Šį klausimą galima atsakyti tiktai tuo atveju, jeigu iš anksto susitarsime dėl to, ką reiškia suprasti kieno nors kalbą. Jeigu, skverbdamasis per prikimštą žmonių tramvajų, koks nors užsienietis gana stipriai stumtelės mane, o paskiau pasakys kažką labai maloniai nesuprantama man kalba, tai, nors aš ir nežinau nė vieno ištarto žodžio reikšmės, puikiai suprasiu, kad jis manęs atsiprašo. Tiktai...
AR GALIMA ĮSKIEPYTI KRIAUŠĘ GLUOSNYJE? Dėmesio! Atsargiau su kriauše gluosnyje!’ Ji gali išaugti greičiau, negu kad „vėžys sušvilps”. Iš dviejų priežodžių, kurie ilgus amžius buvo negalimo dalyko sinonimais, greičiau jau išsipildys pirmasis — kriaušės išaugs ant gluosnio. O vėžių niekas neišmokys švilpti, be to, kam gi reikalingi „švilpiantieji vėžiai”. O kriaušės ant gluosnio...
KODĖL KARŠTAME KLIMATE AUGMENIJA VEŠLESNĖ? Karščiausias pasaulyje garsusis Mirties Slėnis — dalis didelės Mochavės dykumos Kalifornijos ir Nevados valstijų pasienyje — visai nepasižymi vešlia augmenija. Ten aukščiausia temperatūra siekė +56,7° Celsijaus, beveik visada esant giedram dangui (iš 365 dienų per metus 351 nedebesuota). Šis slėnis vasarą iš tikrųjų primena įkaitintą krosnį, nes...
KODĖL RUDENĮ LAPAI GELSTA IR RAUDONUOJA? Ar iš tikrųjų lapas yra žalias? O, gal būt, mums taip tik atrodo? Kad augalai žali nuo chlorofilo, jau žinome. O gal lape yra dar kitų dažančiųjų medžiagų, kurios pradeda veikti kaip tik rudenį? Ar galima tuo įsitikinti? Paimkime lapą — paprastą, pirmą pasitaikiusį. Aišku, žalią, gyvą. Supjaustykime jį smulkiais gabaliukais ir užpilkime spiritu. Palaukime...
KODĖL ŽŪNA KAI KURIOS AUGALŲ RŪŠYS? Kodėl dabar tokiai daugybei augalų gresia pavojus išnykti, kodėl įstatymas mums liepia saugoti tiek daug jų rūšių? Pirmiausia pas mus nyksta augalai. Reliktas — tai senųjų epochų atgyvena. Pavyzdžiui, Ležaisko apylinkėse ir toliau į rytus miškuose auga gražus kvapus krūmokšnis geltonasis rododendras (jis taip pat vadinamas „pontijos azalija”). Šis krūmas...
AR TIESA, KAD ŽEMYNAI KADAISE SUDARĖ VIENTISĄ VISUMĄ? Kiekvienas iš mūsų esame matę gaublį. Tiems kurie lankė mokyklą, jis spėjo gerai įkyrėti. Kiekvienas iš mūsų pažįsta žydrus vandenynus ir jūras, žalius ir rudus žemynus. Kas čia dar gali būti įdomaus? Na, patikrinkime. Pasukime gaublį taip, kad tiesiai priešais mus atsidurtų Europos žemynas. Tada įsitikinsime, kad mūsų apžiūrimame pusrutulyje...
KODĖL DANGUS ŽYDROS SPALVOS? Dangus žydras todėl, kad į mūsų regėjimo lauką iš visų pusių įsiveržia žydri spinduliai. Bet kodėl jie žydri, jeigu Saulės šviesa balta? Prieš pasiekdami Žemės paviršių, vadinasi, ir mūsų akis, Saulės spinduliai turi pereiti atmosferą. Kaip yra žinoma, balta spalva atsiranda, susimaišius spalvotiems vaivorykštės spinduliams. O kadangi kiekviena spalvotųjų spindulių...
Net suvartojant didelį arbatos kiekį — daugiau negu 5 kg vidutiniškai vienam žmogui per metus — kaip, pavyzdžiui, Anglijoje, kofeino dozė, patenkanti su gėrimu žmogaus organizmą, neviršija leidžiamų normų. Antroji svarbi aplinkybė — kofeinas biologiškai veiklus tik sąveikaudamas su katechinais ir kitomis arbatžolių medžiagomis. Jis reaguoja su taninu, sudarydamas kofeino tanatą, kuris organizmą...
Frezijų žiedų derlius priklausė nuo veislės savybių, taip pat nuo dirvoje esančio maisto medžiagų kiekio. įvairių variantų iš vieno gumbasvogūnio per dvejus metus Eldorado veislės buvo nuskinta 0,7-2,1, Blauwe Wimpel 5,1 5,6, Pimpernel 2,3-5,0 ir White Swan — 4,1-7,0 žiedynų. Išanalizavus antžemines augalo dalis, paaiškėjo, kad geriausi buvo III varianto rezultatai tada, kai kubiniam metrui...
Karnievskis (1973) ištyrė, kad geriausiai frezijos auga samaninių durpių ir molingo dirvožemio mišinyje (1 :1), kada 1 1 substrato skiriama 1,5 g mineralinių druskų, esant N : P205 : K20 : MgO santykiui kaip 1 :0,8 :2,1 :0,3. Šis autorius taip pat nustatė, kad, auginant frezijas perlite, 100 augalų pasisavino 6,3 g N, 27 g P2O5, 6,9 g K20 ir 0,6 g MgO. Olandai didelę reikšmę skiria organinėms...
