Dekoratyvinį šešką patartina įsigyti tik iš patikimų įstaigų, tokių kaip gyvūnų parduotuvės ar veislynai. Įsigijimas iš rinkos arba per internetinį skelbimą kelia didelę riziką.
Šunys, katės, žiurkėnai ir papūgos jau seniai buvo populiarūs naminiai augintiniai, tačiau pastaruoju metu vis labiau pastebima tendencija laikyti šeškus kaip augintinius dėl jų mažo dydžio, judrumo ir smalsumo. Neįmanoma nesižavėti jų žaviais veido bruožais ir žvilgančiu kailiu, apgaubiu pailgintus kūnus. Šios protingos būtybės puikiai tinka prijaukinti, tačiau būtina pripažinti jų įgimtus gyvūninius instinktus ir tinkamai juos lavinti.
Ar tai tikrai būtina ar būtina?
Šis esminis tyrimas reikalauja nuodugniai apsvarstyti šeimos narius prieš pasirenkant augintinį. Būtina pripažinti, kad prijaukintas arba dekoratyvinis šeškas yra žebenkštinių šeimos narys, todėl jis iš prigimties yra plėšrus. Pastebėta, kad maždaug prieš 2000 metų šie kompanionai stengiasi įsilieti į savo savininkų gyvenimo būdą, retkarčiais patvirtindami savo dominavimą ir priversdami juos prisitaikyti prie savo kasdienybės.
Šeškai, žinomi dėl savo mažo dydžio, paprastai gyvena 8–10 metų. Nepaisant jų, kaip aistringų miegančiųjų, reputacijos, įspūdingų 14 valandų poilsio per dieną, jie yra labai aktyvūs ir pabudę trokšta daug dėmesio. Todėl būsimi šeškų savininkai turėtų būti pasirengę didelę savo dienos dalį skirti bendravimui su savo pūkuotu kompanionu. Rekomenduojama kartu laikyti du ar net tris šeškus, nes tai pagerina malonumą ir sumažina priežiūros pareigoms reikalingą laiką. Viktorija, žmogus, su kuriuo susidūrėme parke, paliudijo, kad šiais nuostabiais padarais lengva tinkamai rūpintis. Jos keturi stulbinantys šeškai net atsako į duotus vardus ir nedelsdami atvyksta iškviesti, tikėdamiesi puikaus atlygio.
Šie konkretūs augintiniai gali būti netinkamiausias pasirinkimas šeimoms, kuriose auga jaunesni nei 5 metų vaikai, nes kyla pavojus netyčia pakenkti dėl vaiko veiksmų, pvz., juos suspaudus ar numetus, o tai gali sukelti gyvūnų gynybinius įkandimus. Be to, labai svarbu atidžiai apsvarstyti atsakomybę, susijusią su šeško priežiūra, įskaitant šėrimą, valymą po išdykusio elgesio ir toleranciją jų natūraliam smalsumui ir žaismingumui. Prieš priimant sprendimą priimti šį gyvūną į savo namus, svarbu susipažinti su specifinėmis savybėmis, susijusiomis su veisimu, šėrimu ir bendra priežiūra.
Lietuva šiuo metu išgyvena didžiulį meilės šeškams antplūdį, nes per visą tautą plūsta didžiulė garbinimo šiems padarams banga. Be to, verta paminėti, kad albinizmas yra genetiškai paveldima savybė, lemianti naminių šeškų spalvą.
Narvelio buvimas yra būtinas.
Vadovaujantis gerbiamos Vilniaus veterinarijos klinikos „Toto“ veterinarijos gydytojos Lauros Udraitės įžvalgomis, prieš įsigyjant, asmenims rekomenduojama kruopščiai įvertinti būsimo augintinio sveikatą ir buveinę. Pašnekovė tikina, kad nors šeškai prisitaiko prie šaltesnės aplinkos, jie nemėgsta per didelio karščio. Taigi protinga atsižvelgti į šį aspektą renkantis tinkamą jų aptvarų vietą, užtikrinant saugų atstumą nuo radiatorių, krosnių, židinių ar bet kokio tiesioginio intensyvių saulės spindulių poveikio.
Tinkamas šeškų aptvaras turi būti pakankamai erdvus, stovėti mažiausiai vieno metro aukščio ir pločio, o tarp strypų būtų maždaug 3 cm pločio tarpai. Tam tikri savininkai renkasi aukštesnius narvus, dažnai kartu su skyriais, kad savo augintiniams būtų papildomos erdvės ir palankios slėptuvės. Be to, į korpusą būtina įdėti dėžutę su specializuota drėgmę sugeriančia medžiaga. Jei renkatės narvą, būtina jį aprūpinti įvairiais patogumais, tokiais kaip pastogė, šakos, kopėčios, vamzdžiai ir hamakas, nes šie padarai yra labai aktyvūs ir reikalauja galimybių laipioti, tyrinėti ir sėdėti. įvairiose vietose.
Patartina šešką aprūpinti atskirais dubenėliais maistui ir vandeniui, kurie yra sukurti taip, kad būtų atsparūs apvirtimui. Būtina palaikyti nuolatinį švaraus vandens tiekimą talpykloje. Kadangi šeškai linkę paslėpti savo maistą, rekomenduojama laikytis gamintojo pateiktų šėrimo nurodymų (pasirinkti sausą maistą, tinkamą jauniems kačiukams) ir neperpildyti konteinerio kiekvieną kartą, kai jis atrodo tuščias.
