Paprastasis kietis – daugiametė, 50-150 cm aukščio gėlė su tvirtu šakniastiebiu su trumpais ūgliais ir šakotomis rudomis šaknimis. Paprastai turi kelis stiebus. Jie statūs, briaunoti, rausvai violetiniai, plaukuoti. Lapai priešiniai, 1-2 plunksniškai sudėtiniai, viršutinė pusė tamsiai žalia, pliki arba negausiai plaukuoti, apatinė pusė pilka, gausiai plaukuota. Apatiniai lapai kotuoti, kiti be kojų. Žiedai rausvi, smulkūs, susitelkę po 20-40 į kekes. Žiedai susitelkę į kekes, kurios sudaro žiedynus arba varpas.
Paprastoji viksva paplitusi visoje Lietuvoje, labai dažna. Auga laukuose, pakelėse, kiemuose, prie namų ir soduose. Žydi rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais.
Žolė ir gėlės šaknys naudojamos gydymui. Žolė renkama birželio-rugpjūčio mėn. Nupjaunamos augalo viršūnės. Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje 30-40 °C temperatūroje. Šaknys iškasamos rudenį, išvalomos, bet nenuplaunamos (skirtingai nuo daugelio kitų augalų); džiovinamos pavėsyje. Viršutinė išdžiovintų lapų pusė būna plika (panašaus augalo – karčiojo sausmedžio arba pelyno – viršutinė lapų pusė turi pūkelius).
Augalas naudojamas liaudies medicinoje. Šaknys ir žolės užpilas vartojami kaip raminamasis vaistas nuo neurozės ir epilepsijos; taip pat atpalaiduoja žarnyno spazmus. Kaip ir pelyno, jo negalima vartoti menstruacijų metu, nėščioms moterims, paralyžiuotiems žmonėms, sergantiems distonija.
Kiauliauogė yra dažna mūsų laukų piktžolė, nuo senų laikų žinoma ir naudojama liaudies medicinoje. Geriausiai žinomos jo virškinimo, antibakterinės ir vabzdžius atbaidančios savybės.
Anksti pavasarį jauni augalo ūgliai vartojami maistui gaminti, troškinti ir įdaryti. Iš augalo gaminamas eterinis aliejus yra malonaus kvapo ir veiksmingas vabzdžius atbaidantis aliejus. Augalas yra šiek tiek nuodingas, todėl savo nuožiūra turėtų būti naudojamas saikingai, trumpai ir ne dideliais kiekiais.
Artemizija yra daugiametis žolinis augalas. Užauga 60-170 cm aukščio, kartais iki 2 m aukščio. Šaknys šakotos, trumpos, rudos spalvos. Stiebai keli, statūs, briaunoti, iš kelių pusių žalios ir alyvinės spalvos, viršūnėje šakoti.
Lapai yra įvairios formos, išsidėstę išskleistai. Prie stiebo pagrindo jie plunksniškai plunksniški, prie viršūnės – lygūs. Viršutinė lapo dalis blizganti, tamsiai žalia. Apatinė pusė dažniau pilka, padengta smulkiais plaukeliais. Apatiniai lapai kotuoti, prie stiebo lapų gyslos alyvinės, pereinančios į žalią spalvą. Viršutiniai lapai be kojų.
Žiedai susitelkę į gražias kekes stiebų viršūnėse, nepastebimi, žali. Žydi nuo liepos pradžios iki vėlyvo rudens. Vaisius verpstės formos, rudas, smulkiai raukšlėtas, prie pagrindo šiek tiek išlenktas, šiek tiek suplotas, 1,2-2 mm ilgio, 0,3-0,6 mm pločio. Vienas augalas subrandina 50-150 000 sėklų.
