Lie 11, 2023
178 Views
Komentavimas išjungtas įraše Gėles skinti geriausia ryte arba vakare

Gėles skinti geriausia ryte arba vakare

Written by

Gėles skinti geriausia ryte arba vakare, o apsiniaukusiu oru visą dieną. Vidurdienį, šviečiant saulei, nuskintos gėlės greitai vysta, jas sunku atgaivinti. Lietingu oru ar su rasa nuskintus žiedus prieš vyniojant reikia pamerkus leisti nudžiūti drėgmei, nes transportuojant šlapi žiedai greit susilamdo, patamsėja. Žiedus nupjauname, nukerpame, nuskiname ar nulaužiame. Skindami rankomis, be įrankių, nepernešame ligų nuo vieno augalo kitam, pavyzdžiui, tulpių virusinės žiedlapių margligės.

Skynimo įrankius reikia dezinfekuoti: galima kalio permanganato tirpalu. Skinami ką tik prasiskleidę žiedai (jurginai, chrizantemos, ratiliai ir t. t.) arba nusispalvinę žiedpumpuriai (svogūninės gėlės, vilkdalgiai, bijūnai ir kt.). Prieš pamerkiant daugumai gėlių reikia nuskinti didesnę dalį lapų, pirmiausia nuo apatinės stiebo dalies, tada žiedai ilgiau laikosi. Geriausia merkti į lietaus, sniego ar distiliuotą vandenį. Jį reikia keisti kasdien. Daugumai gėlių merkti vandens pripilama pilna vaza, o gerberoms – kad apsemtų tik 3-5 cm apatinės žiedynstiebio dalies. Pamerktas gėles reikia laikyti vėsioje vietoje, kur nepasiekia saulės spinduliai. Keičiant vazoje vandenį ar pamerkiant ilgiau laikytas be vandens gėles, atnau-jinami stiebų pjūviai, geriausia po vandeniu.

Kad gėlės ilgiau nevystų, minkštus jų stiebus galima subadyti adata, kietus įkirpti. Krūmų šakutės ilgiau žydi, kai prieš pamerkiant galiukus 0,5 minutės palaikome verdančiame vandenyje. Apvytusias šakutes reikia palaikyti 1-2 min. Narcizų ir meilenių gleivingas skystis nustoja bėgęs, trumpam pamerkus į 50° vandenį.

Pieniškas sultis išleidžiančius puošniųjų karpažolių (puansetijų) ir kitų stiebus patartina sekundei pamerkti taip pat į verdantį vandenį. Gėlininkai pataria jurginų, gerberų, gvaizdūnių žiedynstiebių galiukus greit padeginti ant ugnies ir po to pamerkti. Stiebus tais atvejais reikia laikyti nuožulniai, kad žiedų nepaliestų karšti garai.

Norint atgaivinti apvytusias gėles, jas reikia išimti iš vazos, nukirpti stiebų galiukus, apipurkšti vandeniu, suvynioti į drėgną popierių ir pamerkti nakčiai į kibirą, pilną vandens. Ryte pamerkiame į švarią išplautą vazą su šviežiu vandeniu. Atsiminkite, kad skersvėjai, šalia padėti vaisiai ar kartu pamerktos šakutės su vaisiais pagreitina skintų gėlių vytimą.

Į vandenį gėlėms merkti įdėkime maitinančių ir dezinfekuojančių medžiagų. Maitinimui dažniausiai naudojamas cukrus, gliukozė, valgomoji druska, vandens dezinfekcijai kalio permanganatas, salicilinė, boro, acto, citrininė rūgštys, aspirinas, glicerinas. Maitinančiųjų medžiagų dedame 0,5-1 šaukštelį litrui vandens, dezinfekuojančių po keletą kruopelių ar lašų. Chemijos pramonė išleidžia specialias tabletes ,,Flora”, ,,Buton”, ,,Nora”, skirtas skintoms gėlėms ilgiau išlaikyti.

Kai kurios gėlės negali būti merkiamos kartu, nes vienų išskiriamos į vandenį ar aplinką medžiagos yra nuodingos kitoms. Narcizai nuvytinal daugelį gėlių. Tačiau parą palaikytus pamerktus narcizus galima šviežiame vandenyje merkti su kitomis gėlėmis. Nuvytina kitas gėles raktažolės, pakalnutės, kvapieji pelėžirniai. Tačiau kvapiojo lipiko, augančio mūsų miškuose, šakutė prailgina pakalnučių žydėjimą. Gvazdikai, lelijos, rožės ilgiau laikosi, kai vazoje būna vienos.

Iš lauko atneštų gèlių puokštę reikia gerai apžiūrėti, ar nėra amarų ir kitų kenkėjų. Jais neturi apsikrėsti kambariniai augalai. Pastebėję nurinkime, nuplaukime šaltu dušu ir po to pamerkime. Puokštes laikykime atokiau nuo kambaryje augančių gėlių, ypač sprigių, sanpaulijų, didžiažiedžių pelargonijų, fuksijų ir kitų.

