Čiulptukas. Nepatartina verkiančiam vaikui duoti čiulptuką. Apskritai stenkitės užauginti vaikus be jo. Nuolat čiulpiant čiulptuką, sutrinka normalus viršutinio žandikaulio vystymasis, formuojasi netaisyklingas sukandimas ir dantų dygimas. Jei per pirmąsias 2 savaites kūdikiui jo neduosite, tai vėliau jis bus nebereikalingas.
Jei vaikas įpranta prie čiulptuko, žinokite, kad jis turi būti švarus, išvirintas ir laikomas uždengtame stiklainyje.
Čiulptukui nukritus ant žemės, jo negalima duoti kūdikiui nenuplauto ir neišvirinto. Labai blogai, kai nukritusį čiulptuką mama apčiulpia ir paskui kiša kūdikiui į burną. Taip galima jį užkrėsti įvairiausiais mikrobais, kirmėlių kiaušinėliais. Netinka čiulptuką paskaninti medumi, cukrumi, uogiene, nes kūdikis dar labiau prie jo pripras. Taip pat nepatartina vietoj čiulptuko duoti žinduką su skylute, nes prisirys oro.
Nuo čiulptuko kūdikius reikia stengtis atpratinti pirmų metų pabaigoje ir antrų metų pradžioje.
Kūdikio supimas, kaip ir čiulptukas, yra tėvų silpnos valios požymis. Neteisybė, kad nesupamas vaikas blogai užmiega, verkia, būna neramus. Mat pirmomis gyvenimo dienomis supimas kūdikio neveikia ir nuo to jis greičiau neužmiega.
Tačiau, jei nuo pat pirmų gyvenimo dienų kūdikis migdomas supant, tai greit susidaro sąlyginis refleksas ir nesupamas jis tikrai blogai užmiega. Jei kūdikis prieš miegą esti neramus ir verkia, tai išsiaiškinkite verksmo priežastis, pašalinkite jas ir kūdikis užmigs.
Ar reikia imti kūdikį ant rankų. Taip, kūdikį reikia panešioti, švelniai kalbinti, šypsotis. Nuo to pagerėja jo kraujo apytaka, kvėpavimas, nesustingsta raumenys, teigiamai veikiama centrinė nervų sistema ir psichomotorinis vystymasis.
Tačiau tai reikia daryti saikingai, kad kūdikis nepriprastų. Negerai elgiamasi, kai kaskart kūdikiui pravirkus, užuot išsiaiškinus priežastis, jis imamas ant rankų, supamas, nešiojamas. Pripratęs prie rankų, jis tol nenusiramina, kol savo nepasiekia. Tai labai trukdo motinai atlikti namų ruošos darbus, nes negali nuo kūdikio pasitraukti. Nepatartina kūdikį imti ant rankų labai susinervinus, supykus, nes neigiamos motinos emocijos veikia ir kūdikį.
Kūdikio miegas. Vieni kūdikiai miega gerai, kiti reaguoja į menkiausią triukšmą. Todėl kūdikio miegui reikia sudaryti tinkamas sąlygas.
Jeigu, kūdikiui miegant, uždaromi ir uždangstomi langai, suaugusieji vaikšto ant pirštų galų, išjungiami televizorius, radijas ar kiti muzikos instrumentai, tai nėra ideali aplinka. Netinka kūdikio kambaryje ir triukšmauti, bartis, labai garsiai groti muzikos instrumentais, mėtyti sunkius daiktus, daužyti, kalti ir t. t.
Jam nereikia per didelės tylos, bet ir didelis triukšmas kenkia. Pripratęs prie absoliučios tylos, kūdikis reaguoja į bet kokius garsus, atbunda, verkia, nervinasi, krūpčioja.
