Geg 21, 2017
126 Views
Komentavimas išjungtas įraše Krovinių koridoriai Šiaurė-Pietūs VIA Vilnius

Krovinių koridoriai Šiaurė-Pietūs VIA Vilnius

Written by

Koridorius („Šiaurė-Pietūs”) VIA BALTICA: Talinas-Ryga-Kaunas­Varšuva ir jo atšaka IA Ryga-Kaliningradas-Gdanskas;

Koridorius: Plovdivas-Budapeštas-Kišiniovas-Kijevas-Vitebskas­Pskovas-St. Peterburgas-Helsinkis, atšakos Lietuvoje („Rytai-Vakarai”): IXb Kijevas-Minskas-Vilnius-Kaunas-Klaipėda, IXd Kaunas-Kaliningradas. Įvertinant egzistuojančius ir potencialius prekybos tarp atitinkamų Euro­pos rajonų ryšius, numatoma prioritetiškai plėtoti krovinių gabenimą Lietu­vos teritorija šiais perspektyviniais transporto koridoriais:

  • sausumos keliais ir jūra per Klaipėdos uostą, tarp Vakarų bei Šiaurės Europos valstybių ir Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, kitų NVS šalių;
  • kelių ir geležinkelių magistralėmis Šiaurės-Pietų kryptimi, t. y. magist­rale VIA BALTICA ir jos atšaka j Kaliningradą, Šeštokų-Suvalkų eu­ropinės vėžės geležinkelio ruožu, Gardino-Vilniaus-Daugpilio gele­žinkelių linija.

Vykdoma transporto ekonomikos reforma sudaro prielaidų nacionalinei transporto plėtros progra,nai jgyvendinti. Kadangi transportas turi didžiulę svarbą visam Lietuvos ūkiui, privalo būti išsaugotas valstybinis transporto sfe­ros reguliavimas. Svarbiausi transporto infrastruktūros elementai – sausu­mos ir vandens keliai, uostai. oro uostai, geležinkelio mazgai, oro skrydžią valdymo, sausumos eismo ir laivybos saugumą užtikrinančios sistemos yra valstybės išskirtinio dėmesio centre ir tarptautinė padėtis rodo, kad gauna valstybinio kapitalo investicijų arba subsidijų. Planuojama, kad strateginiai Lietuvos transporto infrastruktūros objektai liks valstybės nuosavybe arba valstybė turės kontrolinj jų akcijų paketą.

Ekonominė transporto reforma yra siejama su šių priemonių jgyvendi­nimu:

  • palankių sąlygų privataus kapitalo investicijoms j transporto veiklos sferą (Lietuvos ir užsienio kapitalo), steigiant naujas imones, iš jų ir su užsienio valstybėmis, sudarymu;
  • vienodos tarifų, kredito, mokesčių ir rinkliavų už naudojimąsi valsty­bine transporto infrastruktūra sausumos ir vandens keliais, uostais, oro uostais, už aeronavigacinj aptarnavimą politikos suformavimu.

Transporto perkraustymo veiklos teisinis reguliavimas

Lietuvos transporto – perkraustymo sistemos integravimasis j Europos transporto sistemą reikalauja, kad transporto politika būtų suderinta su tarptautinės transporto teisės reikalavimais. Tai reiškia, kad Lietuvos transporto struktūros būtų pri­sijungusios prie tarptautinių susit Irimų arba konvencijų, reglamentuojančių transporto darbą tarptautiniu mastu.

Dabar Lietuvos transporto ir perkraustymo struktūros yra istojusios 110 tarptautinių trans­porto organizacijų (ICAO, JATA, ECAC, VIC, IRV, IRF, CMR ir kt.), prisi­jungusios prie 11 konvencijų. Pavyzdžiui, vien tik jūrų transporto srityje Lie­tuva  yra prisijungusi prie 7 konvencijų, sudariusi dvi tarptautines sutartis (žr. 15 lentelę). 15 lentelė. Lietuvos jūrą transporto struktūros prisijungusios prie šių tarp­tautinių transporto konveneijų ir pasirašiusios šias sutartis

Konvencijos pavadinimas Sutartis
Konvencija dėl okeano apsaugos nuo užteršimo priemonių Sutartis dėl susisiekimo su VFR
Konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje Sutartis su Rusija dėl prekybinės jūreivystės
Konvencija dėl laivų krovininės vaterlinijos
Konvencija dėl tarptautinių taisyklių, siekiant išvengti laivų susidūrimų jūroje
Konvencija dėl laivų matmenų nustatymo
Konvencija dėl jūreivių parengimo, jų diplomavimo ir budėjimo laive
Tarptautinė konvencija dėl saugaus konteinerių gabenimo

Dabar veikia Transporto ir perkraustymo veiklos pagrindų istatymas, parengti ir galioja Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto, kelių transporto, vidaus van­denų transporto kodeksai, Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos jstatymas, Klaipėdos valstybinio jūrą uosto istatymas, Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos istatymas.

Atskiros transporto šakos rengdamos norminius savo veiklos dokumen­tus vadovaujasi tarptautinių organizacijų rekomendacijomis.

Pavyzdžiui, oro vežėjų sertifikavimą Lietuvoje atlieka Civilinės aviacijos direkcija, vadovaudamasi Susisiekimo ministerijos patvirtintais Lietuvos Res­publikos oro vežėjų sertifikavimo nuostatais. Šie nuostatai parengti pagal ICAO DOC.8335-AN 879/3 reikalavimus ir rekomendacijas. Pilotų ir kitų įgulos narių licencijavimas atliekamas pagal Lietuvos Respublikos susisieki­mo ministerijos patvirtintus Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos specia­listų licencijavimo nuostatus. Nuostatai parengti pagal pirmame ICAO prie­de nurodytus standartus ir rekomendacijas. Lėktuvų įgulos darbo trukmę, skraidymo laiko ribojimus numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutari­mas Nr. 248. Šis nutarimas parengtas ivertinant užsienio aviakompanijų šios srities patirti.

Parengė: damtransa.lt – perkraustymo paslaugos. Taip pat info imta iš: KROVINIŲ VEŽIMO TECHNOLOGIJŲ ASPEKTAI

Article Categories:
Paslaugos

Comments are closed.