Pasistenkite palengvinti mažajam šį perėjimą, darykite jį laipsnišką. Juk negalima taip staigiai šiandien ji guldyti vidurdienį, jeigu dar vakar ji migdėte 10 val. ryto. Staigiai pasikeitus režimui, vaikas gali prastai miegoti, gali susierzinti, pradėti aikštytis.
1-2 mėnesius režimas turi būti pereinamasis. Apytikrė jo schema 10-kia: maitinimas kas 4 valandos, pradedant 7 val. ryto; dienos miegas nuo 11.30 iki 15.00; nakties miegas – nuo 19.30. Paskui maitinimo laika nuo 12.30 iki 15.00 arba 15.30: perkelti valanda vėliau; dienos miegas nakties miego pradžia 20 valandą arba pusvalandžiu vėliau.
Trečiaisiais gyvenimo metais sveikas, normaliai augantis vaikas per para turi miegoti 12-13,5 valandų: 10-11 valandų naktį ir 1,5—2,5 val. dieną. Aktyviai, nenuvargdamas žaisti iki miegojimo laiko jis gali 5,5– 6.5 valandas, ne daugiau. Nukrypimai nuo šių normų gali būti gana didoki. Jie priklauso nuo individualių vaiko savybių. Vieni negali išbūti be miego ir 6 valandų, dvi valandas per dieną miegoti jiems maža. Kiti ir per 6 nemiegojimo valandas nelabai pavargsta, dieną temiega 1,5 valandos.
Tačiau kaip nustatyti, koks miego ir nemiegojimo režimas tinka jūsų mažiukui? Apie tai galite spręsti iš jo elgesio. Jeigu prieš miegą vaikas arba darosi irzlus (šūkauja, daug ir kartais be priežasties juokiasi, daug ir be tvarkos juda, išdykauja, sąmoningai neleistinai elgiasi, neklauso, kas janı sakoma, ir galiausiai prapliumpa ašaromis), arba, priešingai, suglemba (nieko negali veikti, dėl menkiausio nieko ima verkšlenti, be priežasties įsižeidžia), vadinasi, jis jau išeikvojo savo jėgas, jis pervargo. Tokiu atveju jums reikės sutrumpinti nemiegojimo laiką 30-40 minučių. o kartais ir valanda. O jeigu vaikas tuo metu, kai jį guldote miegoti. yra ramus, žvalus, gerai jaučiasi, bet paguldytas ilgai neužmiega, tai jo nemiegojimo laiką galima pailginti 20-30 minučių.
Taip pat reikia turėti galvoje, kad gali būti nedidelių miego ir nemiegojimo trukmės svyravimų, kurie priklauso nuo fizinės vaiko būklės, jo nuotaikos, oro, metų laiko. Todėl tikslus režimas nebūtinai turi būti toks. kurio reikia kasdien laikytis minutės tikslumu.
Kas kita, kai nukrypimai darosi nuolatiniai, kai vaiko savijauta prieš miegą aiškiai pasikeičia. Pavyzdžiui, kartais tėvai pastebi, kad vasarą vaikai liesėja, pasidaro neklusnesni, irzlūs, juos sunku sudominti ramiu žaidimu. Greičiausiai tai yra pervargimo signalas.- juk vasarą tiek daug įspūdžių, tiek laisvės judėti, o naktį miegama trumpiau (vasarą vaikai dažniausiai užmiega valanda vėliau, o ryte pabunda anksčiau negu paprastai). Išeitį galima rasti – mažasis turi dieną ilgiau pamiegoti; todėl ji migdykite valanda ar pusantros anksčiau, negu numatyta pagal režimą.
Vaiką maitinti reikia kaip ir anksčiau – keturis kartus per dieną su pusryčiai turi būti 3,5-4 valandų pertraukomis. Pirmasis maitinimas – ne vėliau kaip prabudus po vienos ar pusantros valandos. Pietūs – maždaug valandą prieš dienos miegą. Pavakariai – po pusvalandžio, kai atsikeliama iš miego. Vakarieniauti mažasis turi ne vėliau, kaip valandą ar pusantros prieš nakties miegą. Jeigu pavalgiusį vaiką tuojau migdysime, jis neramiai miegos, nekaip pailsės.
Dienos režime būtinai rasite vietos pasivaikščiojimams grynu oru. Žiemą – du pasivaikščiojimai po dvi valandas. Pavasarį ir rudenį pasivaikščiojimai ilgėja pagal orą. Vasarą tiesiog visą dieną mažasis turi išbūti lauke.
Tai, ką reikia veikti, kai vaikas nemiega, labiausiai priklauso nuo šeimos gyvenimo būdo, jos sudėties, nuo to, kiek laiko suaugusieji gali skirti mažajam. Tačiau kiekvienu atveju pasistenkite kaitalioti ramius žaidimus su judriaisiais, leiskite vaikui pažaisti vienam. Pamažu jis turi įsisąmoninti, kad būna toks laikas, kai visi yra užimti, ir jis turi pats savimi rūpintis.
