Halvos kilmė siejama su senovės Irane, kur įgudę konditeriai dar V amžiuje sugalvojo šio puikaus skanėsto receptą. Tai buvo gerbiami tos eros kulinarijos meistrai, kurie ne tik įvaldė chalvos kūrimo meną, bet ir skleidė savo kulinarinę patirtį, tokiu būdu įkvėpdami didžiulę garbinimą šiam konditerijos malonumui Vidurio Rytuose. Laikui bėgant chalvos populiarumas peržengė sienas ir galiausiai tapo daugelio pasaulio šalių brangiu delikatesu.
Šis daiktas turi praktinę vertę, nors ir šiek tiek linkęs į riebumą.
Halva – saldus skanėstas, populiarus Irane, Turkijoje ir Afganistane, gaminamas naudojant įvairius ingredientus, tokius kaip kukurūzai, manų kruopos, kviečiai, morkos ir ypač saldžiosios bulvės. Pirkdami chalvą mūsų parduotuvėse rasite tik riešutų, saulėgrąžų, sezamų ir mišrių veislių pasirinkimą. Retkarčiais desertas paryškinamas vanile arba apgaubia šokolado sluoksniu. Šio rytietiško delikateso kūrimo procesas yra gana paprastas. Pirmiausia saulėgrąžos arba riešutai kruopščiai susmulkinami, tada sumaniai sumaišomi su karamele, kad būtų purios ir vienodos konsistencijos. Norint pasiekti norimą tekstūrą, kuri lengvai tirpsta burnoje, į sirupą įpilama putojančios medžiagos, paprastai vadinamos muilo šaknimi arba saldymedžio šaknimi. Pažymėtina, kad visi chalvos gamyboje naudojami ingredientai yra visiškai natūralūs, todėl šis skanus skanėstas priskiriamas ne tik leistinam, bet ir maistingam užkandžiui.
Rytietiški konditerijos gaminiai turi išskirtinį trūkumą – nepaprastai didelį kaloringumą. Suvartojus vos 100 g porcijos gaunama beveik 500 kcal, o tai sudaro ketvirtadalį dienos kalorijų normos. Deja, žmonės, sergantys alergija, pankreatitu ar diabetu, turi susilaikyti nuo chalvos dėl žalingo jos poveikio. Be to, per didelis šio delikateso kalorijų tankis gali būti žalingas tiems, kurie kovoja su nutukimu.
Remiantis specialistų analize, vaikams iki 5-6 metų patartina nesiūlyti chalvos dėl jų dantų pažeidžiamumo, nes jie greitai genda ir gali į juos įsėsti konditerijos likučiai. Be to, halvos vartojimas kartais gali sužaloti burnos gleivinę. Verta paminėti, kad vyresniems vaikams nėra visiškai ribojamas šio naudingo maisto vartojimas, nors ir ribotomis proporcijomis (maždaug 10–15 gramų per dieną). Natūralu, kad jie neturi alergijos sėkloms ir riešutams.
Halva neišreiškia savo nesutikimo su tuo, kas gera.
Halvą galima įsigyti pagal svorį arba pakuotėje. Perkant pagal svorį, tai yra pranašumas, nes leidžia patikrinti. Jei ant saldainio paviršiaus pastebima cukraus ar riebalų „ašarų“, tai rodo nukrypimą nuo tinkamos gamybos technikos arba per daug karamelės. Aukštos kokybės chalva turi būti visiškai sausos tekstūros, sluoksniuotos pluoštinės sudėties ir subtilaus trupėjimo. Pažymėtina, kad jei ant chalvos paviršiaus pastebimos tamsios apnašos, tai rodo, kad produkto tinkamumo laikas artėja prie galiojimo pabaigos.
Prieš siūlant vaikams chalvą, būtina asmeniškai paragauti konditerijos gaminio. Be to, labai svarbu užtikrinti, kad chalva nebūtų nei per daug karti, nei per daug sacharino, nei per daug riebi, nes aukščiausios kokybės skanėstas turi būti subtilios ir erdvios sudėties, kuri greitai ištirpsta susilietus su gomuriu. Labai svarbu nepamiršti, kad prastesnėje chalvoje gali būti saulėgrąžų arba riešutų kevalų gabalėlių, o tai gali kelti pavojų užspringti jauniesiems.
Jei kas nors nuspręs pirkti supakuotą chalvą, jis negalės vizualiai įvertinti ir įvertinti jos kokybės. Tačiau pakuotė tarnauja kaip apsauga nuo teršalų ir temperatūros svyravimų. Vadinasi, tokio tipo chalvą galima laikyti žymiai ilgesnį laiką. Priešingai, nesupakuotas variantas laikomas tinkamu vartoti ne ilgiau kaip du mėnesius, o vakuuminis variantas gali išlaikyti savo kokybę iki šešių mėnesių.
