Paprastasis putinas šakotas, 1,5-5 m aukščio krūmas. Šakutės plikos, šviesiai pilkos, kartais rusvos. Lapai – priešiniai, ištisiniai arba skiautėti, triskiaučiai, rečiau penkiaskiaučiai, plačiai kiaušiniški, kartais beveik apvalūs, iki 10 cm ilgio ir 5-8 cm pločio. Lapkočiai ilgio. Žiedynas kekė, kraštiniai žiedai belyčiai, stambūs, nevienodo didumo, vidiniai dvilyčiai, varpiniai, smulkesni už kraštinius, balsvi su gelsvu ar žalsvu atspalviu.
Vaisius – apvali arba elipsiška, raudona, blizganti, sultinga, kaulavaisinė uoga. Žydi gegužės pabaigoje ir birželio mėnesį. Vaisiai prinoksta rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Žievė lupama juostelėmis pavasarį, vaisiai skinami prinokę.
Putinas seniai žinomas vaistinis augalas.
Pirmosios žinios apie gydymą putinu randamos XVI a. Herbaruose. 1859 m. garsus rusų gydytojas F. Inozemcevas rekomendavo putinu gydyti piktybinius navikus. Ilgai gydytojai naudojo tik amerikietiškojo putino žievę (Viburnum prunifolium L.). Ir tik 1928 metais tarybiniai mokslininkai A. Rozenfeldas ir G. Tutajevas įrodė, kad paprastasis putinas veikia taip pat kaip ir amerikietiškasis.
Paprastasis putinas auga visoje Tarybų Sąjungos europinėje dalyje, Kaukaze, Užkaukazėje, Sibire, Kryme ir Kazachstane. Lietuvoje auga upių pakrantėse, drėgnuose miškuose. Sodybose, parkuose auginamas paprastasis putinas su visai nevaisingais baltais ar rožiniais žiedais.
Gydymui vartojama putino žievė, žiedai ir vaisiai.
Paprastojo putino uogose yra 82,6% vandens, apie 12,8% sausų tirpiųjų medžiagų, 7,7% cukrų (2,1% sacharozės, 5,6% monosacharidų), 0,83% pektinų, 1,6% rūgščių (obuolių, rūgštynių, valerijono, skruzdžių, acto, kavos), vitaminų (24-100 mg% C, karotino, P), iki 3% rauginių medžiagų, mikroelementų, flavonoidų (kempferolo, kvercetino, astragalino, peonozido), eterinio aliejaus.
Žievėje yra 6,5% dervų, iki 2% raugų, organinių rūgščių (acto, izovalerijono, skruzdžių, sviesto, oleino, kaprilo, linolinės, cerotino, palmitino), eterinio aliejaus, ne daugiau kaip 2% glikozido viburnino, fitosterolino, fitosterino ir kitų cheminių junginių. Žieduose yra flavonoidų, vitamino C, eterinio aliejaus, organinių rūgščių; lapuose organinių rūgščių ir glikozido arbutino.
Medicininėje praktikoje vartojami putino žievės ekstraktai ir nuovirai. Jie stiprina gimdos raumenų tonusą ir vartojami nuo gimdos kraujavimų. Jais gydomas endometritas, gimdos gleivinės hiperplazija, taip pat miomos.
Žievės ekstraktas labai tinka nuo gausių ir skausmingų menstruacijų, taip pat skatina šlapimo išsiskyrimą. Žievės nuoviro kompresai dedami ant nosies ir kaktos, kai iš nosies bėga kraujas. Juo skalaujama burna esant gleivinės uždegimui. Žievės nuoviras gaminamas ir geriamas šitaip: 3-4 g smulkiai supjaustytos žievės reikia užpilti stikline karšto vandens, kaitinti 15 minučių, paskui perkošti ir gerti po valgomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną.
Putino uogų dedama į vitamininę arbatą.
Ji tonizuoja organizmą, stiprina širdį ir skatina šlapimo išsiskyrimą. Žmonės putino žievės nuovirą geria nuo skrofuliozės, dusulio ir peršalimo ligų, isterijos ir traukulių. Žiedų ir jaunų šakučių užpilas vartojamas nuo diatezės ir odos išbėrimų.
Uogos vartojamos kaip prakaitą varantis ir vėmimą skatinantis, vidurius laisvinantis vaistas. Jos geriamos nuo skrandžio opaligės. Uogų nuoviras su medumi tinka nuo viršutinių kvėpavimo takų ligų, plaučių uždegimo, bronchito, kepenų ligų, geltos, viduriavimo. Šviežios uogos arba jų užpilai vartojami sergant gastritu, kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, tinka profilaktikai nuo skrandžio vėžio. 10-20% putino uogų sulčių skiediniais plaunami pūliniai. Sultimis galima gydyti veido spuogus.
Šviežios, džiovintos ir konservuotos uogos (džemai, sultys, trintos uogos su cukrumi) vartojamos susijaudinus, esant kraujagyslių spazmams, sergant hipertonija, ateroskleroze. Jos valgomos su medumi arba cukraus sirupu. Manoma, kad nuolat valgant uogas, pagerėja ligonių, sergančių virškinimo organų piktybiniais navikais, savijauta.