Jeigu mažasis lanko vaikų darželį, jo dienos režimas būtinai turi būti suderintas su darželio režimu. To režimo reikia laikytis ir tomis dienomis, kai vaikas neina į darželį. Pasitaiko, kad vaikui ryte labai sunku keltis, bet nieko nepadarysi reikia ruoštis į darželį. Belieka viena – vakare anksčiau ji guldyti,
Ar maitinti mažiuką namie, jeigu jis valgo pusryčius vaikų darželyje? Viskas priklauso nuo to, kada ji keliate. Reikia nepamiršti taisyklės: ne vėliau kaip per valandą nuo kėlimosi mažasis turi pavalgyti. Tad jeigu jums tenka jį anksti žadinti (toli važiuoti), maitinkite, bet nedaug, kad jis galėtų su apetitu valgyti karštus pusryčius vaikų darželyje.
Geras miegas Čia nekartosime to, ką kalbėjome apie miegojimo sąlygas, apibūdindami pirmųjų metų vaiko priežiūrą. Savaime aišku, kad ir dabar galioja svarbiausios taisyklės: guldyti mažiuką visada tuo pačiu metu, nejaudinti jo prieš miegą, naudotis grynu oru kaip geriausiais migdomaisiais”. Tačiau antrųjų ir trečiųjų gyvenimo metų vaiko elgesyje atsiranda tokių savybių, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai turi reikšmės tam, kaip jis užmiega ir miega..
Dabar mažąjį prieš miegą gali sujaudinti ne tik triukšmingi žaidimai, bet ir visoks aktyvus bendravimas su suaugusiaisiais, juo labiau kad šie taip noriai kalbasi su vaiku, žaidžia su juo kas mėnuo mažasis darosi vis įdomesnis, supratingesnis. Geriau leisti vaikui prieš miegą pažaisti vienam, bet, žinoma, ne su sviediniu, ne judriuosius žaidimus.
Pati guldymo procedūra turi pasidaryti mažajam įprastinė, kiek galima vienodesnė; pageidautina, kad ji visada migdytų tas pats žmogus. Malonus, švelnus, raminantis suaugusiojo tonas padeda mažiukui greitai ir kietai užmigti.
Kartais motinos, migdydamos pusantrų dvejų metų vaikus, pasakoja jiems nuraminti vis tą pačią istoriją, pavyzdžiui, kad visi vaikučiai miega, ir vištytė miega, ir katytė miega ir t. t. Galbūt kai kuriems vaikams tokie pasakojimai ir padeda užmigti (jie tarsi pasidaro įprastinė migdymo ritualo dalis). bet turite būti pasirengę ir tam, kad galima susilaukti ir grynai priešingo efekto.
Mažajam nepaprastai patinka klausytis pasakojimo, jis reikalauja jį tęsti, nori sužinoti papildomų smulkmenų, klausinėja, įsiterpia apskritai įsilinksmina”. Be to, ne visada pavyksta pastebėti, kada vaikas iš tikrųjų užmiega. Būna ir taip, kad suaugęs nutyla, tikėdamasis. jog mažiukas jau miega, ir nueina. O pasirodo, kad šis dar tik „beveik užmigęs”; netekęs įprastinio dirgiklio, jis ima jo reikalauti, ir viskas prasideda iš naujo.
Pusantrų metų vaikas, ruošdamasis miegoti, jau gali kai ką padaryti pats. Paprastai vaikai mielai padeda mamai. Iš pradžių jums teks mažiukui nuolat priminti jo pareigas: ..Atnešk kėdutę, pastatyk ją prie lovytės, nusiauk batukus, aš jau juos atrišau, dėk po kėdute, nusimauk kelnytes. padėk ant kėdutės“.
Juo vyresnis vaikas, juo daugiau jis gali pats susirasti pramogų prieš miegą. Pagaliau vaikai elgiasi nevienodai: vieni daug juda. kalba, dainuoja; kiti miega ramiai, bet kažką šnibžda. judina pirštukus, tarsi tyliai žaistų. Nevienodai turite ir jūs elgtis. Jeigu vaikas užmiega ramiai, bet nóri truputi pakalbėti prieš miegą. pamėginkite išeiti iš kambario ir palikti ji vieną. Jeigu jis daug juda, geriau pabūti šalia ir pasistengti jį nuraminti. Bet kaip? Taip pat nevienodai. Kartais labiau tinka raminantis švelnus pokalbis, o kartais liepimas ką nors pačiam padaryti (..Užsiklok antklode. Apsiversk ant kito šono”). Kai kada mažajam padaro įspūdį kategoriškas jūsų reikalavimas miegoti, pasakytas griežtu. bet ramiu tonu. Jums patiems reikia stebėti savo vaiką ir rasti būdą, kuris geriausiai jam tinka.
Galima patarti vaikui, ką reikia daryti, kad galėtų greičiau užmigti: „Užsimerk ir tyliai tyliai gulėk”. Apsiversk ant šonelio”. ..Leisk aš tave geriau užklosiu, nes išlindo kojytė, ir tau bus šalta”. Tikriausiai jums nereikia priminti, kad pikti riksmai (..Miegok! Nesijudink!”…Tuoj pat užmik!”) dažnai priešingai paveikia. – suerzina vaiką, ir jis, nors ir labai stengiasi, negali užmigti.
