Išbandyta savo kailiu – išsami „Vezam123“ apžvalga po šeimos persikraustymo iš Žirmūnų į Balsius
Autorius: Tėtis Tomas, dviejų vaikų tėvas ir logistikos skeptikas.
Prisipažinsiu, mintis apie persikraustymą iš mūsų jaukaus, bet jau ankštu tapusio trijų kambarių buto Žirmūnuose į nuosavą namą Balsiuose man kėlė tylų siaubą. Ne dėl paties pokyčio – jo mes laukėme. Baisiausia atrodė pati logistika. Mūsų gyvenimas, per dešimtmetį sutalpintas į spintas, lentynas ir sandėliuką, atrodė kaip neįveikiamas daiktų kalnas. Du maži vaikai, kurių žaislų kolekcija galėtų užpildyti atskirą kambarį, ir žmonos priesaika „šįkart viską darom patys, sutaupysim“ žadėjo ilgą ir varginantį chaoso periodą. Visgi, po vieno itin nesėkmingo bandymo patiems išardyti vaikišką lovelę, mano kantrybė trūko. Griežtai pasakiau – ieškome profesionalų. Taip mūsų kelyje atsirado „Vezam123“.
Pirmas įspūdis buvo geras
Paskambinęs nesitikėjau greito atsako, bet malonus balsas kitame laido gale iškart ėmėsi darbo. Jokių miglotų pažadų „paskaičiuosime vėliau“. Vietoj to – konkretūs klausimai: „Kuriame aukšte gyvenate? Ar yra liftas? Kokių didžiausių baldų turite? Ar yra daiktų, reikalaujančių specialaus paruošimo?“ Po 15 minučių pokalbio jau turėjau preliminarų planą ir sąmatą el. pašte. Viskas buvo išdėstyta punktais: transporto dydis ir kaina už valandą, rekomenduojamas krovėjų skaičius, baldų surinkimo įkainis ir net pakavimo medžiagų kainos, jei nuspręstume jomis pasinaudoti. Šis skaidrumas nuramino mano vidinį skeptiką.
Persikraustymo dienos rytą, lygiai sutartu laiku, prie mūsų laiptinės privažiavo tvarkingas mikroautobusas. Iš jo išlipo trys energingi vyrukai, nešini pakavimo plėvelės rulonais ir specialiais apdangalais. Nuo tos akimirkos mūsų butas virto organizuota operacijų baze. Vienas specialistas iškart ėmėsi didžiosios spintos miegamajame, kurią aš pats bijojau net paliesti. Kiti du, pasiskirstę zonas, metodiškai pradėjo pakuoti ir nešti daiktus. Mane labiausiai sužavėjo jų pagarba daiktams. Dėžė su užrašu „Trapios taurės“ buvo nešama tarsi didžiausia brangenybė. Vaikų piešiniais apklijuota žaislų dėžė taip pat sulaukė pagarbios šypsenos ir atsargaus elgesio. Nebuvo jokio chaotiško bėgiojimo ar bildesio. Tik ramus, užtikrintas ir stebėtinai greitas darbas.
Atvykus į naująjį namą Balsiuose, procesas vyko taip pat sklandžiai. Komanda nesumetė visko viename kambaryje. Jie mandagiai klausė, kur statyti kiekvieną dėžę, kurioje vietoje surinkti spintą ir lovas. Po kelių valandų, kai paskutinis daiktas atsidūrė savo vietoje, aš stovėjau erdvioje svetainėje ir negalėjau patikėti. Jokio nugaros skausmo, jokių įbrėžimų ant baldų ir, svarbiausia, jokio streso. Vaikai ramiai tyrinėjo savo naują kambarį, kuriame jau stovėjo jų surinktos lovos.
Ar buvo verta?
Kiekvieno cento. Taip, galutinė suma buvo didesnė, nei išleistume picoms ir draugų vaišėms, bet mes nusipirkome ne tik paslaugą. Mes nusipirkome laiką, kurį galėjome skirti savo vaikams. Nusipirkome ramybę ir išsaugojome sveikus nervus. Šiandien, žiūrėdamas pro langą į savo kiemą Balsiuose, galiu drąsiai pasakyti: jei kada nors vėl kraustysimės, klausimų, kam skambinti, nebekils.
