Atstumai ir aukščių skirtumai kipregeliu matuojami naudojantis nomogramos kreivėmis. Horizontalus atstumas skaičiuojamas taip. čia KS atstumų kreivės koeficientas (Ks=100 arba 200); matuoklės atkarpa, telpanti tarp pradinės ir atstumų kreivės, esant vertikaliojo skritulio gulsčiuko burbulėliui tiksliai viduryje.
Atidėjus išmatuota atstumą plano masteliu pagal kipregelio liniuotės briaunos kryptį, gaunama taško padėtis plane.
Aukščių skirtumai randami pasvirusiu arba horizontaliu vizavimo spinduliu. Matuojant pasvirusiu spinduliu, matuoklės atkarpa tarp pradinės ir Kn koeficiento aukščių kreivės, atskaičiuojama ties vertikaliuoju siūleliu. Vertikaliojo skritulio gulsčiuko burbulėlis turi būti nuliniame taške. Galutinis aukščių skirtumas: prietaiso aukštis, matuojamas matuokle nuo stoties taško
iki žiūrono sukimosi ašies; vizavimo aukštis matuoklėje, atskaičiuojamas pagal pradinę kreivę.
Kai pradine kreive vizuojama į prietaiso aukščio atžyma matuoklėje, tai 0:1 ir h=h’. Horizontaliu spinduliu matuojama lygioje vietovėje. Kipregelio žiūrono gulsčiuko burbulėlis nustatomas nuliniame taške, o pagal pradinę nomogramos kreivę 1 cm tikslumu atskaičiuojama. Tuomet pagal niveliavimo pirmyn taisyklę.
Taškų altitudžių matavimas supaprastinamas naudojant pailginama matuoklę. Šiuo atveju taške altitudė atskaičiuojama tiesiog matuoklėje.
Dirbama tokia tvarka. Pastačius stotyje menzulą, matuokle 1 cm tikslumu išmatuojamas prietaiso aukštis, kuris pridedamas prie stoties altitudės ir taip gaunamas prietaiso horizontas. Prietaiso horizonto likučių, gautu atėmus sveikus metrus, pailginama matuoklė matuokle pailginta 0,42 m, o 128 paveiksle 0,25 m). Prietaiso horizonto sveikųjų metrų likutis, kaip sąlyginė altitudė, priskiriamas matuokles apačiai. Mažėjančia į matuoklės viršų kryptimi priskiriamos altitudės ir kitoms sveikųjų metrų padaloms. Kontrolė: stotyje priglaudus matuoklę prie kipregelio, jo žiūrono sukimosi ašis turi rodyti matuoklėje stoties altitudę. Taip matuoklė paruošiama darbui stotyje.
Kai aukščių skirtumai nedideli, altitudės matuojamos horizontaliu vizavimo spinduliu. Nustačius vertikaliojo skritulio ir žiūrono gulsčiukų burbulėlius Viduryje, matuojamoji taško altitudė atskaičiuojama tiesiog matuoklėje pagal pradinę nomogramos kreivę.
Matuojant pasvirusiu vizavimo spinduliu, pradine nomogramos kreive vizuojama į metrinę matuoklės atžymą ir, kai vertikaliojo skritulio gulsčiuko burbulėlis yra nuliniame taške, pagal aukščių kreivę įprastine tvarka randamas aukščių skirtumas h’. Pridėjus jį prie atitinkančios vizuota matuoklės atžyma, sąlyginės altitudės, gaunama matuojamojo taško altitudė.
Menzulos pastatymas — tai menzulos centravimas stotyje, gulsčiavimas ir jos orientavimas. Šie veiksmai atliekami artėjimų būdu derinant juos viena su kitu.
Menzula centruojama siekiant sutapdinti planšetėje pažymėtą stoties taško projekcija su atitinkamu vietovės tašku. Menzulos centravimo netikslumas keičia plane pagal kipregelio liniuote brėžiama kryptį ir kipregeliu nustatomų taškų padėtį.
Centravimo paklaida turi būti ne didesnė kaip pusė grafinio plano mastelio tikslumo, t. y. turi būti ne didesnė kaip 0,05 mm plane. Rekomenduojamas menzulos centravimo tikslumas pateikiamas. Paisant tikslumo, centruojama iš akies, šakute arba po menzulos lenta laikomu svambalu.
Menzulos gulsčiavimas — tai menzulos lentos su planšete nustatymas horizontaliai. Gulsčiuojama pagal kipregelio liniuotės gulsčiuka. Gulsčiuojant kipregelis dedamas ant lentos taip, kad jo liniuotė būtų lygiagreti dviem kelmelio kėlimo sraigtams. Sukant šiuos sraigtus, gulsčiuko burbulėlis įplukdomas į nulinį tašką. Kipregelis pasukamas 900 ir trečiuoju kėlimo sraigtu burbulėlis įplukdomas į ampulės vidurį.
Menzulos lentos polinkis turi įtakos brėžiamai krypčiai. Krypties paklaida e išreiškiama. Reikia; kad menzula būtų gulsčiuota dviejų gulsčiuko padalų tikslumu.
Menzula orientuojama siekiant orientuoti planą vietovėje nuotraukos pagrindo linijų arba meridiano atžvilgiu. Orientavus menzulą, plano linijos tampa lygiagrečios su atitinkamomis vietoves kryptimis. Stotyje A menzula orientuojama taip. Kipregelio liniuotė plane glaudžiama prie linijos ab. Menzulos lenta su planšete pasukama taip, kad žiūrono vertikalusis siulelis butų nutaikytas į vietovės taške B stovintį ženklą (game, matuoklė). Kaip orientuota, tikrinama kita kryptimi, pavyzdžiui, AC.
Menzulos orientavimo tikslumas labai priklauso nuo orientavimo linijos ilgio plane. Sunku tiksliai orientuoti pagal trumpesne kaip 5 cm liniją. Ją galima pailginti pažymint tęsinyje papildoma tašką a. Jo koordinatės skaičiuojamos taip:
Krypties tęsinio taškas a pažymimas plane pagal apskaičiuotas koordinates. Orientavimo linijos tęsiami reikia paženklinti brūkšneliu plano pakraštyje.
Orientavimo linijos tęsinio tašką taip pat galima rasti apskaičiavus orientavimo linijos susikirtimo su plano rėmeliu koordinates. Sis būdas patogus tuomet, kai gretimi darbo pagrindo linijos taškai yra skirtingose planšetėse.
