvairios kalbos formos, rūšys. Jos atsirado kurią nors kalbą sukūrusios visuomenės šimtų kartų pastangomis: atskiros kalbos yra viso istorinio tam tikros visuomenės kelio produktas. Kalbos vystymasis buvo ir tebėra betarpiškai susijęs su žmonių veikla, ypač su gamybine veikla, arba pragyvenimo reikmenų gavimo būdu. Pirmykščiai žmonės daugiausia buvo medžiotojai. Naudodamiesi primityviais įrankiais, jie bastėsi iš vienos vietos kitą, ieškodami maisto. Labai sunkiai ir didelėmis pastangomis, kovodami su badu, šalčiu, o dažnai…

Daugiau Daugiau

KAIP ŽMONĖS IŠMOKO KALBĖTI?

KAIP ŽMONĖS IŠMOKO KALBĖTI?

Prieš atsirandant žmogaus kalbai, kaip jau esame nurodę, turėjo ištobulėti smegenys. Taip pat svarbią reikšmę turėjo pasikeitimai, atsiradę žmogui ėmus vaikščioti stačiomis. Galva nebebuvo nukarusi, žmogus ją laikė tiesiai, o dėl šito išlavėjo raumenys, judinantieji liežuvį ir apatinį žandikaulį. Po tų pakitimų žmogus galėjo ištarti kur kas daugiau įvairių garsų, negu gyvuliai. Tiriant beždžionžmogio sandarą, kyla mintis, kad jis jau galėjo tarti artikuliuotus garsus, nors dėl raumenų išsidėstymo jis dar nepajėgė laisvai judinti apatinio žandikaulio, vadinasi, greitai kalbėti. Kalbos organai…

Daugiau Daugiau

AR UNGURIAI IŠEINA SAUSUMĄ?

AR UNGURIAI IŠEINA SAUSUMĄ?

Reikėtų trumpai atsakyti: ne, neišeina. Bet ir kam tai jiems reikalinga? Juk unguriai—žuvys; kvėpuojančios žiaunomis, vadinasi, oru, ištirpusiu vandenyje. Jie minta smulkiais vandens gyviais; o, gal būt, ir suminkštėjusia vandenyje dvėseliena. Sausumoje jiems lyg nėra ko veikti. Juk gyvūnai neturi tokio papročio nei iš šio, nei iš to, tiesiog dėl kaprizo, eiti „pasivaikščioti” neįprastoje aplinkoje, kurioje jiems sunku gyventi. Vadinasi, unguriai neišeina sausumon?.. Pasakysime taip: paprastai neišeina. Europos upių, ežerų ir didelių tvenkinių unguriai nesiveisia ten, kur gyvena, būdami suaugusiomis…

Daugiau Daugiau

KAS YRA PERLAS?

KAS YRA PERLAS?

Jeigu aš jums atsakysiu, kad tai yra moliuskų arba sraigės ligos požymis, jūs, turbūt, nustebsite. Tačiau taip yra. Minkštakūniai moliuskai sugeba iš mantijos išskyrų gaminti kietus šarvus, vadinamus kriaukle. Šiuos šarvus, juos atidžiai įsižiūrėjus, sudaro trys nuoseklūs sluoksniai: išorinis — raginis, po juo — tankiausias, susidedąs iš kalkinių kristalų, ir pagaliau paskutinis, arčiausiai prie moliusko kūno, susidedąs iš plonyčių kalkinių plokštelių. Jos iš tikrųjų skaidrios, bet kadangi plonos, tai atspindi šviesą ir žiba besikeičiančiomis vaivorykštės spalvomis (perlamutro sluoksnis). Kokio nors…

Daugiau Daugiau

AR GYVULIAI SUPRANTA ŽMOGAUS KALBĄ?

AR GYVULIAI SUPRANTA ŽMOGAUS KALBĄ?

Šį klausimą galima atsakyti tiktai tuo atveju, jeigu iš anksto susitarsime dėl to, ką reiškia suprasti kieno nors kalbą. Jeigu, skverbdamasis per prikimštą žmonių tramvajų, koks nors užsienietis gana stipriai stumtelės mane, o paskiau pasakys kažką labai maloniai nesuprantama man kalba, tai, nors aš ir nežinau nė vieno ištarto žodžio reikšmės, puikiai suprasiu, kad jis manęs atsiprašo. Tiktai tokiu būdu galima įsivaizduoti, kad gyvuliai „supranta” žodžius, kuriuos jiems sako žmogus. Pagal akademiko I. Pavlovo sukurtą sąlyginių refleksų teoriją žodis gyvuliui…

Daugiau Daugiau

AR GALIMA ĮSKIEPYTI KRIAUŠĘ GLUOSNYJE?

AR GALIMA ĮSKIEPYTI KRIAUŠĘ GLUOSNYJE?

AR GALIMA ĮSKIEPYTI KRIAUŠĘ GLUOSNYJE? Dėmesio! Atsargiau su kriauše gluosnyje!’ Ji gali išaugti greičiau, negu kad „vėžys sušvilps”. Iš dviejų priežodžių, kurie ilgus amžius buvo negalimo dalyko sinonimais, greičiau jau išsipildys pirmasis — kriaušės išaugs ant gluosnio. O vėžių niekas neišmokys švilpti, be to, kam gi reikalingi „švilpiantieji vėžiai”. O kriaušės ant gluosnio? Vadinamojo vegetatyvinio kryžminimo srityje jau tiek nuveikta, jog, jeigu paaiškėtų, kad kriaušės ir gluosnio derinys gali būti naudingas, niekas Yra senas papasakoti apie kriaušę, augančia ant gluosnių,…

Daugiau Daugiau

KODĖL KARŠTAME KLIMATE AUGMENIJA VEŠLESNĖ?

KODĖL KARŠTAME KLIMATE AUGMENIJA VEŠLESNĖ?

KODĖL KARŠTAME KLIMATE AUGMENIJA VEŠLESNĖ? Karščiausias pasaulyje garsusis Mirties Slėnis — dalis didelės Mochavės dykumos Kalifornijos ir Nevados valstijų pasienyje — visai nepasižymi vešlia augmenija. Ten aukščiausia temperatūra siekė +56,7° Celsijaus, beveik visada esant giedram dangui (iš 365 dienų per metus 351 nedebesuota). Šis slėnis vasarą iš tikrųjų primena įkaitintą krosnį, nes dirvožemio temperatūra, žinoma, dar aukštesnė, negu oro temperatūra. Apie „vešlią augmeniją” tokiomis sąlygomis nėra ko ir kalbėti. Keista, kad ten aplamai auga augalai. O auga jų daug —…

Daugiau Daugiau

KODĖL RUDENĮ LAPAI GELSTA IR RAUDONUOJA?

KODĖL RUDENĮ LAPAI GELSTA IR RAUDONUOJA?

KODĖL RUDENĮ LAPAI GELSTA IR RAUDONUOJA? Ar iš tikrųjų lapas yra žalias? O, gal būt, mums taip tik atrodo? Kad augalai žali nuo chlorofilo, jau žinome. O gal lape yra dar kitų dažančiųjų medžiagų, kurios pradeda veikti kaip tik rudenį? Ar galima tuo įsitikinti? Paimkime lapą — paprastą, pirmą pasitaikiusį. Aišku, žalią, gyvą. Supjaustykime jį smulkiais gabaliukais ir užpilkime spiritu. Palaukime ligi kitos dienos, kad lapo dažančiosios medžiagos išsiskaidytų, arba pavirinkime mūsų „salotas” (tiktai atsargiai, nes spiritas gali lengvai užsidegti)….

Daugiau Daugiau