Bitė gelia ir gydo. Pastebėta, kad žmogus, kuris ilgai dirba bityne, retai serga atramos ir judamojo aparato ligomis, radikulitais, podagra. Taip yra dėl bičių įgėlimo ir bičių nuodų (bitės — nenuilstančios darbininkės — apsaugos priemonės) veikimo. Spaudos duomenimis, bičių nuodais buvo išgydyti nuo podagros Karolis Didysis ir Ivanas Rūstusis. 1864 metais Peterburgo miškų instituto profesorius M. Lukomskojus atkreipė dėmesį, jog bičių nuodai labai efektyvūs sąnarių reumatui, podagrai ir kai kurioms kitoms ligoms gydyti.
XIX amžiaus pabaigoje rusų gydytojas I. Liubarskis paskelbė straipsni „Bičių nuodai kaip gydymo priemonė”, kuriame pateikė daugiamečių stebėjimų duomenis apie bičių nuodų vartojimą, ypač reumatui gydyti. Vienos klinicistą Filipą Terčą kankino reumatas, ir jis išsigydė nuo jo atsitiktiniais bičių įgėlimais. Vėliau jis daug dirbo apiterapijos srityje (gydymas bitininkystės produktais, iš jų ir bičių nuodais).
Praėjo daug metų, bet medikų ir farmakologų domėjimasis bičių nuodais nemažėjo. TSRS sveikatos apsaugos ministerijos Farmakologijos komitetas leido vartoti gydymui bičių įgėlimus, kurie atliekami pagal specialią metodiką, esant tam tikriems simptomams ir sąlygoms. Įvairiose šalyse sukurta naujų labai efektyvių gydomųjų preparatų, kuriuose yra bičių nuodų (virapinas, apizartronas, apiforas ir daugelis kitų).
Apiforas yra tėvyninis bičių nuodų preparatas, gaminamas tabletėmis, kurios turi bičių nuodų liofilizuotų frakcijų ir gerai tirpsta vandenyje. Bičių nuodų preparatai turi tam tikrą gydomąjį poveiki kartu su kitomis medikamentinėmis priemonėmis. Jie palengvina ligonių, sergančių kai kuriomis sąnarių, stuburo ir periferinės nervų sistemos (radikulitas, pleksitas) ligomis, būseną, esant sutrikusiam kojų aprūpinimui krauju (endarteritas), sergant klausos nervo neuritu, kai kuriomis odos ligomis, esant kojų trofinėms opoms, sergant tireotoksikoze.
Dauguma tyrinėtojų teigia, kad bičių nuodai — sudėtingas, panašių į riebalus, mineralinių medžiagų, aminorūgščių ir baltymų kompleksas. Iš bičių nuodų išskirta acetilcholino ir htstamino, mineralinių rūgščių, mikroelementų. Bičių nuodai,- būdami labai sudėtingos cheminės sudėties, sudėtingai veikia ir žmogaus organizmą. Fermentai, esantys bičių nuoduose, turi įtakos kraujagyslių pralaidumui ir ląstelių membranoms.
Bičių nuodai, patekę į žmogaus organizmą, malšina skausmą, pasižymi priešuždegiminiu, antibakteriniu ir desensibilizuojančiu veikimu. Kai kurie gydytojai, net ir bitininkai, teigia, kad bičių nuodai išgydo visas ligas. Tačiau taip nėra. Medikai atsargiai juos vartoja vaikams ir pagyvenusiems žmonėms gydyti. Bičių nuodais negydomos vaikų, infekcinės ligos, jie sukelia kontraindikacijas sergant tuberkulioze, esant širdies ydoms, diabetui, kraujagyslių sklerozei.
Tačiau gydymas lieka gydymu, bet vis tiek naudinga žinoti, kaip elgtis įgėlus bitėms. Geriausia uždėti ledo ant įkandimo vietos. Dažniausiai to pakanka, kad nebūtų patinimo. Jeigu įmanoma, bitės geluonį reikia tuoj pat ištraukti, o po to rekomenduojama ramybė, gausiai atsigerti karšto gėrimo, vartoti širdies ir antihistamininius preparatus (dimedroli, pipolfeną).
