Trąšas ir tręšimo laiką reikia pasirinkti pagal gėlyno dirvą ir augalo biologines savybes. Beveik visos gėlės gerai auga ir gausiai žydi trąšioje, puveningoje dirvoje. Bet yra augalų, kurie tokioje dirvoje užauga vešlūs, tačiau sukrauna mažai žiedų. Pavyzdžiui, didžioji nasturtė labai trąšioje dirvoje mažai žydi. Užauga vešlūs lapai, po kuriais beveik nesimato žiedų. Lengvoje dirvoje ji patraukia žiedų gausumu ir ryškumu. Panašiai yra su vienmetėmis graželėmis, gvazdikais. Ratiliai labai derlingoje žemėje lengvai suserga įvairiomis ligomis. Todėl reikia žinoti kiekvieno augalo tręšimo ypatybes.
Organinės trąšos turi visas reikalingas augalų auginimui maistines medžiagas, jos yra pilnavertės ir laikomos pagrindinėmis trąšomis. Mėšlas būna gyvulių ir paukščių. Įmėžus į dirvą, mikroorganizmai jį suskaldo iki medžiagų, kurias augalai sugeba įsisavinti. Dirva praturtėja puvenomis, kurios pagerina jos struktūrą, o kartu ir vėdinimą, dujų apykaitą. Mėšlo vertė priklauso nuo gyvulių rūšies, jų maitinimo, pakratų kokybės ir teisingo laikymo.
Arklių mėšlas, sukrautas dirvoje, kaista ir gėlininkystėje yra vertinamas kaip biologinis šilumos šaltinis. Jo dedama į inspektus, kur kaisdamas juos apšildo. Pasibaigus biologiniams skilimo procesams, mėšlas atvėsta ir yra nepamainoma trąša dirvoms tręšti bei inspektinei žemei ruošti.
Raguočių mėšlas yra ,,šaltas“, bet sumaišytas su nukritusiais lapais tinka inspektams šildyti. Tik inspektai būna kiek vėsesni. Grynas raguočių mėšlas, be kraiko, yra labai gera trąša gėlėms. Tam tikslui jį reikia fermentuoti, t. y. parauginti. Imama viena dalis tokio mėšlo, užpilama 3 dalimis vandens ir paliekama 12-15 dienų rūgti. Po to daromas skiedinys laistymui.
Vienai daliai srutų pripilama 9 dalys vandens, gerai sumaišoma, ir laistomos gėlės kas 20-25 dienos. Fermentuotą paukščių mėšlo skiedinį prieš laistant reikia praskiesti du kartus didesniu vandens kiekiu negu raguočių. Organinių trąšų grupei priklauso kompostas, durpės, srutos, pūdinys. Apie daugumą jų buvo paminėta anksčiau skyrelyje apie dirvos ruošimą.
Mineralinės trąšos dar vadinamos pagalbinėmis. Vienų trąšų augalams reikia didelių kiekių (makrotrąšos), o kitų labai mažai (mikrotrąšos). Svarbiausios yra azotinės (N), fosforo (P) ir kalio (K) trąšos.
Azotinės trąšos. Daugiausia naudojama amonio salietra ir amonio sulfatas. Šios trąšos rūgština dirvą ir todėl netinka rūgščioms dirvoms tręšti. Tada geriau vartoti kalio ir kalcio nitratus, karbamidą, amofosą, diamofosą. Azotines trąšas dirva gerai absorbuoja, jas galima išberti keletą dienų prieš augalų sodinimą.
Azotinės trąšos skatina vegetatyvinių augalo dalių stiebų lapų augimą. Jomis paprastai tręšiama iki vasaros vidurio, nes, vėliau tręšiant ir skatinant augimą, daugiamečiai augalai nespėja pasiruošti žiemai ir blogai žiemoja.
Fosforo trąšos. Svarbiausios iš jų yra papras-tas ir dvigubas superfosfatas. Gana gerai tirpsta vandenyje bei įsisavinami augalų. Išberiama 3-5 dienos prieš augalų sodinimą. Kambariniams augalams į 1 kibirą žemės mišinio dedama 0,5-1 valgomojo šaukšto. Iš fosforinių trąšų yra naudojama: precipitatas, amofosas, fosforitmilčiai.
Kaulamilčiai yra taip pat labai gera, natūrali fosforinė trąša, labai naudinga daugiametėms gėlėms, pavyzdžiui, bijūnams, rožėms ir kt. Vienam kerui skiriama 200-300 g. Iš kalio trąšų plačiausiai vartojama kalio druska, kalio chloridas, kalio sulfatas, kalimagnezija. 11 m³ ruošiamo žemės mišinio dedama 150-200 g kalio druskos. Daugiau kalio reikia šakniastiebiniams, gumbasvogūniniams augalams.
Kalio trąšos paprastai išberiamos rudenį arba anksti pa-vasarį, kad nenudegintų augalų. Kambariniai au-galai laistomi kalio druskos tirpalu kas 20-25 dienas. Vienam litrui vandens imama 0,5-1 g kalio druskos. Kalkinės medžiagos dirvožemiui neutralizuoti išberiamos į dirvą bent savaitę prieš tręšimą.
Mūsų chemijos pramonė gamina universalias ir kompleksines trąšas su pilnu mineralinių trąšų ir mikroelementų druskų mišiniu. Tai amofosas, diamofosas, amonio arba kalio fosfatai, nitroamofoska, nitrofosas. Tręšiant dirvą, svarbu žinoti, kokias trąšas galima maišyti kartu, o kurių negalima. 2 lentelėje pateikiami atitinkami duomenys. Pliuso (+) ženklu pažymėtas trąšas galima maišyti, minusu (-) negalima, o abu ženklai (+) reiškia, kad trąšas galima sumaišyti tik prieš pat tręšiant.
