Mažieji mėgsta žiūrėti į tai, ką daro suaugusieji. Jie net stengiasi padėti mamai ruoštis. Aišku, iš pradžių jums iš tokios pagalbos ne naudos bet rūpesčių padaugės. Bet ir čia vaiko norą žinoti, prisidėti prie jūsų darbų reikia visaip skatinti. Tegu sudeda į vietą jūsų išplautus šaukštus. padeda ant stalo puodukus ir kt. Vaiko galimybės tolydžio didėja ir todėl atsiranda vis daugiau darbų į kuriuos ji galima įtraukti. Tai labai padeda lavėti jo protui.
Jokiu budu nevarykite nuo savęs vaiko, net jeigu jis jums iš tiesų trukdo. Netrukdyk”. Negalima, tu sudaužysi”…Nereikia. tu visa išsitepsi, suterši suknelę“…Tu daugiau išterliosi negu išplausi”. Tu ilgai darysi, o man nėra kada”- tokie draudimai slopina vaiko domėjimąsi ir smalsumą. Priešingai, reikia rasti būdą, kaip jis galėtų dalyvauti jusų darbe: Nunešk puodelį į virtuvę”. Nueik ir atnešk man šluostę stalui nušluostyti. Karlu stenkitės išmokyti vaiką elementarių darbo taisyklių (taip pat ir higieninių): ,,Pastumk taburetę arčiau stalo ir atsiklaupk, taip bus patogiau”. ..Prisijuosk prijuostę, kad nesušlaptų suknelė“…Pasiraitok rankoves, kad jos tau netrukdytų”…Eik pirmiau nusiplauk rankas negalima pyragėlių daryti nešvariomis”.
Jeigu mažajam kas nors nesiseka ar prastai išeina, neleiskite sau niekinti jo darbo rezultatų. Lipdė dukrelė iš gabalėlio tešlos virtinuką, bet nieko jai neišėjo. Jokiu būdu neišmeskite to gabaliuko ir nedrauskite jai mėginti dar padaryti vieną virtinuką. Paaiškinkite jai, kodėl neišėjo, kaip pataisyti, ir taisykite, jei dar galima pataisyti, kartu su ja. Jau esame minėję, kad vaiko mąstymą labai padeda ugdyti pasivaikščiojimai. Iš tiesų, išėjęs iš namų, jis mato labai daug ką nauja. Gyvubai augalai, gamtos reiškiniai, žmonių darbas, automobiliai… Yra i ka pažiūrėti. Išėję pasivaikščioti, rodykite vaikui viską, ką jis gali suprasti, kas jam naudinga, įdomu. Kartais reikia specialiai nuvesti vaiką ten, kur jis gali pamatyti ką nors nauja.
Trečiaisiais gyvenimo metais mažasis duoda daugybę klausimų, jo smalsumas nepasotinamas. Dar kartą pabrėžiame, kad negalima numoti ranka į šiuos klausimus, nors jie jums atrodytų ir labai ,,beprasmiški“ ar nereikšmingi. Negalima jam formaliai atsakyti. „O kaip tu padarei?<< klausia vaikas. ,,Emiau ir padariau“, – atsako tėtis. ,,Kodėl?“ – klausia mažasis. Jam atsakoma: ,,Todėl”. Ką daugiau, jeigu ne nusivylimą gali vaikams sukelti tokie atsakymai? Sutikite, kad ir jūs pajustumėte apmaudą, jeigu jūsų smalsumas būtų tenkinamas šitokiu būdu.
Pasistenkite teisingai, vaikui suprantamai paaiškinti. Bent jau parodykite pagarbą jo klausimams. Jeigu nesuprantate mažojo pateikto klausimo prasmės, pasistenkite papildomais klausimais ar kaip kitaip ji sau išsiaiškinti.
Prisiminkite, kad jūsų atsakymai ugdo mažojo proto smalsumą, žadina jo siekimą sužinoti, susigaudyti, suprasti. Kai jam atsakote, jūs (be viso to, kad aiškinate jam ji sudominusį reiškinį) diegiate ir įsitikinimą. kad aiškinti iš tiesų yra labai svarbu. Vėliau vaikas pradės ir pats ieškoti priežasčių ir pasekmių. Tai labai ugdo jo mąstymą.
Trečių metų vaikas nepaprastai domisi aplinka. Kartais ji tiesiog sunku atitraukti nuo to, kas ji rimtai sudomina. Jis išsiklausinėja, o paskui pats pasakoja namiškiams, ką matė. Kaip akylai stebi mažasis, kai tėtis taiso jo dviratuką. Kiek klausimų kelia jam nematytos mašinos- keliamasis kranas, sniego valomoji mašina, buldozeris!
Mokėjimas stebėti, rimtai, susikaupus klausytis, apžiūrinėti – tai svarbios savybės, apie kurių ugdymą reikia galvoti jau dabar ir tam išnaudoti kiekvieną pasitaikiusią progą, stengiantis padėti joms išryškėti.
