Jeanas Piaget iš esmės pakeitė mūsų supratimą apie tai, kaip vaikai mąsto ir mokosi. Jo kognityvinės raidos teorija apibrėžia keturis skirtingus etapus, kurių kiekvienas pasižymi unikaliais kognityviniais gebėjimais. Pasinerkime į šiuos etapus ir sužinokime, kaip jie lemia mūsų kelionę į pasaulio supratimą.
1. Sensorinis ir motorinis etapas (nuo gimimo iki 2 metų amžiaus)
Pirmajame pažintinės raidos etape kūdikiai daugiausia mokosi naudodamiesi pojūčiais ir veiksmais. Nuo gimimo iki dvejų metų kūdikiai pasaulį tyrinėja per regą, garsą, skonį, lytėjimą ir judesius. Pavyzdžiui, kai kūdikis krato barškutį, jis ne tik triukšmauja – jis tyrinėja priežastis ir pasekmes. Svarbiausias šio laikotarpio etapas yra objektų pastovumo supratimas, t. y. suvokimas, kad objektai egzistuoja net tada, kai jų nematyti. Ar kada nors žaidėte „Žvilgsnį į akis“? Tai ne tik žaidimas, bet ir smagus būdas patikrinti šį kūdikių supratimą. Kai jie įgyja judesių kontrolę, jų pažintiniai gebėjimai auga, o tai sustiprina jų mokymosi patirtį ir paruošia juos sudėtingesniems būsimiems etapams.
2. Priešoperacinis etapas (nuo 2 iki 7 metų)
Sveiki atvykę į beprotiškai vaizduotę žadinantį ikioperacinio etapo pasaulį! Čia 2-7 metų vaikai pasižymi magišku mąstymu, dažnai tikrovę derindami su fantazija. Jie gali tikėti, kad jų pliušiniai gyvūnai turi jausmus arba kad šluota tikrai gali skraidyti. Šiame etape taip pat klesti apsimestinis žaidimas, kurio metu vaikai gali vaidinti įvairius vaidmenis ir scenarijus, taip mokydamiesi svarbių problemų sprendimo įgūdžių. Nors jie moka naudotis simboliais (pvz., žaisliniu kaladėliu, simbolizuojančiu automobilį), jų loginis mąstymas vis dar yra ribotas. Pavyzdžiui, mažiems vaikams gali būti sunku suprasti, kad jei dviejose vienodo dydžio stiklinėse yra vienodas sulčių kiekis, tai, vieną iš jų įpylus į aukštesnę ir plonesnę stiklinę, kiekis nepasikeičia! Šis painus, bet žavus etapas atspindi turtingą jų vidinį gyvenimą, kuris galiausiai skatina jų smalsumą.
3. Konkretaus veikimo etapas (7-11 metų)
Kai vaikai pereina į konkrečios veiklos etapą, jų loginis mąstymas padaro didelį šuolį į priekį! Nuo septynerių iki vienuolikos metų amžiaus vaikai pradeda suprasti konkrečią logiką ir gali spręsti dalykų „kaip“ ir „kodėl“ klausimus. Jie įgyja tokių įgūdžių kaip rūšiavimas, klasifikavimas ir suvokia išsaugojimo sąvoką – idėją, kad kiekis išlieka toks pat, nepaisant formos ar išdėstymo pokyčių. Įsivaizduokite: jei paimsite du vienodus molio rutuliukus ir vieną iš jų suploninsite, vaikas, turintis konkretų operacinį mąstymą, supras, kad abiejuose rutuliukuose vis dar yra tas pats molio kiekis. Jie taip pat lavina indukcinį mąstymą, daro išvadas remdamiesi stebėjimais. Šis etapas labai svarbus tobulinant matematinėms sąvokoms reikalingus protinius įrankius ir ugdant empatiją, nes vaikai geriau supranta kitų požiūrį.
4. Formaliosios veiklos etapas (nuo 12 metų)
Sveiki atvykę į abstraktaus mąstymo sritį! Maždaug dvylikos metų paaugliai pereina į formaliosios veiklos etapą, kuriame jie geba mąstyti apie abstrakčias idėjas ir hipotetines situacijas. Čia nuo konkrečių faktų pereinama prie svarstymų apie tai, kas galėtų būti, pavyzdžiui, diskutuojama apie moralę, socialinius klausimus ir sudėtingų problemų sprendimą. Paaugliai pradeda eksperimentuoti su įvairiomis tapatybėmis ir perspektyvomis, nuolat siekdami suprasti savo vietą pasaulyje. Jie mokosi kurti ir tikrinti hipotezes, planuoti ateitį ir svarstyti filosofines dilemas. Šiame etape Piaget pasėta mokymosi visą gyvenimą sėkla iš tiesų įsitvirtina. Tačiau būtina prisiminti, kad šis vystymasis nėra baigtinis; Piaget manė, kad pažinimo raida vyksta nuolat, ją formuoja nauja patirtis ir mokymasis.
Piaget pažintinės raidos etapų supratimas suteikia mums neįkainojamų įžvalgų apie vaikų mokymosi procesus. Kiekviename etape ugdomi pamatiniai įgūdžiai, kurie veda prie sudėtingo mąstymo ir emocinio intelekto, pabrėžiant, kad mokymasis yra visą gyvenimą trunkanti kelionė, kurią praturtina ir patirtis, ir smalsumas.
