Kambariniai dekoratyviniai augalai, kaip ir kiti, dauginami sėklomis ir vegetatyviniu būdu. Dauginimas sėklomis. Greit dygstančių augalų sėklos sėjamos kovo-balandžio mėnesiais, o ilgai dygstančių – sausio arba vasario mėnesiais.
Ilgai dygstančių augalų (palmių) sėklas su kietu kevalu patariama, sudėjus į marlinį maišiuką, pamirkyti 12-48 valandas karštame -80 laipsnių temperatūros vandenyje, o po to tuojau kelioms sekundėms įleisti į šalto vandens kibirą. Kad greičiau sėklos sudygtų, galima panaudoti ir chemikalus 2-3 procentų druskos arba sieros rūgšties tirpalą, kuriame sėklos laikomos 10-12 valandų.
Žemė, į kurią bus sėjamos sėklos, paruošiama atsižvelgiant į kiekvieno augalo prigimtį bei reikalavimus. Jei sėklos labai smulkios (begonijų, gloksinijų, raktažolių), žemė persijojama per 2-3 milimetrų tankumo sietą, o jei sėklos stambios, per 4-5 milimetrų tankumo sietą. Nepatariama sėklų sėti į labai smulkią (dulkinę) žemę, nes laistant ji greit supuola, ir jos paviršiuje susidaro pluta. Žemė, į kurią sėjamos sėklos, turi būti puri, trąši, drėgna (bet ne tešlos pavidalo), neutralios reakcijos (pH 6,0-7,0), lengvai praleidžianti vandenį ir neapkrėsta grybinėmis ligomis bei kenkėjais. Tokia žemė supilama į paruoštus indus. Indo kraštuose žemę reikia apspausti pirštais, kad vėliau ji nesusmuktų. Indo dugnas pastuksenamas į stalą, kad žemė glaudžiau sugultų. Žemės paviršius nubraukiamas lentele, kad būtų lygus. Sėklos pasėjamos eilutėmis arba pakrikai. Pasėtos sėklos pridengiamos smėliu arba smėlinga žeme tokio storumo sluoksneliu, kokio didumo sėklos. Visiškai smulkių sėklų (begonijų) pridengti nereikia.
Po to indai su pasėtomis sėklomis paliejami mažu laistytuvu per tankų sietelį arba pulverizatoriumi ir pridengiami stiklu. Palmes (feniksą, chameropsą), amarilį, laurų medį, kliviją, araliją ir daug kitų augalų sėkmingai galima išauginti iš sėklų kambaryje. Tropinių kraštų augalų sėkloms sudygti reikia 20-25 laipsnių temperatūros, todėl jos daiginamos šilčiausioje kambario vietoje – prie krosnies arba radiatoriaus ir laistomos du kartus – rytą ir vakare. Negalima žemės perlieti arba perdžiovinti.
Kai sėklos pradeda dygti ir pasirodo pirmieji daigeliai, stiklas nuo indų nuimamas, ir indai pastatomi į vėsesnę, šviesią vietą. Pradėjusieji leisti trečią lapelį daigeliai pikuojami. Pikavimui žemė imama tokia pat, kaip ir sėjimui. Tokiu pat būdu paruošiami šiam reikalui ir indai. Pikuojama taip: dešine ranka imamas daigelis, šaknelės nugnybama, kad išsivystytų stipresnės šaknys; kairėje rankoje laikant smaigelį padaroma žemėje duobutė ir daigelis įstatomas į ją iki skiltinių lapelių; žemė apie daigelį apspaudžiama ir palaistoma, Smulkūs daigeliai du kartus pikuojami, o stambūs sodinami tiesiog į mažus vazonėlius.
Veisiant sėklomis ne visi augalai perduoda savo gerą; šias ypatybes naujam individui. Dažniausiai iš sėklų išaugintų augalų žiedai būna nepanašūs į motininį augalą. Be to, pilnaviduriai augalai sunkiai subrandina sėklas. Todėl daugumas kambarinių dekoratyvinių augalų yra veisiami vegetatyviniu būdu: ūgiais, dalijant kerą, šakniagumbiais, svogūnais ir skiepijimu. Kad geriau daigeliai įsišaknytų, indai su pikuotais daigeliais statomi į šiltesnę (16-18 laipsnių temperatūros), šviesią, tačiau saulės nekepinamą vietą.