Nerekomenduojama vartoti nėščioms moterims. Ežiuolės vartojimas pirmaisiais nėštumo mėnesiais gali sukelti persileidimą. Kai kurie žmonės gali būti alergiški ir fizinio kontakto metu gali pasireikšti dermatitas. Antroje vasaros pusėje, kai kietagrūdė žydi, ji tampa ryškiu alergenu ir sukelia šienligę. Dideli paprastojo kiečio preparatų kiekiai ir ilgalaikis vartojimas gali pažeisti nervų sistemą.
Vaistinės savybės Augalo žolė arba šaknys naudojamos vaistiniams preparatams ruošti. Ištraukos, tinktūros vartojamos nusilpus organizmui, sumažėjus skrandžio sulčių kiekiui, apsinuodijus toksinais. Iš jo ruošiami vaistažolių mišiniai, naudojami menstruaciniam ciklui, smegenų veiklai ir epilepsijai reguliuoti.
Liaudyje vartojama kraujavimui stabdyti, praguloms gydyti, nuo galvos skausmo, nemigos, apetitui gerinti ir opoms gydyti. Augalo lapai pasižymi stipriomis antibakterinėmis savybėmis. Rinkimas ir laikymas Jaunos viršūnės renkamos prieš augalui pradedant žydėti. Tada jos džiovinamos paskleidžiant plonu sluoksniu gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje iki 40 laipsnių temperatūroje. Tinkamai paruošta žaliava gali būti naudojama iki vienerių metų.
Kiti naudojimo būdai Švieži cikorijų lapai yra kartaus skonio. Kartais jie buvo naudojami alui rauginti. Jaunų cikorijų lapų ir ūglių galima dėti į salotas ir iš jų gaminti įdarus. Dideli kiekiai nerekomenduojami. Tai malonaus kvapo žolė, dažnai naudojama mėsos patiekalams pagardinti.
Eterinis cikorijų aliejus labai veiksmingai atbaido vabzdžius. Jis taip pat gali būti naudojamas kitiems augalams apsaugoti, tačiau tik nedideliais kiekiais, nes dideli kiekiai gali stabdyti saugomo augalo augimą.
Paprastoji kraujažolė Lietuvoje labai paplitusi. Ji auga dykvietėse, šiukšlynuose, pakelėse, pamiškėse ir pamiškėse. Mėgsta derlingą dirvožemį, bet gali pakęsti ir prastesnes dirvas. Aukščiau išvardytos vaistinės savybės būdingos paprastajam vėdrynui. Be paprastosios viksvos, Lietuvoje aptinkamos. Kiti bendriniai karčiosios viksvos pavadinimai: blusa, karčioji, metilas, pelynas, pelynas, pelūnas.
Kartusis kietis – tai daugiametė 60-110 cm aukščio gėlė, pasižyminti labai savitu kvapu ir kartoku skoniu. Jis laikomas beveik pačiu kartiausiu augalu. Šakniastiebis trumpas, šaknis kamieninė ir šakota. Stiebas status, briaunotas ir gausiai šakotas. Lapai skiautėti, 2-3 kartus plunksniškai sudėtiniai. Stiebai ir lapai gausiai apaugę baltais plaukeliais, sidabriškai pilki. Lapkočiai rutuliški, susitelkę į vienpuses kekes, sudarančias šluoteles. Žiedai geltoni. Vaisiai – pailgos kaulavaisės.
Kartusis kietis paplitęs visoje Lietuvoje ir dažnas. Gėlė auga dykvietėse, šiukšlynuose, buvusiose gyvenvietėse. Žydi liepos-rugpjūčio mėnesiais. Sėklos subręsta rugsėjo mėnesį. Žolė ir lapai vartojami medicinoje. Žolė, kurios maksimalus viršūnės ilgis 20-25 cm, pjaunama gėlės žydėjimo pradžioje. Jei renkama vėliau, džiūdama ji tampa tamsiai pilka, žiedai išblunka ir netinka vartoti.