Būtina nuodugniai išnagrinėti chalvos produktų etiketę, kad būtų užtikrinta jo kokybė. Autentiška chalva turėtų būti gaminama naudojant tik natūralius ingredientus, be jokių sintetinių dažiklių, dirbtinių kvapiųjų medžiagų, emulsiklių ar rūgštingumą reguliuojančių medžiagų. Verta paminėti, kad chalva yra jautri karščiui ir turėtų būti laikoma žemesnėje nei 18 ºC temperatūroje. Be to, chalva turi polinkį sugerti kvapus, todėl patartina išlaikyti jos šviežumą sandariai suvyniojus ją į foliją.
Yra įvairių chalvos variantų.
Saulėgrąžų chalva gali pasigirti daugybe naudos sveikatai, nes joje gausu būtinų maistinių medžiagų. Vitamino E, garsėjančio savo senėjimą stabdančiomis savybėmis ir galimybe apsisaugoti nuo širdies priepuolių, gausu saulėgrąžose. Be to, šiose gėlėse esantys B grupės vitaminai atlieka lemiamą vaidmenį skatinant sveiką miegą, malšinant depresiją, kovojant su spuogais ir palaikant optimalią odos sveikatą. Saulėgrąžos taip pat yra svarbus vitamino D šaltinis, būtinas kaulams stiprinti ir kalcio pasisavinimui gerinti. Be to, saulėgrąžų chalvoje esantis magnis prisideda prie harmoningos širdies ir nervų sistemos veiklos, skatina raumenų augimą ir reguliuoja arterinį kraujospūdį. Todėl saulėgrąžos pelnė pripažinimą kaip išskirtinė prevencinė priemonė nuo miokardo infarkto ir įvairių širdies ir kraujagyslių ligų. Siekiant užtikrinti aukščiausią kokybę, aukštos kokybės saulėgrąžų chalva turi turėti išskirtinį pilkai žalią atspalvį.
Sezamo sėklų chalva ruošiama sumalant sezamo sėklas, kad susidarytų baltymų turtingas pagrindas. Pažymėtina, kad sezamo chalva yra lengvesnės tekstūros. Verta paminėti, kad tamsių dėmių buvimas ant šios rūšies chalvos rodo jos galiojimo laiką. Be to, ši chalva gali šiek tiek paruduoti. Japonijos mokslininkai įrodė, kad sezamo mineraliniai komponentai gali reguliuoti deguonies apykaitą organizme, todėl skatina ląstelių atsinaujinimą ir stabdo priešlaikinį senėjimą. Be to, sezamas padeda greičiau atsigauti po streso ir intensyvaus fizinio krūvio.
Riešutų chalva yra saldumynai, kurie gali pasigirti daugybe naudos sveikatai. Riešutuose, pagrindinėje sudedamojoje dalyje, gausu būtinų vitaminų, tokių kaip A, E ir B, taip pat gausu mikroelementų. Riešutų vartojimas iš tikrųjų gali sumažinti senatvinės demencijos išsivystymo riziką ir apsaugoti nuo staigių širdies priepuolių. Pagrindinė žaliava, naudojama šiai nuostabiai chalvai gaminti, yra žemės riešutai, todėl gaunamas kreminės spalvos skanėstas. Tačiau verta paminėti, kad žemės riešutuose yra purinų, todėl šis saldumynas netinka žmonėms, sergantiems inkstų ir šlapimo pūslės akmenlige. Kita vertus, pistacijų chalva, nors ir mažiau populiari, yra vienodai skani ir naudinga žmonėms, sergantiems kepenų ir širdies ligomis. Manoma, kad pistacijos netgi turi afrodiziakinių savybių.
Parduotuvėse galima rasti įvairių chalvos rūšių, pavyzdžiui, sezamo chalva su žemės ar graikiniais riešutais, saulėgrąžų chalva su migdolų gabalėliais, riešutų chalva pasaldinta cukrumi.
Halva yra ne tik valgoma.
Tradicinėje kosmetologijoje yra daugybė veido kaukių formulių su chalva, garsėjančia tariamomis odą atjauninančiomis savybėmis. Pažymėtina, kad saulėgrąžų chalva buvo nustatyta kaip veiksmingiausias tokių kaukių pasirinkimas. Raginu jus pradėti kurti savo pačių pastangas.
Įprastu būdu paimkite dalį chalvos ir sutrinkite iki skystos konsistencijos. Praskieskite mišinį atitinkamu kiekiu vandens, kad lengviau pašalintumėte bet kokį spūstį, tada švelniai užtepkite ant veido odos. Palikite 15 minučių, prieš nuplaukite vandeniu patogioje kambario temperatūroje.
Gyvybingumo didinimas. Tikslų kiekį smulkiai supjaustytos chalvos sumaišykite su lygiaverčiu kiekiu alavijo sulčių ir arbatinį šaukštelį tinkamos riebios grietinėlės. Kruopščiai išmaišykite mišinį, švelniai užtepdami ant veido odos, palikdami 10-15 minučių pailsėti. Tada pašalinkite nuovirą medvilniniu tamponu, panardintu į gaivinančią žaliąją arbatą. Po trumpo 5 minučių intervalo švelniai pamasažuokite veidą ledo kubeliu arba nuplaukite gaiviu šaltu vandeniu.
