Sau 13, 2024
62 Views
Komentavimas išjungtas įraše Mažo vaiko protinio ugdymo pagrindų pagrindas formavimasis

Mažo vaiko protinio ugdymo pagrindų pagrindas formavimasis

Written by

Mažo vaiko protinio ugdymo pagrindų pagrindas formavimasis, t. y. pojūčių, suvokimo formavimasis, įvairiausių sensorinis kūdikio įspūdžių kaupimasis, orientavimosi aplinkoje tobulėjimas. Elementariausius mąstymo veiksmus, susiformuojančius kūdikystės pabaigoje, psichologai vadina vaizdiniais veiksminiais.

Nors ir negalime teigti, kad pirmaisiais gyvenimo metais susiklostė tvirtas ir sąmoningas vaiko pažinimo poreikis smalsumas, kartu neturime teisės ir nepakankamai vertinti vaiko smalsumo reikšmės. Tasai smalsumas kol kas ir skatina kūdikį pažinti aplinką, ir tai turime įvairiopai žadinti, remti, sudaryti sąlygas visam tam plėtotis.

Maža to, kad kūdikį užversime galybe įvairiausių žaisliukų. Domėjimąsi aplinka reikia tenkinti tiesiog kiekviename žingsnyje. Štai kaip šnara – mašina važiuoja. popierius. Štai kaip kvepia gėlė. Pažvelk pro langą Kokie daiktai gyvena” mūsų kambaryje?

O kiek įspūdžių vaikas gali patirti išvežtas į lauką! Tik padėkite čia jam susivokti – be jūsų paramos jis daug ko tiesiog nepastebės ir nesupras. Prabėgo šuo, vėjas sušlamino medį, sparnais suplasnojo balandis, čirškia žvirbliai, sulėkę palesti pabertų grūdų,- visa tai mažiukui reikia parodyti, įvardyti; paskatinti jį mėgdžioti gyvūnų balsus, medžių šlamesį…

Aišku, jūs ir specialiai lavinsite kūdikį: žaisite su juo, skatinsite jį žaisti savarankiškai. Čia stengsitės, kad jo tiriamoji veikla” darytųsi vis stabilesnė. Taip, visi žinome, kad kūdikiui būdinga greit atitrūkti, domėtis čia vienu, čia kitu daiktu. Bet tai nereiškia, kad turime laikyti natūraliu tokį elgesį, kai metų vaikas visai nesugeba pabūti susikaupęs bent 5-10 minučių. Toks vaiko elgesys rodo, kad greičiausiai tėvai nesistengė ugdyti jo dėmesio patvarumo.

Viena tokio auklėjimo sėkmės sąlygų – pagarba kūdikio užsiėmimams. Atsiminkite, kad atitraukti jo dėmesį lengva, todėl kai jis domisi, sakysim, žaisliuku, pasistenkite neblaškyti jo garsiom šnekom, nejjunkite kambaryje radijo, nebarškinkite indais. Nenutraukite vaiko žaidimo tik dėl to, kad minutės tikslumu ji pamaitintumėt ar išvežtumėt į lauką.

Jeigu kūdikis moka pats žaisti, neskubėkite įsikišti. Kas kita, jeigu atnešėte naują žaisliuką ir vaikas nežino, kaip su juo elgtis. Žinoma, čia jis neapsieis be jūsų. Tik nesistenkite atskleisti mažajam visų naujo žaislo paslapčių, palikite kai ką ir jam.

Laikykitės tokios taisyklės: ką vaikas gali padaryti pats, suaugęs neturi už jį daryti. Deja, to dažnai nepaisome. Štai septynių mėnesių mažasis stengiasi prišliaužti prie ryškios geltonos anties. Ji jam labai patinka, ir jūs tai matote. Bet, užuot įvertinę energiją, kurią rodo kūdikis, verždamasis prie savo trokštamo objekto, jūs skubate ,,nudžiuginti“ jį ir patys paduodate jam žaisliuką. Mažasis patenkintas, džiaugiatės ir jūs. Bet pasielgėte netinkamai: pirma, neleidote pasireikšti kūdikio valiai; antra vertus, jis džiaugtųsi dar labiau, trokštamą daiktą pasiekęs pats.

O tasai džiaugsmas – galingas akstinas, skatinantis visada veikti aktyviai. Žinoma, jūs nepagalvosite, kad šis pavyzdys likti ko nors siekiantį kūdikį vieną likimo valiai. Jo galimybės ribotos – ir – patarimas visada labai dažnai pasiekti tikslą jam tiesiog trūksta jėgų. Jeigu mažajam nuolat nesiseka, tai tik sukausto jį. Dažnai jis negali atlikti pačių elementariausių veiksmų, kurie mums atrodo paprasti. Tada reikia būtinai padėti. Neimanoma iš anksto numatyti, kada jums reikės mažiukui padėti, o kada nesikišti. Daug kas priklauso nuo jūsų jautrumo, nuolatinio rūpini-mosi vaiko pažintinė veikla.

