Kiekvienas gėlynas turi natūraliai įsilieti į aplinką. Jį sudarant pirmiausia reikia gerai apgalvoti. Gal turime vien ankštą išasfaltuotą namo kiemą, gal mes gyvename daugiaaukščiame name, kur gėlynai suprojektuoti ir įrengti nedideliais ploteliais po pirmojo aukšto langais? O gal gyvename sodyboje, kur galime skirti nemažai vietos gėlynui. Turėdami kolektyvinį sodą galime papuošti ne tik sklypą, bet ir jo prieigas. Kiekvienam atvejui komponuojami priderinti gėlynai. Pirmiausia reikia rasti būsimos kompozicijos centrą. Nuo jos turi atsiverti kiti objektai: gėlynai, vandens baseinas, dekoratyvūs ar kiti krūmai, medžiai, pavė. sinės, mažosios architektūros elementai.
Labai svarbu gerai suplanuoti takus. Jie turi tikti prie aplinkos, pabrėžti svarbiausias vietas, vesti iki įdomiausių objektų: pavėsinės, baseino, ryškaus gėlyno, suolelio ir panašiai. Svarbu atsižvelgti į gėlyno reljefą ir į kokią pusę saulės atžvilgiu jis yra atkreiptas. Iš pietinės ir rytinės pusės gėlynai visada bus sausesni negu iš vakarinės ir šiaurinės. Tai ypač ryšku šlaituose. Be to, svarbu, ar gėlynas bus atviroje vietoje ar net po medžiais. Kiekvienu atveju parenkami tinkami augalai.
Gėlynus sudarant, labai svarbu atsižvelgti į spalvinius gėlių derinius. Gamtoje yra trys pagrindinės spalvos raudona, geltona ir mėlyna bei papildomos: žalia, oranžinė, violetinė ir žydra. Raudona, oranžinė ir geltona vadinamos aktyviomis arba ,,šiltomis” spalvomis. Kitos keturios vadinamos pasyviomis arba ,,šaltomis”. ,,Siltosios” visada yra ryškios, pastebimos iš toli, patrauklios, o ,,šaltosios” priešingai, lyg ištirpsta aplinkoje ir yra mažai pastebimos. Balta, sidabrinė ir pilka yra neutralios.
Sudarant spalvinius derinius, visada reikia vadovautis saiko jausmu: nesudaryti per daug margų ir ryškių, arba priešingai, neišraiškingų derinių. Ryškių spalvų gėlės nerėžia akies pasodintos kiek toliau nuo takelio, gėlyno centre. Mėlyni ir violetiniai žiedai visada mieliau atrodo pirmame plane, gėlyno pakraščiuose. Ryškius, įvairiaspalvius derinius galima sušvelninti pasodinant neutralių baltų, sidabrinių, šviesiai pilkų spalvų gėles, kurios kiekvieną, ir didelį, ir mažą gėlyną padaro patrauklesnį, lyg paryškina kiekvieno komponento grožį.
Gėlės sodinamos į lysves, alpinariumus, bordiūrus (apvadus), vejas, konteinerius, vazonus, pavienės arba grupėmis ir pan. Cementiniai konteineriai ir vazos plačiai naudojami ne tik miestuose, bet ir kaimo vietovėse namams, laiptams, balkonams ir pan. papuošti. Jie gali būti įvairiausių formų, su skylutėmis dugne vandens pertekliui nubėgti. Į konteinerius ir vazas nuo seno sodinamos pelargonijos, petunijos, našlaitės, chlorofitai, fuksijos ir kiti atviro grunto vienmečiai bei šiltnaminiai augalai. Paprastai sodinamos vienos rūšies gėlės, tačiau prie stačiai augančių gėlių konteinerio ar vazos pakraščiais tinka pasodinti nedidelių svyrančių augalų: tradeskančių, nasturčių ir kitų. Neturint specialių konteinerių, galima panaudoti senus metalinius, plastmasinius ar medinius indus.
Vertikaliam apželdinimui naudojami vijokliniai ir laipiojantys augalai. Jie puošia sienas, stogus, balkonus, pavėsines, vartus ir kitus statinius, juos užpavėsina. Dabar labai mėgstami alpinariumai. Tai akmenuotą kalnų peizažą pakartojantys gėlynai. Nuo seno yra žinomi garsieji miniatiūriniai kiniečių ir japonų sodai. Alpinariumui labai tinka nelygi, sauléta, kitiems reikalams mažai tinkama vieta.
Lygioje vietoje reikia supilti žemių. Labai svarbu tinkamai išdėstyti akmenis. Jie dedami horizontaliai, grupes kaitaliojant su pavieniais akmenimis. Augalai sodinami atsižvelgiant į aukštį, žiedų ir lapų spalvą bei formą, žydėjimo laiką. Jie su akmenimis turi sudaryti darnią visumą. Akmenys tinka įvairūs, tik jie turi būti vienos rūšies: arba vien vietiniai rieduliai, arba vien skaldyto dolomito luitai ir panašiai.
Alpinariumuose galima su-sodinti daug augalų rūšių, sudaryti įdomias jų kompozicijas. Geriau vengti šalia sodinti panašios formos bei spalvos lapus ir žiedus turinčius augalus. Salia bergenijos neišryškės taip pat stambius lapus turinčios gėlės. Kiekvieną reikia sodinti atskirai, jų didingumą paryškinant smulkesnių, pavyzdžiui, čiobrelių, gebenés ar kitų neaukštų gėlių kilimėliais. Kontrastingą išorę turintys augalai paryškina vienas kitą.
Alpinariumams labai tinka vandens baseinai, vandens kaskados, natūralūs upeliai. Labai gražu alpinariumus paįvairinti mū sų natūralios gamtos augalais. Pavyzdžiui, žemdirbių nemėgstama, kultūrinių pievų ,,rykštė” šluotsmilgė auga kupstu, turi gražią lapiją ir ilgus, liaunus žiedynstiebius su švelniomis varpučių šluotelėmis. Kupstai gerai sutvirtina paviršių, alpinariumas natūraliau įsilieja į aplinką. Ypač tinka sausų vietų augalai: šilokai, vienagraižė vanagė, juodgalvė, perluotis.