Svarbu pripažinti, kad šeškas neturėtų būti uždarytas narve neribotą laiką. Net jei tai trunka tik trumpą laiką, šeškui būtina leisti šiek tiek laiko išeiti iš narvelio. Prieš leidžiant šeškui laisvai vaikštinėti tam skirtoje vietoje, būtina nuodugniai apžiūrėti erdvę, įsitikinti, kad užsandarinti įtrūkimai, uždaryti langai, paslėpti elektros laidai ir ar nėra potencialiai pavojingų daiktų, tokių kaip gėlės, batai ir smulkūs daiktai. yra pašalinami. Patartina nepalikti šeško patalpoje be priežiūros, nes jis gali užsiimti veikla, galinčia pridaryti žalos, pavyzdžiui, savaip tvarkytis, subraižyti ar graužti daiktus. Vadinasi, išeinant iš patalpų šešką protinga pririšti prie narvelio.
Norint užtikrinti šeško gerovę, būtina įrengti pakankamai erdvų aptvarą, kurio aukštis ir plotis būtų bent vienas metras. Visą Lietuvą užplūsta adoracijos šeškams banga.
Švaros palaikymas yra esminis reikalavimas.
L. Udraitė pabrėžia aukšto švaros lygio šeškų augintojams išlaikymo svarbą tiek fizinės aplinkos, tiek asmens higienos požiūriu. Labai svarbu reguliariai valyti narvą drėgna šluoste, užtikrinant, kad visi priedai, tokie kaip dubenys, virvės ir žaislai, taip pat būtų kruopščiai dezinfekuoti. Nors dažnai maudytis ir nereikia, nebent šeškas skleidžia stipresnį kvapą arba susitepa jo kailis, patartina maudytis kas mėnesį. Šio proceso metu labai svarbu naudoti šiltą vandenį ir naudoti specialiai gyvūnams skirtus šampūnus. Be to, ausis reikia kruopščiai išvalyti naudojant ausų krapštukus, padengtus vazelinu, o nagus karpyti atsargiai kas 3-4 savaites, naudojant specializuotas žirkles.
Veterinarijos gydytojo teigimu, šeškas turi ryškų kvapą, sklindantį iš jo prakaito liaukų. Daugelis asmenų klaidingai mano, kad dažnas maudymasis išnaikins šį kvapą; tačiau atsitinka priešingai, nes sutrinka natūralus odos pH balansas, o prakaito liaukos dar labiau suaktyvėja, sustiprėja kvapas. Todėl asmenims, turintiems sustiprintą uoslę, nepatartina leisti šių žavių būtybių į savo namus. Veterinarijos gydytojas taip pat pažymi, kad buvo daug atvejų, kai žmonės tikėjo, kad gali toleruoti kvapą, bet galiausiai dėl papildomo streso savo augintiniui ieškojo naujos gyvenamosios vietos.
Lietuva šiuo metu išgyvena meilės šeškams antplūdį, nes šie smalsūs padarai patraukia daugelio dėmesį.
pavojai ir ligos
Gyvūnai teikia džiaugsmą savo šeimininkams tol, kol jie yra geros sveikatos, tačiau jiems susirgus labai svarbu suteikti jiems tinkamą gydymą. Deja, kai kurie asmenys sergančius gyvūnus paskubomis atsikrato juos parduodami ar atiduodami. Vadinasi, veterinarijos gydytoja L. Udraitė pabrėžia, kaip svarbu, įsigijus bet kurį augintinį, kreiptis į veterinarinę pagalbą. Profilaktikai šeškus bent kartą per metus turėtų apžiūrėti specialistas. Būtina skiepytis nuo šunų maro ir pasiutligės, o vaistai nuo kirminų turi būti skiriami kas 3–4 mėnesius, kad būtų išvengta galimo perdavimo žmonėms. Be to, jei šeškai vasarą išvedami į lauką, būtina naudoti vaistus nuo erkių, kad apsisaugotumėte nuo niežų erkių – įprastos ausų užkrėtimo, kurį galima lengvai atpažinti ir gydyti.
Šeškai turi didelį afinitetą įvairiems guminiams daiktams, todėl jie linkę pažeisti gumines šlepetes, ausines ir ausų kištukus. L. Udraitė atkreipia dėmesį į galimus su tokiu elgesiu susijusius pavojus, nes šeškai turi plačią stemplę, kuri gali lengvai prisitaikyti prie šių daiktų nurijimo. Deja, tokie daiktai gali įstrigti skrandyje arba plonojoje žarnoje, sukeldami stiprų sergančio gyvūno vėmimą. Šis simptomas yra esminis požymis, kad būtina skubi medicininė pagalba, nes dėl galimo žarnyno plyšimo galima netekti mylimo augintinio. Atliekant chirurginę procedūrą, kurioje dalyvavo šeškas, iš jo žarnyno buvo sėkmingai ištrauktas ausų kamštukas, stebėtinai nurytas sveikas nekramtant. Savininkai iš pradžių neigė turėję tokius daiktus, o vėliau sužinojo, kad jų išdykęs šeškas slapta išnaršė jų svečių rankines ir apiplėšė nelemtą kamštį. Neretai pasitaiko atvejų, kai iš šių gyvūnų žarnyno turime pašalinti sagas ir uogų kauliukus.
Rekomenduojama sterilizuoti šeškus, taip pat šunis ir kates, kurie nėra skirti veisimui. Pastebėta, kad sterilizacija ne tik sumažina šeškų kvapą, bet ir atlieka lemiamą vaidmenį užkertant kelią įvairioms ligoms, ypač onkologinėms.