Lapus taip pat galima rinkti prieš žydėjimą, birželio-liepos mėn. Žaliava džiovinama gerai vėdinamoje, nuo saulės apsaugotoje patalpoje, palėpėje arba džiovykloje 30-40 °C temperatūroje. Viršutinė džiovintų lapų pusė turi būti pilkai žalia, o apatinė – sidabriškai pilka; žiedai turi būti geltoni. Žaliava turi stiprų specifinį kvapą ir yra karti.
Kartusis kietis, arba, kaip įprasta sakyti, pelynas, kaupia karčiąjį glikozidą absentą. Absentas dirgina skonio receptorius, didina virškinamojo trakto gleivinės sekreciją ir skatina tulžies išsiskyrimą į žarnyną, todėl pelyno užpilai, spiritiniai gėrimai ir tiršti ekstraktai vartojami apetitui skatinti ir kepenų bei tulžies pūslės ligoms gydyti. Užpilas gaminamas taip: 1 valgomasis šaukštas susmulkintos žaliavos užpilamas 200 ml vandens ir kaitinamas 15 minučių, po to paliekamas 45 minutėms nusistovėti, retkarčiais pamaišant. Nusunkus žaliavą nuspausti. Įpilama iki 200 ml išgarinto vandens. Gerti po 100 ml likus 30 minučių iki valgio.
Spirituota ištrauka (tinktūra) ir tirštas ekstraktas parduodami vaistinėse. Jie vartojami po 10-20 lašų 3 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį. Augalo preparatų negalima vartoti ilgiau kaip 3-4 dienas, nes ilgiau vartojant galima apsinuodyti. Stipriai perdozavus galimi traukuliai ir haliucinacijos. Liaudies medicinoje žolės užpilas vartojamas viduriavimui stabdyti. Karčiosios kraujažolės negalima vartoti nėščioms moterims, sergantiems distonija, menstruacijų metu.
Nerekomenduojama karčiosios kraujažolės preparatų vartoti ilgiau kaip 2 mėnesius, nes gali pasireikšti pykinimas ir vėmimas, traukuliai. Taip pat negalima vartoti sergant skrandžio ar žarnyno opalige. Yra itin jautrių žmonių, kuriems net nuo augalo kvapo gali skaudėti galvą.
Vaistinės savybės Karčioji vėdryna nuo seno liaudies medicinoje vartojama kaip apetitą žadinanti, virškinimą gerinanti ir pilvo pūtimą mažinanti priemonė. Žinoma, kad ji mažina uždegimą ir skatina šlapimo išsiskyrimą. Liaudyje karčioji kietagrūdė vartojama nuo viduriavimo, hemorojaus, gripo ir blogo burnos kvapo. Jos nuoviru buvo plaunamos kojos, kad sumažėtų prakaitavimas.
Išoriškai kartusis kietagalvis naudojamas žaizdoms, sumušimams gydyti ir organizme esančioms kirmėlėms gydyti. Jos dažnai dedama į liaudiškas priemones alkoholizmui gydyti.
Rinkimas ir laikymas Karčiosios kraujažolės antžeminė dalis renkama kaip vaistinė žaliava prieš žydėjimą arba tuoj po žydėjimo. Surinkta žemuogė džiovinama gerai vėdinamoje, geriausia tamsioje vietoje. Tinkamai išdžiovinta žaliava turi būdingą stiprų kvapą ir kartoką skonį. Tinka naudoti iki 2 metų.
Naudojimas maistui Šios rūšies cikorijos yra labai karčios, tačiau aromatingesnės nei paprastosios cikorijos, todėl nedideliais kiekiais gali būti naudojamos kaip troškinių ir salotų prieskonis. Paplitimas Lietuvoje karčioji cikorija yra vietinė rūšis. Ji auga dykvietėse, šiukšlynuose, pakelėse, šlaituose ir sausose pievose. Mėgsta kalkingą dirvožemį. Rūšis paplitusi visoje Lietuvos teritorijoje