Iš skintų gėlių darome puokštes, kompozicijas, krepšelius, piname vainikus, girliandas. Gėlės, sukomponuotos vazose, turi su aplinka sudaryti harmoningą visumą. Gėlės turi būti ne aukštesnės kaip du kartus už vazą. Aukštos gėlės (kardeliai, lelijos, vilkdalgiai, pentiniai) merkiamos į aukštas vazas, gali būti statomos ant grindų, labai tinka erdvioms patalpoms papuošti. Labai mielos yra smulkių gėlių puokštės, jos labai tinka darbo ar valgių stalui papuošti. Labai patogu kambaryje turėti prie sienos pritvirtintas vazas. Jose įvairiais metų laikais galima įdomiai sukomponuoti arba skintas šviežias, arba sausas, arba vazonines, ypač svyrančias, gėles.

Vienu iš puokštės grožio elementų yra gėlių spalvos. Paprasčiausia yra padaryti puokštę iš vienos spalvos su skirtingais žiedų atspalviais. Iškilmingai atrodo puokštės iš kontrastinių spalvų žiedų kai viena spalva paryškina kitą, pavyzdžiui, violetinė su geltona, mėlyna su oranžine, raudona su geltona. Tokiai puokštei sudaryti reikia turėti praktinių įgūdžių. Dar atsargesniems reikia būti komponuojant daugiaspalves kompozicijas ir puokštes. Galime padaryti apvalią, iš visų pusių apžiūrimą puokštę ar vienpusę, kūgio, rutulio ar kitokios formos. Žiedai dažniausiai derinami nuo didžiausių ir ryškiausių žiedų žemai iki mažiausių ir neryškių viršuje, nuo grubiausių akcentų apačioje iki švelniausių viršuje.

Vienos spalvos ar daugiaspalvės šviesių tonų puokštės yra lengvos”. Jose gėlės sudedamos laisvai, kartu su lengvais žalumynais, smidrų, paparčių, gubojų šakelėmis. Jos yra patogios laikyti rankose. ,,Sunkios” puokštės daromos įvairiems jubiliejams, laidotuvėms. Jos yra didesnės už ,,lengvas”, dažnai daromos vienašonės. Pastarajai pagrindu imama palmės ar spygliuočio medžio šakelė ir ant jos išdėstomos stambios bei smulkios gėlės, pradedant nuo viršaus žemyn. Naudojami vienspalviai ar dviejų spalvų žiedai. Žiedai tokiose puokštėse turi būti gražiai pasiskleidę, vienas kito neužstoti. Laidojimui skirtoje puokštėje sudedame vienos-dviejų rūšių ir spalvų žiedus, juos išdėstome griežčiau, taisyklingiau, perrišame juodu kaspinu. Žiedų skaičius paprastai būna porinis. Džiugiai progai skirtą puokštę padarome iš vienos ar įvairių spalvų žiedų, perrišame spalvotais kaspinais.

Gėlės sausoms puokštėms

Nedidelė astrinių šeimos gėlių grupė turi spalvingus, sausus žiedynų skraistlapius, žvynelius. Išdžiovinus šie augalai nepakeičia savo žiedų formos ir spalvos. Iš jų daromos sausos puokštės, kompozicijos, pinami vainikai. Sausoms puokštėms tinka ne vien sausažiedžiai augalai. Gražiai atrodo džiovintos rožės, bijūnai, mėlyni pentiniai, smulkios gubojų šakutės, daugelio astrinių šeimos augalų – karlinų, rudbekijų, ežiuolių, kraujažolių žiedynai, bijūnų, inkarvilėjų, dumplainių ir kitų vaisiai.

Sausoms puokštėms gėles geriausia skinti pradėjusias žydėti, nes, vėliau nuskynus, bedžiovinant subręsta, žiedas subyra arba netenka šviežių spalvų. Kai kurie augalai tinka ir su subrandintomis sėklomis. Nuskinti stiebai su žiedais bei žiedynas surišami pundeliais ir kabinami pavėsyje žiedais žemyn. Galima surasti pievose ir miškuose nemaža augalų, tinkamų sausoms puokštėms, tik reikia mokėti išradingai juos pritaikyti.

Medžių ir krūmų šakų pražydinimas

Viduržiemį galima pražydinti anksti žydinčių medžių ir krūmų šakutes. Tam tinka forzicijos, ievos, geltonžiedės sedulos, rododendrai, abrikosai, persikai, obelys, vyšnios, slyvos ir kt. Svarbu, kad būtų pasibaigusi giliosios ramybės būklė. Parenkamos šakos su daugeliu žiedinių pumpurų. Po pirmų didesnių šalčių sausio-vasario mėnesį galima skinti. Tačiau šaltomis žiemomis kartais nušąla medžių bei krūmų žiedpumpuriai ir žiedai neišsiskleidžia nei kambaryje, nei lauke pavasarį.

Todėl prieš labai stiprius šalčius, žemiau -20°C, nuskintos šakos užkasamos sniege. 2-3 savaites iki pražydinimo jos įnešamos į kambarį ir atnaujinami pjūviai: nupjaunama aštriu peiliu ar sekatoriumi. Pamerkus į vazą, po vandeniu dar kartą nupjaunamas stiebo galiukas. Vandenį reikia keisti 1-2 kartus per savaitę. Šakutės gražiai atrodo pamerktoje vazoje ir kompozicijoje su kitomis gyvomis gėlėmis.

Article Categories:
Augalai

Comments are closed.