Tiktai norime dar kartą priminti, kad ankstyvojoje vaikystėje mažiuko dėmesys (taip pat ir jo atmintis) dar nepavaldus sąmonei; jis yra nevalingas; kaip tik todėl taip svarbu, kad jo aplinka būtų jam įdomi.
Augdamas vaikas ne tik pratinasi atlikti įvairius veiksmus, ne tik mokosi matyti pasaulį, protauti. Jis taip pat įsidėmi ir kas yra gerai, o kas blogai, ipranta versti savo norus paklusti būtinumui, įsimena žmonių elgesio taisykles… Pradeda megztis vaiko asmenybė, jo vidaus pasaulis.
Skyrelyje ,,Amžiaus pakopomis” jau kalbėta, kad 2-3 metų vaikams būdingiausia nuoširdumas, natūralumas, elgesio impulsyvumas, kad jų veiksmus valdo jausmai ir norai, bet jie tai daro nesąmoningai, neskiria, kas yra svarbiausia,- jiems svarbu tai, kas rūpi tą akimirką…
Suaugęs žmogus elgiasi taip, o ne kitaip daugiausia todėl, kad jis turi aiškią, susiformavusią, visuomenines normas atitinkančia elgesio motyvu sistemą, kuri yra ilgo ir tikslingo auklėjimo rezultatas. Vienus motyvus jis laiko svarbesniais, kitus ne tokiais. Ir kai susiduria du motyvai, jis elgiasi taip, kaip diktuoja svarbesnis. Kasdieniniame gyvenime tai matome kiekviename žingsnyje. Norėtųsi poilsio dieną atsidėti savo pomėgiams, bet draugas paprašė padėti atlikti skubų darbą.
Labai traukia stadionas. bet reikia rengtis egzaminui. Yra galimybé maloniai pakeliauti, bet negalima ilgam namų ištrūkti: serga tėvai. Iš tikrųjų apie žmogaus asmenybės lygi ir sprendžiame pagal tai, kaip jis moka suderinti savo norus ir siekimus su visuomeniniu požiūriu svarbesniais būtinumo, pareigos motyvais, ar jis geba kitų labui atsisakyti savo interesų.
Vaikui dar visa tai reikės įsisąmoninti. Pirmaisiais gyvenimo metais nėra ko tikėtis, kad jis suprastų savo elgesio motyvus ir surikiuotų juos pagal reikšmingumą. Tiktai pamažu toks socialmis dorovinis asmenybés karkasas igauna reikiamą pavidalą ir pasidaro pakankamai stabilus. Tačiau juk vaikas gyvena jau dabar, šiandien. Ir jau šiandien reikalaujame iš jo ,,doro elgesio”. Apskritai toks reikalavimas yra teisingas – svarbu tik rasti tinkamą būdą padaryti jį mažiukui suprantamą ir ikandama”. Čia padės kaip tik tos psichologinės vaiko ypatybės, kurios, atrodo, turėtų trukdyti, nuoširdumas ir elgesio impulsyvumas.
Jeigu jau žinome, kad mažojo elgesį lemia jo jausmai ir norai, tai pasistenkime ypač ugdyti tuos jo jausmus, kurie skatintų elgtis taip, kaip reikalauja suaugusieji, atsižvelgti į kitų žmonių artimųjų, vienmečių interesus. Dvejų metų mažasis greičiau sutiks leisti kitam vaikui imti savo žaislus, jeigu jūs ne tiesiog iš jo reikalausite ir įsakysite tai daryti, o sužadinsite jo simpatijos jausmą tam vaikui. Mažasis labiau klausys mamos ir močiutės, jeigu jis yra išmokęs jas mylėti ir mato, kad jo klusnumas teikia joms džiaugsmo, o neklusnumas liūdina.
Stai kodėl taip reikia siekti, kad vyrautų teigiamos mažojo emocijos džiaugsmas, pritarimas, patiklumas, o ėmus reikštis neigiamoms emocijoms nuoskaudai, baimei, nepasitenkinimui, pykčiui, laiku jas pastebėti ir nuslopinti.
Didžiuojasi ir gėdijasi Jūs prisimenate – tai pastebėjote ir savo mažiuko elgesy,- kad jau kūdikis pradeda jausti simpatiją artimiesiems. Ilgainiui šis jausmas darosi sudėtingesnis, gilesnis. Greta suaugusiojo vaikas patiria saugumo jausmą. Suaugusieji, žaisdami su mažuoju ar ką nors su juo veikdami, teikia jam daug džiaugsmo. Pasitikėjimas suaugusiuoju yra puikus pagrindas dešimtims kasdieninių gyvenimo situacijų…
Todėl nenuostabu, kad vaikui labai svarbu, kaip suaugęs žmogus įvertins jo elgesį. Tai jau galima pastebėti, kai mažasis esti maždaug pusantrų metų. Jeigu vaiką už ką nors giriate, jį apima išdidumo jausmas, jis stengiasi ne kartą demonstruoti savo laimėjimus, norėdamas vėl išgirsti pagyrimą.
