Vešlūs gerai prižiūrimi augalai retai serga ligomis, jiems mažiau žalos padaro kenkėjai. Blogo vystymosi ar sunykimo priežastys gali būti įvairios. Pakeitus aplinką, atnešus į šviesesnę, šiltesnę patalpą, persodinus ar pan., jis dažniausiai atsigauna ir vystosi normaliai. Tačiau neretai augalus užpuola kenkėjai ir ligos:
Kenkėjai. Amarai pridaro daug žalos tiek lauko, tiek kambariniams augalams. Jie čiulpia augalų sultis, dėl to jie silpsta, susiraito lapai, žiedai netenka dekoratyvumo. Šie kenkėjai greitai dauginasi. Kambarinius augalus apkrečiame šalia padėję amarų užpultą augalą arba gėlių puokštę. Tokie kambariniai augalai tankiai, iš pradžių kas 2-3 dienas nuplaunami, nuvalomi kenkėjai. Jei tai nepadeda, reikia apipurkšti ar teptuku aptepti savo pasidarytu inspekticidiniu preparatu, pavyzdžiui, česnakų, kraujažolės, citrinų vaisių žievelių ir kt. užpilu ar nuoviru.
Voratinklinė erkutė yra sunkiai įžiūrimas apati-nėje lapų pusėje besiveisiantis kenkėjas, pridarantis daug žalos rožėms, palmėms. Nuo jų augalų lapai gelsta ir krenta, augalai blogai vystosi ar net žūva. Geros sąlygos voratinklinei erkutei veistis yra šiltuose, sausuose kambariuose. Kenkėjas nepakenčia drėgmės, ypač šalto vandens. Apnikti kambariniai augalai purškiami šaltu vandeniu ar tabako nuoviru. Augalų, kuriuos dažnai valome drėgnu skudurėliu ir purškiame, šis kenkėjas nepuola.
Skydamariai kartais apninka įvairius kambarinius augalus, pavyzdžiui, palmes, pasifloras, agavas. Tai apskriti, žalsvi ar rusvi žvynelio pavidalo prie lapo prisiploję kenkėjai. Pro apsauginį sluoksnį jų nepaveikia cheminės ir kitos kenkėjų naikinimo priemonės. Geriausia pradėti naikinti valant šepetėliu, pamirkytu muiluotame vandenyje (20 g žaliojo arba ūkiško muilo į 1 1 vandens ir 10 lašų žibalo). Po savaitės augalus nuplauname pakartotinai. Jei kenkėjų nepasiseka sunaikinti, galime panaudoti chemikalus.
Tripsai taip pat puola kambarinius augalus. Lapai, kurių apatinėje pusėje jie veisiasi, pabąla ir nukrenta. Dažnai puola rožes, palmes, begonijas, smidrus ir kt. Naikinama purškiant augalus keletą dienų iš eilės tabako nuoviru, valant lapus muiluotu vandeniu su žibalu.
Sliekai, pakliuvę į kambarinių augalų vazonėlius, kenkia, išjudina šaknis, užkemša drenažą, išskyros sulipina žemę. Apie sliekų buvimą vazone galime spręsti iš žemės trupinių krūvelių. Sliekus iš vazono išvarome pamerkę vazoną į 38-40°C vandenį. Sliekai iššliaužia į žemės paviršių. Surinkę sliekus išnešame į lauką, kur jie yra tikrai naudingi.
Šliužai pridaro daug žalos gėlėms. Veisiasi drėgnose vietose, po augalais. Jie nugraužia jaunus daigus, apgraužia lapus, žiedus, kartais nokstančius vaisius. Pridaro daug žalos, nes susilpnina augalus, sugadina žiedus. Nedideliame gėlyno plote nesunku juos reguliariai rinkti ir naikinti. Galima tarp lysvių padėti lenteles. Po jomis šliužai sulenda. Belieka dieną juos surinkti. Sliužams kenkia superfosfato milteliai, reikia juo augalus apibarstyti ryte arba vakare 2 kartus iš eilės 0,5-1 val. pertrauka. Šliužai slepiasi po pūvančiais augalais, lapais. Todėl juos reikia nuolat rinkti. Sliužais minta rupūžės.
Neretai augalus apgraužia įvairūs vikšrai. Griebtis kokių nors chemikalų šiuo atveju nebūtina, nes vikšrus lengva surasti apžiūrėjus augalų lapų ir žiedų apatines puses, surinkti ir sunaikinti. Sunkiau kovoti su augalų ligomis. Neretai augalai serga miltlige, puviniais, rūdimis ir t. t. Ligų pažeistos gėlės gelsta, nyksta. Kovai su ligomis yra specialūs būdai, cheminės medžiagos. Gėlininkui pirmiausia reikia stengtis išvengti ligų. Dėl to sodinami tik sveiki augalai. Ligotus reikia išrauti ir sunaikinti.
Vienmetės lauko gėlės kasmet sodinamos į kitą vietą. Persodinant sergančius kambarinius augalus, pašalinamos nesveikos dalys, pjūviai pabarstomi trinta medžio anglimi. Gera profilaktinė, o Medžio anglies nesunku pasigaminti patiems. Iš degančios krosnies ar laužo paimame gerai išdegusią, raudoną anglį ir įmetame į vandenį. Išdžiovinę sugrūdame grūstuvėje kartais ir gydanti priemonė yra silpnas kalio permanganato tirpalas. Juo galima dezinfekuoti sėklas, svogūnus ir kt. prieš sėjant ar sodinant į dirvą, palaistyti dygstančius ar įtariamus, jog serga, augalus.
Augalus užpuolus kenkėjams ar jiems susirgus, nereikia skubėti griebtis cheminių priemonių. Pirmiausia reikia pamėginti įvairias mechanines priemones: plovimą, kenkėjų rinkimą ir pan., naudotis augaliniais užpilais ar nuovirais. Chemikalus imkime tik kraštutiniu atveju. Cheminės medžiagos yra kenksmingos ne vien augalų ligų sukėlėjams ir kenkėjams, bet ir žmonėms, aplinkai, pavyzdžiui, kambaryje laikomiems paukščiams, darže esantiems naudingiems gyvūnams bitėms, varlėms, rupūžėms ir kt.
