Lakų ir dažų pramonė gamina ir į prekybos tinklą išleidžia įvairių rūšių ir pavadinimų gatavus dažus. Jie parduodami sandariai uždarytose metalinėse dėžutėse arba statinėse, kartu nurodant ir kaip juos naudoti. Dažų svoris dėžutėse būna įvairus — nuo 0,5 iki keleto kilogramų, statinėse — po 50, 100 ir daugiau kilogramų.
Dažai būna tiršti arba skysti.
Tiršti trinti aliejiniai dažai, prieš vartojant, skiedžiami iki darbui tinkamo tirštumo pirma pokostu arba oksoliu, po to — dar terpentinu ar kitu panašiu skiedikliu.
Skystus aliejinius dažus pakanka tik išmaišyti ir jais jau galima dažyti. Norint, kad greičiau džiūtų, galima įdėti truputį sikatyvo.
Cheminių ir ūkinių prekių parduotuvėse galima daugiau rasti įvairios paskirties aliejinių dažų, gamintų su oksoliais ar dirbtiniais aliejais-pokostais. Jų kokybė, žinoma, dar neprilygsta aliejiniams dažams, gamintiems su natūraliais aliejais bei pokostu, bet dažyti jais viduje, o kai kuriais ir išorėje — galima. ilgesnį laiką pastovėję šie dažai taip sutirštėja, kad nebeįmanoma jų išmaišyti, o tuo pačiu ir vartoti.
Emaliniai dažai (emaliai) gaminami dažniausiai su dirbtinių sakų lakais, pridedant skiediklių ir plastifikatorių (medžiagų, mažinančių dažų sluoksnio trapumą).
Labiausiai žinomi yra aliejiniai bendro naudojimo KO markės ir FO markės emaliniai dažai. Prieš vartojant, pirmieji skiedžiami terpentinu, solventnafta arba lakiniu žibalu, antrieji — tais pačiais skiedikliais, išskyrus lakinį žibalą. Jie vartojami įvairiems vidaus ir išorės paviršiams dažyti. Dažų sluoksnis išdžiūsta per 48 val. Išdžiūvęs paviršius blizga.
Labai praktiški yra nitroceliulioziniai ir nitrogliftaliniai dažai, trumpiau vadinami nitrodažais arba nitroemaliais. Jie patogūs tuo, kad, palyginti, greitai (per 20–30 min.) džiūsta ir gerai prikimba prie kieto pagrindo — medžio arba metalo. Išdžiūvęs nitrodažų sluoksnis, nors ir nelabai blizga, bet yra tvirtas ir atsparus mechaniniams ir cheminiams poveikiams. Norint, kad paviršius labai blizgėtų, reikia jį, šlapiai pasvidinus, poliruoti specialia poliravimo pasta ir po to dar skysčiu.
Nitrodažais galima dažyti baldus, automobilius, žaislus ir panašius daiktus. Nitrodažais dažoma teptuku, bet patogiausia — purkštuvu.
Tinkuotiems fasadams ir metalinėms konstrukcijoms dažyti labai tinka perchlorviniliniai dažai.
Skardiniams stogams ir metalinėms konstrukcijoms dažyti vartojami skalūniniai dažai, gaminti iš švino raudės pigmentų ir skalūno aliejaus, gryno arba su asbesto miltelių priemaiša. Tam pačiam reikalui tinka ir skalūniniai aliuminio dažai; jie tiekiami atskirai milteliai, atskirai aliejus, o sumaišomi tik prieš vartojant.
Aliuminio dažai AKS ir AL-177. Jiems paruošti aliuminio milteliai arba pasta ir jungikliai aliejinis lakas (AKS markei) ir bituminis lakas Nr. 177 (AL-177 markei) parduodami atskirai. Prieš vartojant, milteliai arba pasta maišomi su laku ir, reikalui esant, dar skiedžiami terpentinu ar panašiu skiedikliu. Jais dažomos plieninės konstrukcijos.
Yra paruoštų vandeniu skiedžiamų emulsinių dažų (EAM ir PAV markės) ir emulsinių emalių (SEM markės), skiedžiamų terpentinu ir panašiais skiedikliais. Kol kas šie emaliai gaminami dar labai ribotais kiekiais ir vartojami tik vidaus dažymo darbams. Jais dažytas paviršius yra matinis.
Paruošiami vandeniniai — kalkiniai, klijiniai, kazeininiai — sausi dažai gaminami su minėtų jungiklių milteliais. Prieš vartojant, jie pirma tirštai sumaišomi su vandeniu, paskui juo atskiedžiami iki darbui tinkamo tirštumo.
Paruošti sausi vandeniniai dažai, ilgiau pastovėję, genda ir darosi netinkami vartoti. Pavyzdžiui, daugiau kaip pusę metų pastovėjusius sausus kazeino dažus vandenyje ištirpinti neįmanoma.