Mokyti matyti, mokyti girdėti klausymui. Jau minėta, kad naujagimis pajėgia susikaupti regėjimui Jūsų uždavinys pirmaisiais trim mėnesiais – lavinti ši sugebėjimą. Kad tobulėtų vaiko regėjimas, pirmiausia kambaryje turi būti pakankamai šviesu. Be to, langas arba lempa turi būti už kūdikio regėjimo lauko ribų antraip jo dėmesį traukia pats šviesos šaltinis; kūdikis ne tik nesipratina fiksuoti žvilgsniu aplinkinių daiktų, bet tai kenkia ir regėjimui.

Reikės ryškių, gana didelių žaisliukų – tik tai gali patraukti vos besimokančio žiūrėti mažojo žvilgsnį. (Čia tiks sintetiniai įvairių spalvų. formų ir įvairaus skambesio barškučiai, kamuoliukai, papūgėlės, ančiukai.) Žaisliukus reikia kabinti ties kūdikio lovele. Ar aukštai? Vaikas gimsta toliaregis, todėl reikia pasirūpinti, kad jis per daug neįtemptų regėjimo, žiūrėdamas į žaisliukus. 50-70 cm nuo krūtinės tinkamas atstumas (tai, kad žaisliuko pasiekti mažasis negalės, kol kas nesvarbu iki 2,5-3 mėnesių jis ir nesistengia jo siekti). Ant ko žaisliukus sukabinti? Nutiesus kaspinėlį tarp lovelės šonų, žaisliukai kabos per žemai. Geriausia prie galvūgalio pritvirtinti specialų medinį ar metalinį stataus kampo formos ) stovą. Didžiausius žaisliukus reikia kabinti truputį aukščiau, mažesnius žemiau.

Iš pradžių nesitikėkite, kad mažasis aktyviai ieškos regimųjų įspūdžių. Pats daiktas patraukia kūdikio žvilgsnį, ir mato jis tą daiktą tik tada, kai šis pakliūva į jo regėjimo lauką (tiksliau sakant, jeigu jo atvaizdas patenka į tam tikrą akies tinklainės zoną).

Norint pratinti vaiką sekti žvilgsniu judantį daiktą, galima lėtai vedžioti prieš jo akis ryškų didoką žaislą. Iš pradžių reikia vedžioti tik horizontaliai. Pasistenkite sugauti kūdikio žvilgsnį ir vesti jį paskui žaisliuką. Nenustebkite, kad iš pradžių vaiko žvilgsnis šuoliuoja, ir žaisliukas gana greitai išslysta iš jo žvilgsnio; antrą mėnesį, jeigu regėjimas buvo pakankamai lavinamas, vaikas ims sekti daiktą tolygiau, o apie trečią mėnesį mažasis galės sekti žaisliuką net tada, kai keisite jo judėjimo kryptį; dar vėliau jis seks žvilgsniu žaisliuką, kurį vedžiojate vertikaliai, be to, jį sekdamas pasuks galvutę ir truputį liemenį.

Išmokęs sekti akimis judantį daiktą, kūdikis pradeda stebėti ir nejudančius objektus. Tobulėjant regėjimo susikaupimui, kartu tobulėja ir klausymo susikaupimas. Trijų mėnesių mažasis ilgai žiūri į ties juo palinkusį suaugusiojo veidą, klausosi jo balso. Išpūtęs akutes stebi ryškų barškutį, kurį jam rodo suaugęs, klausosi jo skambėjimo ir žiūri, kaip jis barškėdamas slenka, Jis taip tuo susidomi, kad net nurimsta, jeigu prieš tai verkė.

Skatinkite mažąji susikaupti ne tik tada, kai specialiai su juo žaidžiate. Pervilkdami ji, maudydami, masažuodami, šnekinkite jį, vadinkite jį vardu, keiskite balso intonaciją, žodžius tarkite ritmingai, dainuokite. Sypsokitės jam, lenkitės prie jo ir vėl atsitieskite.

Trečia menesi, kai kūdikis jau pradeda sekti žvilgsniu arti judančius daiktus, mėginkite sudominti ji tolesniais. Skambindami varpeliu ar bar-bendami vaikišką būgnelį, ką nors dainuokite ir vaikščiokite aplink mažojo lovelę. Jis geriau jus matys, gulėdamas ant pilvo.

Netikėtai ketvirtą mėnesi pastebėsite, kad, pasirodo, jūsų kūdikis jau dabar jau ne daiktas traukia paskui gali pats surasti akimis žaisliuką – save vaiko žvilgsni. o jis pats žiūri čia į vieną daiktą, čia į kitą. Maždaug tuo pačiu metu vaikas pradeda suprasti, iš kur sklinda garsas, nors dar prieš mėnesį pusantro jis, nematydamas garso šaltinio, negalėjo suprasti, iš kur sklinda garsas, ir gerai ji girdėdamas. Tai pamažu jis sužinos, jei dažnai jus matys ir kartu girdės jūsų balsą arba jeigu matys skambanti barškutį.

Norėdamas išvysti garso šaltinį, vaikas iš pradžių tik ieškos jo akimis, kraipys į visus šonus galvą. Tik apie ketvirtą mėnesį jis išmoks veikiai ir tiksliai žvilgsniu rasti kalbančio žmogaus veidą.

Article Categories:
Sveikata

Comments are closed.